VŽ vertina: „Grėjaus namas” – kokybės sūpuoklėse
Nuomonės apie pirmąją skiriasi kaip diena ir naktis. Būtų įdomu patikrinti pačioms, bet nerizikuojame. Dėl restorano, remiantis nuomonėmis, galima išvesti aiškų vardiklį: virtuvė banguoja – tai labai gerai, tai visai ne kas. Einame į pastarąjį, juolab dauguma Kėdainių įmonių vadovų ir atstovų čia kviečia pietauti savo svečius.
Kunigaikščiui Jonušui Radvilai (1612–1655) kadaise priklausę Kėdainiai – įdomus, gražus ir... tuščias miestas: restauruoto senamiesčio kavinukėse, kepyklėlėje, blyninėje matyti vos vienas kitas žmogus, gatvėse – išvis nieko. Užtai restorane-bare „Grėjaus namas“, veikiančiame tokio paties pavadinimo viešbutyje, žmonių yra.
Didžiąją dalį sudaro kol kas europarlamentaro Gabrieliaus Landsbergio palyda ir jis pats, užsukęs čia papietauti ir padiskutuoti su vietos konservatoriais po vizito bendrovėje „Lifosa“. Kėdainiškiai šneka, kad dabar, kai darbietį merą pakeitė liberalas, žmonėms nebedraudžiama burtis į ratelius pagal tikėjimą kuria nors partija.
Kaip nereikia aptarnauti
Bet grįžkime prie stalo. Esame trise. Padavėjas nė nesuabejoja, kad valgysime dienos pietus. Kai paprašome pagrindinio valgiaraščio, o paskiau – patiekalų iš jo ir kuo nuolankiausiai (nes reikia gesinti augančią įtampą) teiraujamės, kiek teks laukti, vaikinas atsakinėja mina ir tonu, grąžinančiais į laikus, kai padavėjai svečiui leisdavo pasijusti kaltam atėjus pavalgyti. Tiesa, paskiau jis, matyt, pats pajuto perlenkęs lazdą, o mes pajutome, kad jis pajuto.
Apie patiekalus
Dienos pietums „Grėjaus name“ pirmadienį buvo daržovių sriuba, škotiškas kiaušinis su bulvių ir morkų pyragu; desertui – želė su plakta grietinėle. Kaina – 3,5 Eur. Kolegė Agnė komentuoja, kad sriuba „už tokią kainą labai normali – kaip namuose“. Škotiškas kiaušinis, t. y. mėsos maltinukas, kurio viduje įkeptas virtas kiaušinis, jai pasirodo gerokai per sūrus, o geriausia deserto sudedamoji – plakta grietinėlė, ne iš flakono, o tikra.
Aš valgysiu mandriau – kreminę skrudintų paprikų sriubą. Ji tikrai kreminės, šilkinės konsistencijos, tačiau bent kiek ryškesnio paprikų skonio, juolab skrudintų, nepajuntu.
Užtai mano otas perkeptas taip, kad svilėsio aitrumas persismelkia per visą žuvį. Gaila, ji turėjo būti gardi. Bent jau taip atrodė, sprendžiant iš minimalistinio patiekimo: lėkštėje – gabalas žuvies, kubeliais pjaustyti kepti salierai, kelios bulvikės, ir nieko neprimarmaliuota. Beje, daržovės buvo labai skanios.
Tailandietišką troškinį valgančiai Jorūnei trūksta išraiškingesnio skonio ir aštrumo.
„Per švelnus“, – vertina ji. Bendru sutarimu, patiekalų skonį įvertiname „vidutiški“. Penkių balų sistemoje tai būtų trys.
Apie kainos ir kokybės santykį ne kažką galiu pasakyti: nė į galvą neatėjo nukniaukti popierinio restorano valgiaraščio, o „Grėjaus namo“ interneto svetainėje nei patiekalų, nei gėrimų meniu neskelbiami.
