Lietuviškasis kulinarinis turizmas: nuo agentų iki programėlių

Startui reikia motyvacijos

Pagrindinis postūmis vystyti lietuviškąjį kulinarinį turizmą, UAB „Virtuvės mitų griovėjai“ (VMG) ir knygos „99 Places of Taste in Baltics“ kūrėjo Alfo Ivanausko teigimu, kyla iš vis didėjančio užsienio turistų srauto.

Panašios nuomonės laikosi ir šių dienų lietuviškąjį gastronomijos veidą lipdančio restorano „Sweet Root“ įkūrėjas Sigitas Žemaitis.

„Didžioji dalis restorano lankytojų vis dar – svečiai iš užsienio, nors pamažu auga ir lietuvių noras sužinoti apie savoje šalyje turimus, kulinarijai svarbius produktų išteklius, galimybę juos pritaikyti aktualizuojant lietuvišką virtuvę.

„Sweet Root“ kaip tik kuria tokią dabartinę vietos virtuvę, nuspalvintą mūsų prisiminimais, įpročiais, emocijomis“, – pasakoja jis. Augantį vietinių susidomėjimą pastebi ir kulinarinės studijos „Čiop Čiop“, teikiančios modernios lietuviškos virtuvės pamokas, vadovė Urtė Mikelevičiūtė: „Nors sulaukiame daug grupių iš užsienio, mūsų pagrindinis klientas – vietinis žmogus.“

Šeimos restorano Anykščiuose „5 taškai“ viena įkūrėjų Giedrė Leitonė jaukioje restorano aplinkoje vis dažniau priima lietuvius keliautojus: „Šie žmonės ieško kokybės. Vietoj išvykų į užsienį organizuoja keliones po regionus, keliaudami tyrinėja šalies virtuvę, vietos restoranus.“

Siekiant atrasti vietos produktą, pastebi S. Žemaitis, tereikia vidinio pasiryžimo. Pavyzdžiui, pakeliui į prekybos centrą išsukti iš kelio: „Užtenka apsilankyti ūkininkų turgelyje ir sužinosi, kur ir kas spaudžia neregėtai puikų sūrį, mala tobulus miltus ar augina šaltalankius. Pažinimas prasideda nuo paprastų dalykų.“

Vis dėlto svarbu žinoti, ko nori. „Pasitaiko, kad svečiai užsukę į mūsų kavinę teiraujasi ir restorano ar kavinės, kur galėtų paragauti įdomaus maisto. Prieš rekomenduodamas tam tikrą vietą, visad pasiteirauju, kas jiems svarbu“, – teigia Emanuelis Ryklys, atgimstančiame stoties rajone įsikūrusios kavinės „Crooked Nose & Coffee Stories“ įkūrėjas.

Kulinarinės ekspedicijos startu gali tapti kavos gėrimas, kuris nors ir nelietuviškos kilmės, bet be jo neįsivaizduojama dienos pradžia ir Lietuvoje. „Savo kavinėje siūlome pažintines kavos degustacijas, taip pat maisto ir kavos derinimo pamokas“, – vieną pažinimo galimybių pristato E. Ryklys. Pažintis su kava čia kainuos 15–20 eurų.

Pašnekovo atidarytuose kavos namuose stengiamasi kalbėti ir apie kavos ryšį su lietuviška virtuve: „Per degustacijas naudojame vietos maistą – sūrį, duoną, vaisius.“

Svarbiausia – patirtis

Užsienio kulinarinio turizmo gidai, kovodami konkurencingesnėje aplinkoje, privalo ieškoti vis kūrybiškesnių būdų pritraukti pasaulio grožio ir stebuklų persisotinusį žmogų. „Užsieniečiai – daug drąsesni. Jie nebijo eksperimentuoti. Pavyzdžiui, šefai kelia restoranus į ūkius. Tada tampa svarbu net ir tai, kuo šeriami gyvūnai. Pavyzdžiui, vienas garsus amerikiečių šefas sugalvojo savo vištas šerti aitriosiomis paprikomis tam, kad kiaušiniai įgautų tam tikrą spalvą ir skonį“, – pasakoja A. Ivanauskas. Lietuviai, jo teigimu, tokius mažų, ekologiškų ūkių privalumus dar tik atranda.

