Įdomūs faktai apie alų

FOTOGALERIJA Apie alų gerai arba nieko (13 nuotr.)

Alus – tai natūralus alkoholinis gėrimas, kurio stiprumas siekia 2,5–16% alkoholio tūrio. Įprastai alus gaminamas su mielėmis fermentuojant įvairių grūdų salyklą. Kartais skoniui pagerinti aludariai į alų deda žolelių, prieskonių, medaus ar cukraus, pila natūralių vaisių ir uogų sulčių.

Anot Pensilvanijos universiteto Archeologijos ir antropologijos katedros mokslininkų, alus yra vienas seniausių žmonijai žinomų gėrimų. Jo gamybos pradžia datuojama 7.000–8.000 m. prieš mūsų erą. Akademikų teigimu, alaus gamyba buvo išrasta keliose pasaulio vietose, tad nėra priskiriama konkrečiai valstybei. Įdomumo dėlei, pirmasis lietuviškas bravoras buvo atidarytas 1932 m.

Temą apie alų VŽ pasirinko neatsitiktinai. Nuo rugsėjo 17 iki spalio 3 d. Vokietijoje, konkrečiau Miunchene, vyksta didžiausias pasaulyje alaus festivalis – „Oktoberfest“. Šio festivalio tradicija mena 1810-uosius, šventė rengiama 42 ha Terezos pievoje (vok. Theresienwiese), kurioje kasmet apsilanko daugiau nei 7 mln. o, vienu metu sėdėti prie stalų gali 100.000 žmonių.

Remiantis www.oktoberfest.de duomenimis, specialiai festivaliui alų tiekia 6 Miuncheno alaus daryklos, šventės metu suvalgoma beveik 500.000 keptų vištų, šimtai tūkstančių tradicinių kiaulienos dešrelių, paskerdžiama daugiau nei 100 jaučių.

„Oktoberfest“ tapo neatsiejama Vokietijos kultūros dalimi, tačiau VŽ „Savaitgalio“ pašnekovė sako, jog Bavarijos kraštas yra kur kas turtingesnis.

Vokietija – alaus šalis

Gyvendama Vokietijoje p. Asta itin susižavėjo alaus kultūra ir pamatė, kokia ji plati ir neišsemiama.

Vokiečiai turi daugybę alaus stilių, šį gėrimą geria ne tik iš bokalų, bet ir iš grakščių tulpės formos stiklinių, mielai lanko degustacijas ir domisi alaus daryklų istorijomis. Anot pašnekovės, tai jai padarė didelį įspūdį.

„Esu įsitikinusi, kad kiekvienas išsilavinęs žmogus turėtų žinoti ne tik apie šalies, kurioje svečiuojasi, dailę ir muziką, bet ir apie maistą, gėrimus“, – dėsto pašnekovė.

Reikia gilinti žinias

Ilgainiui moteris pradėjo vis daugiau skaityti anglakalbių tinklarasčius apie alų, sekti alaus daryklų naujienas ir apskritai domėtis, kas vyksta alaus rinkoje, bet to neužteko. Ji nusprendė, kad alus – didis mokslas, todėl būtina jį studijuoti.

„Kadangi Lietuvoje mokytis galėjau tik Kauno technologijų universitete, kuriame ruošia maisto technologus, sugalvojau pasižvalgyti plačiau ir suradau, kad Londone veikia alaus someljė mokykla, tad nieko nelaukusi nusipirkau bilietus ir išskridau į Angliją“, – pasakoja p. Asta.

Londone moteris baigė alaus someljė kursus. Juos sudarė penki pagrindiniai moduliai, pats neformalus mokslas truko metus.

„Tas popierėlis, kurį gavau, man leidžia daryti tai, ką visada norėjau – vesti seminarus, organizuoti degustacijas ir šviesti visuomenę.“ Šįkart p. Asta mums pasakoja apie maisto ir alaus derinimą bei būdus nustatyti netikusį alų.

Trys taisyklės

Anot pašnekovės, egzistuoja 3 pagrindinės alaus savybės, kurios padeda atskirti, kada alus yra sugedęs, o kada ne.

Pirmoji – rūgštumas. Tiesa, nereikėtų apsigauti, nes yra tokių alaus rūšių, kurios turi būti rūgščios, tačiau jei nusipirkote butelį lagerio, kuris įprastai nėra rūgštaus skonio, ir paragavę pajautėte senstelėjusios citrinos poskonį – alus yra prarūgęs. Tai gali atsitikti dėl bakterinės taršos, prasto alaus virimo ar blogų alaus laikymo sąlygų.

Antroji savybė į kurią reikėtų atkreipti dėmesį – angliarūgštės burbuliukai, kurie įprastai saikingai kyla iš taurės apačios į viršų. Jei pastebėjote, kad alus putoja, t. y. išskiria daugybę burbuliukų arba priešingai, angliarūgštė juda lėtai – alus buvo laikytas netinkamoje temperatūroje ir jo skoninės savybės bus pakitusios.