Paprikų trintienė, panašu, kainavo 2,5 Eur, žuvis – apie 12 Eur. Už gerai paruoštą otą tai būtų tinkama kaina, už tokį aitrų – per daug. Kalbant apie dienos pietus – kainos ir kokybės santykis geras, ypač jei kainas lygini su Vilniaus maitinimo įstaigų. Bet mes – Kėdainiuose, o čia kiti masteliai.
Kad ir kokiais masteliais vertintum aplinką, ji verta penkių: yra apsčiai vietų, kur galėtum pietaudamas pasikalbėti akis į akį, yra rūsiai, šviesi salikė pusryčiams, smagus kiemelis – viskas įrengta su išmanymu ir skoniu.
Sūpuoklės nusileido?
Panašu, kad į „Grėjaus namą“ pataikėme ateiti kaip tik tuo laikotarpiu, kai kokybės sūpuoklės nusileidusios žemyn. Informuoti kėdainiškiai pasakojo, kad restorane palyginti dažnai keičiasi virtuvės šefas, taigi priežastis gali būti ir ta.
Nes patiekalų idėjos geros, o jų įgyvendinimas prašosi būti tobulinamas.
Kad čia tai įmanoma, galima spręsti iš restorano feisbuko paskyroje nušviestos jo veiklos. Pasirodo, „Grėjaus name“ vyksta puikių dalykų: vėlyvieji pusryčiai savaitgaliais ir naujų patiekalų iš sezoninių daržovių ir vaisių pristatymas, solidūs džiazo ir kitokios muzikos koncertai, susitikimai, diskusijos ir t. t.
„Grėjaus“ kiemelyje jau grojo akordeonas, sukosi vinilinės plokštelės, o dabar skambės ir pianinas! Jei mokate groti ar galite sureguliuoti pianiną, visada laukiame“, – kviečiama feisbuke. Gal jūs mokate?
Viešbutis-restoranas „Grėjaus namas“
Adresas Didžioji g. 36, Kėdainiai
Darbo laikas I, II, III – 11–22 val., IV – 11–23 val., V, VI – 11–24 val.
Telefonas 8 347 51 500
VŽ įvertinimas: 18 iš 30
- Maistas 3
- Valgiaraštis 4
- Aplinka 5
- Aptarnavimas 2
- Kaina už vertę 4
- Automobilio statymas 5
VERSLO TRIBŪNA
Rimas Bakanauskas vedamas didelio užsispyrimo ir ryžto dirbti nesamdomą darbą įkūrė UAB „Stikmeta“ 2005 m. rugpjūčio 30 d. Simboliškai – 2 dienos po savo paties gimtadienio. Įmonė, pradėjusi veiklą nuo berėmio stiklo konstrukcijų projektavimo, gamybos bei montavimo, per 20 m. patyrė ir iššūkių, ir labai gerų laikų. Šiandien vedama darnaus šeimyninio kolektyvo gali didžiuotis savo gaminiais, džiaugtis patikimais partneriais ir drąsiai planuoti naujas perspektyvas bei investicijas.
„Savo žadėtus planus ir įsipareigojimus įvykdėme – liepą visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana pasiekė ir net viršijo simbolinius 2.000 Eur – buvo 2.097 Eur. Visą ir ne visą mėnesį dirbusiųjų atlyginimai taip pat perkopė šią ribą – buvo per 2.012 Eur“, – džiaugsmo įgyvendintais pažadais neslepia Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Anot jo, kitiems didiesiems mažmeninės prekybos tinklams dabar teks dar labiau pasitempti dėl darbuotojų įvertinimo.
OWEXX siūlo didžiausią Lietuvoje reklamos plotų pasiūlą – tai efektyviai ir tikslinę auditoriją pasiekiančiai reklamos kampanijai reikalingos priemonės vienoje vietoje. Viena iš daugelio OWEXX siūlomų reklamos medijų – reklaminiai stendai, įrengti matomose miestų ir pagrindinių kelių vietose, tampantys drobe įsimintinai ir kokybiškai reklamos žinutei.
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