Trumpalaikės būsto nuomos tinklas „Airbnb“, klientams siūlantis autentišką gyvenimo su vietiniais ar jų namuose patirtį, po truputį plečia paslaugų spektrą. Jau kurį laiką keliautojai „Airbnb“ platformoje gali rinktis ne tik nakvynę, bet ir naujas patirtis, kurių dalis – kulinarinio turizmo veikla. Galima rinktis pagal veiklos trukmę, kalbą, vietą, teikiamą paslaugą. Vaizdo įrašais viliojama išbandyti ispaniškos paelijos gaminimo pamokas slaptame sode, pasigaminti naminę ramen sriubą ar itališkų makaronų pagal senolės receptą, papusryčiauti žuvies turguje, išvykti į sūrio, vyno, geriausių maisto krautuvių turą, degustuoti japonišką sakę.

Nuo agentų iki programėlių

Lietuvoje tokias vietinių gyventojų kuriamas kulinarines patirtis galima rasti kitose platformose – „Plateculture“, „Showaround“ ir „Lietuvon“. Jose siūlomos maisto gaminimo pamokos, pasivaikščiojimai kulinariniais keliais su vietiniais gyventojais ar pažintis su įdomiausiomis kulinarinio paveldo kryptimis. Pasak A. Ivanausko, Baltijos šalyse taip pat galima rasti ir turizmo agentų, kurie dirba su išskirtinėmis maisto pramogomis. „Čiop Čiop“ kulinarijos studijos vadovė U. Mikelevičiūtė ieškantiems taip pat pataria skaityti kulinarija besidominčių žmonių tinklaraščius, klausytis jų patarimų arba pasinaudoti mobiliąja programėle „Foursquare“, padedančia rasti artimiausius restoranus pagal esamą lokaciją.

Pamario žuvis ir ilgosios vakarienės

Lietuviškų tradicijų pažanga, kaip pastebi A. Ivanauskas, ryškiausia miestų restoranuose: „Užsienio svečių dėmesys lietuviškai virtuvei ir mus skatina matyti savus maisto ingredientus kaip vertybę. Šefai šiandien stengiasi lietuviškas tradicijas pateikti moderniai.“

Sostinėje vis dažniau atrandamos vietos, kurios atsigręžia į lietuvių kulinarines tradicijas. Viena jų – žuvies restoranas „Šturmų švyturys“, persikėlęs žiemai į Užupio rajoną tiesiai iš pajūrio.

Restoranas išsiskiria svarbia ypatybe – tai vienintelė vieta Lietuvoje, kur patiekalai gaminami iš šviežios vietos žuvies. Lankytojai kasdien gali rinktis iš tądien šefams atgabentų žuvų rūšių. O patiekalai, atsižvelgiant į metų laiką, pagardinami specifiniais prieskoniais, daržovėmis ar vaisiais.

Tame pačiame Vilniaus rajone veikiantis „Sweet Root“ restoranas orientuojasi į vakarienių kultūrą. Jo įkūrėjai lankytojus ne tik vaišina, bet ir moko apie patiekalus, paruoštus iš Lietuvoje gaminamų gėrybių. „Tai ilgesnė vakarienė, kai mėgaujiesi maistu neskubėdamas. Kiekvienas patiekalas pristatomas, papasakojama jo istorija. O ir savo meniu nurodome visus lietuvių ūkininkus, iš kurių atkeliavo produktai, naudojami gamybai“, – aiškina šeimininkai.

Istorinę lietuvišką virtuvę pristato restoranas „Ertlio namas“. Čia paragausite patiekalų, pagamintų pagal XV- XIX amžių receptus. Taip, kaip buvo gaminama didikams. Jei norite pavakarieniauti kaip Bona Sforza ar Radvilos, užsisakykite degustacinę vakarienę.