Trečiasis blogam alui būdingas bruožas – netipinis alaus kvapas. Anot p. Astos, gero alaus kvapas yra citrusinis, gaivus, žolinis, o alaus gaminimo metu patekusios bakterijos keičia ne tik gėrimo skonį, bet ir kvapą. Vertėtų sunerimti, jei užuodžiate pūvančių lapų, kartono ar metalo kvapą, nes jis įspėja apie alaus bakterinį užkrėtimą.

Torto gabalą užgerti alumi

Pasak VŽ pašnekovės, alaus ir maisto derinimo klausimas šiuo metu ypač aktualus, nes alaus gamintojų skaičius didėja, o nauji rinkos dalyviai, konkuruodami su senbuviais, priversti improvizuoti ir siūlo klientams įvairiausių naujovių, pavyzdžiui, netikėtų užkandžių prie alaus.

Anot someljė, šių metų sensacija – alus ir desertai, ypač šokoladas. „Mano mėgstamiausias yra juodojo šokolado su aitriaja paprika ir ilgo lėto virimo, žemutinės fermentacijos alaus derinys“, – prisipažino p. Asta.

Moteris nevengia eksperimentų, kuria naujus receptus, antai: sūrį 3 dienas brandina vaisiniame aluje, o šis sūrį nudažo ryškiai rožine spalva. „Prie tokio užkandžio dar galima patiekti persikų, apvirtų porte (spirituotas desertinis vynas)“, – rekomenduoja žinovė.

VŽ viešnia pasakoja, kad bare, kuriame dirba, ji kartu su virtuvės šefe sugalvojo ir į meniu įtraukė kitą keistą desertą – pieninių ledų ir alaus kokteilį.

Saldėsių nemėgstantiems žmonėms p. Asta siūlo paragauti skumbrės tartare, kurį gardinti reikėtų ne druska ar pipirais, o rūkytu ir smarkiai skrudintu salyklu.

Anot p. Astos, taisyklių, kaip ir su kokiu maistu derinti alų, yra daug, tačiau nereikėtų vaikytis madų, o geriau kliautis savo skoniu.

Kalbant apie pagrindines alaus ir maisto derinimo taisykles, jos labai paprastos: IPA (apynių, stiprus) alus geriausiai tinka prie mėsainių, aštrių patiekalų, puikiai dera prie morkų pyrago. Pilsneriu (šviesus, silpnas, skaidrus, kiek kartokas alus) užgerti skaniausia lašišą, įvairias salotas, keptą vištieną, meksikietiškus patiekalus. O štai prie Hefewaizen (drumstas, nefiltruotas, kvietinis alus) – tinka lapinės salotos, jūros gėrybės ir egzotiniai vaisiai. Amber ale (elis – pusšviesis, gaivus, kiek kartokas alus) yra nepakeičiamas valgant krevetes, kalmarus, žuvis ir liesą vištieną.

Prie Brown ale (vidutinio intensyvumo, salstelėjęs alus su apynių prieskoniu) stiliaus idealiai dera ant grotelių kepta mėsa ir sodraus šokolado skonio desertai. Mėgstantiesiems gerti Stout (stautas – tamsus, kartokas alus su kavos ir šokolado poskoniais) alų pasaulio gurmanai rekomenduoja prie jo valgyti austres.

Alus niekuo dėtas

Ponia Asta yra įsitikinusi, jog Lietuvoje egzistuoja prasigėrusių kartų problema, o tai daro įtaką ir visai alkoholio vartojimo kultūrai.

„Kaltinti reikia ne alkoholį. Manau, tai yra neišsilavinimo, savęs nekontroliavimo ir užimtumo stokos problemos“, – aiškina p. Asta.

VŽ „Savaitgalio“ pašnekovė tiki, kad jei Lietuvoje žmonės koncentruotųsi į kūrybą, o ne į gamybą, ne tik alaus, bet ir visa kultūra išaugtų.

Įdomūs faktai apie alų:

• Alus, pagal suvartojamą kiekį, yra trečias gėrimas pasaulyje (pirmoje vietoje vanduo, antroje – arbata).
• Stipriausias planetos alus yra Brewmeisters „Snake Venom“, kuriame alkoholio tūris siekia beveik 68%.
• Pirmosios profesionalios aludarės buvo moterys.
• Iš viso egzistuoja 400 alaus stilių, daugiausia jų turi belgai.
• Japonijoje paplitęs alkoholinis ryžių gėrimas sakė taip pat yra alus.
• 2015 m. JAV alaus rinkos vertė – beveik 106 mlrd. USD.
• Prestižiškiausiu aludarių konkursu laikomos „World beer cup“ varžybos (Vokietija).
• Brangiausias alaus butelis buvo parduotas už 5.131 USD, tai 140 m. senumo „Ilsopp‘s Arctic Ale“.
• Mokslas apie alų ir jo gamybą yra vadinamas zitologija (angl. zithology).

Šaltinis: www.huffingtonpost.com