„Prieškario Vilnius buvo pasiekęs gastronomijos aukštumas. Kūrėsi buržuazijos sluoksnis, Vilniaus miestietišką virtuvę stipriai veikė aukštosios prancūzų gastronomijos mados. Tuo metu maisto kultūra labai stipriai augo, buvo leidžiamos kulinarinės knygos, pasiturintys vilniečiai samdydavo šeimininkes.. “, pristato savo virtuvės stilių šeimyninio restorano - bistro „Mykolo 4“ šeimininkai.

Magija regionuose

Pasimėgauti ir atrasti naujų skonių galima ne tik sostinėje. Kulinarinė edukacija populiarėja ir regionuose. Skirtingi miestai – skirtingos istorijos. Sukate link Aukštaitijos? Neaplenkite nediduko, bet ypatingais koldūnais garsėjančio Kavarsko. Čia įsikūrusioje kavinėje-bare „Šaltinis“ atgaivinama mieste garsėjanti legenda, siekianti XVI amžių. Tikima, kad šv. Jono Krikštytojo šaltinio vanduo yra stebuklingas, turintis gydančių galių. „Šaltinio“ kavinė šį vandenį naudoja savo patiekalams, taip pat ir populiariesiems koldūnams ruošti.

Šiaurės Lietuva garsėja alumi, Biržai kviečia į vietos alaus gamybos kelią. „Alaus turas“, priklausomai nuo keliautojo pasirinkimo, gali užtrukti tiek, kiek prireiks alaus daryklos procesams pažinti arba gali tęstis ir ilgiau, jei ištroškę panorėtumėte paragauti įvairaus stiprumo, rūšių alaus su prie jų priderintais užkandžiais.

Pietvakarinėje šalies dalyje, Vilkaviškio rajone, kviečiama leistis į duonos gamybos kelią – nuo pat žemės dirbimo iki duonos ragavimo. Pažintinės programos dalyviai turi progą išbandyti grūdų malimo ir krosnies paruošimo bei pačios duonos kepimo procesą. Taip pat vykdomos vietos kepinių, čia spaudžiamų sūrių, mušamo sviesto, suvalkietiškų lašinių, žolelių arbatos, medaus korio degustacijos. Netoliese, Druskininkų savivaldybėje, duoną keičia pieno kelias: edukacija ir kaimiškų sūrių su namine duona, sviestu degustacija.

Degustacijas rengia ir Lietuvos dvarų šeimininkai. Pavyzdžiui, Ilzenbergų dvare galima pasimėgauti biodinaminiame ūkyje užaugintais produktais, Paliekio dvare paragauti geriausio lietuviško vyno ir sužinoti apie lietuviško vyno tradicijas Lietuvoje, Zyplių dvare įsikūrusiame restorane susipažinti su patiekalais, gaminamas pagal Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės virtuvės šefų – kuchmistrų, tradicijas. Restorane vykdoma ir edukacinė programa - „Zanavykų ragaučius”.

nuotrauka::1

Įvairias programas ar pamokas galima užsisakyti ir atsigabenti iš regionų į didžiuosius miestus. UAB „Romnesa“ organizuojama šakočių kepimo programa – vienintelė Lietuvoje, kurios metu galima paragauti pačių ant laužo išsikepto šakočio. Dalyviams taip pat pasakojama šio kepinio istorija, gaminimo subtilybės. Programos kaina Ignalinoje – 100 eurų, tačiau ji siekia 242 eurus bei kelionės išlaidas, paslaugą užsakant į norimą vietą. Ta pati įmonė taip pat organizuoja ir kitų tradicinių Lietuvos patiekalų gaminimo pamokas.

Laisvė kūrybai

Vis dėlto erdvės kūrybai kulinarinio turizmo srityje – gausu. „Trūksta drąsių idėjų, dar per mažai domimės tuo, ką turime. Taip pat svarbu net ir žinomus dalykus pateikti įdomiai. Laimės tie, kurie tuo užsiims pirmieji, nes konkurencijos tam beveik nėra“, – tvirtina VMG įkūrėjas A. Ivanauskas.

„Viena įdomesnių ir naujesnių kulinarinio turizmo programų Anykščių apylinkėse – „Vyno ežeras“. Jos organizatoriai siūlo paplaukioti plaustu Rubikių ežere, o per kelionę dar ir paragauti Aukštaitijoje gaminamo vyno ir pasiklausyti istorijų“, – pasakoja šeimos restorano „5 taškai“ viena įkūrėjų G. Leitonė. Siūloma degustuoti tautinio paveldo vardu sertifikuotų, iš lietuviškų serbentų, vyšnių, agrastų, aviečių, mėlynių, juodosios aronijos, obuolių sulčių pagamintų vynų, kurie brandinami Anykščiuose ar Gintaro Sino, Raimundo Nagelės vyninėse.

Šią vasarą per plaukimą buvo galima išgirsti Balio Karazijos vyndarystės legendą, susipažinti su Aukštaitijoje iš tamsių uogų gaminama juodąja vynų kolekcija, pajusti rožinių vynų išskirtinumą ar degustuoti skirtingų charakterių vyno selekcijas.

Kulinarija pamokose ir renginiuose

„Keliaudama į bet kurią užsienio valstybę, bet kurį pasaulio kraštą, stengiuosi investuoti į vietos kulinarijos pamoką. Tai, ką išgirsti ir patirdamas išmoksti išlieka ilgam ir tai vienas geriausių būdų pažinti pačią šalį“, – pasakoja kelionių projekto „Shut up And Go“ sumanytoja, knygų rašytoja Ugnė Matekonytė. Jos teigimu, keliaujant labai praverčia tokios internetinės platformos kaip „TripAdvisor“, kuriose gali rasti naudingų patarimų apie vertingas kulinarinio turizmo kryptis.

nuotrauka::2

Patirtis dar geriau įsisavinama po atviru dangumi panašiais lūkesčiais ir mintimis gyvenančių žmonių būryje. Vienas iš tokių būdų – ragauti vietos restoranų patiekalus maisto festivaliuose ar renginiuose. Šiltuoju sezonu tokią galimybę turi vilniečiai ir sostinės svečiai. „Open Kitchen“, įsikūręs Tymo turguje, jau ketverius metus iš eilės vilniečius pratina prie kulinarinio turgaus idėjos ir skatina paragauti vietoje šefų originaliai paruošto maisto po atviru dangumi.

Kulinarijos studija „Čiop Čiop“ lankytojams siūlo išmokti modernios lietuviškos virtuvės principų. Pilna sesija trunka 3–4 valandas ir apima 3 patiekalų gamybą. Tokių mokymų kaina svyruoja nuo 30 iki 70 Eur ir priklauso nuo grupės dydžio bei gaminamų patiekalų skaičiaus.

Kulinarinių patirčių pasisemti galima ir parodose. Kasmet Vilniaus „Litexpo“ parodų rūmai, atidarę „Baltijos maisto ir gėrimų parodą“ (BAF), virsta uoslės, skonio, lytėjimo ir regėjimo jusles žadinančia kulinarijos karalyste. Paroda veikia ne tik kaip erdvė degustuoti, stebėti maisto gaminimą, bet ir edukaciniams renginiams – kulinarinėms pamokoms ar pasirodymams.

Nors kulinarinio turizmo keliai Lietuvoje dar tik klojami, lietuviškos virtuvės pažinimo galimybių daugėja. Kulinarinė edukacija pamažu atranda savo rinką. Taigi turime dar vieną priežastį išsiristi savaitgalį iš namų ir pakeliauti po Lietuvą.

FOTOGALERIJA Kulinarinis Kontrausko muziejus (35 nuotr.)