2021-09-03 16:55

Dėlioja taškus ant Nacionalinės koncertų salės projekto

Nacionalinė koncertų salė, vizualizacija. Ispanų architektūros studija „Arquivio architects“.
Nacionalinė koncertų salė, vizualizacija. Ispanų architektūros studija „Arquivio architects“.
Vilniaus miesto savivaldybė ir Kultūros ministerija toliau dėlioja taškus ant Nacionalinės koncertų salės, kitaip – Tautos namų, projekto. Nuo 50 iki 74 mln. Eur pabrangęs projektas šiomis dienomis pristatytas visuomenei ir žiniasklaidai.

Dėl Nacionalinės koncertų salės reikalingumo niekas nebesiginčija, – šiuolaikiškos, profesionalios koncertų salės neturinti Lietuva kad ir artimiausios kaimynės, Latvijos, kontekste atrodo labiau nei apgailėtinai. Bet, reikia tikėtis, ne amžinai. Statybų pradžią žadančią kapsulę ant Tauro kalno planuojama įkasti 2023 metais. Anksčiau svajota, jog tais metais Tautos namai jau turėtų būti atverti visuomenei.

„Nežinau, kas nustatė tokią datą – Vilniaus 700 metų jubiliejui 2023-aisiais ant Tauro kalno turėti pastatytus Tautos namus, bet ji nereali“, – sakė kultūros ministras Stanislovas Kairys.

Pasak Mindaugo Pakalnio, Vilniaus vyriausiojo architekto, techninis Tautos namų projektas bus rengiamas iki 2022 m. vidurio, tuomet bus ieškoma statybos rangovų. Statybų pabaiga kol kas neprognozuojama.

„Bet kuriuo atveju, kaip architektas džiaugiuosi, jog tarptautinė ekspertų komisija, kuri gavo 270 konkursinių projektų ir ilgai ginčijosi dėl 4–5 galimų laimėtojų, išrinko būtent ispanų „Arquivio architects“ projektą, kuris nepasiūlė vieno šviečiančio daikto ant jūros kranto, kaip Dubajuje, o išskaidė objektą į atskiras dalis ir subtiliai pritaikė sprendimus Tauro kalnui, jo gamtinei padėčiai“, – sakė M. Pakalnis. Jo spėjimu, toks objekto išskaidymas po kelerių metų taps pasauline architektūros tendencija.

Anot vyriausiojo miesto architekto, pristatant projektą visuomenei esminių pastabų dėl pastato nesulaukta, – 5 valandas trukusio pristatymo dalyviams (jų buvo 400) labiausiai rūpėjo aplinkos klausimai.

Didžioji – tik akustinė

Bene didžiausias „triukšmelis“ šių metų pradžioje buvo kilęs dėl Tautos namų pagrindinės – 1.500–1.700 vietų didžiosios – salės panaudojimo.

VŽ rašė, jog paaiškėjus, kad didžiojoje salėje turėtų būti įdiegta natūralios akustikos sistema, tinkama akademinei muzikai, komercinių renginių organizatoriai garsiai ir piktokai prakalbo apie kintamosios akustikos elementų įdiegimą, esą taip būtų galima salę pritaikyti įvairesniems žanrams.

Pasak kultūros ministro, „įtampas dėl salės paskirties pavyko nuimti“, didžioji salė bus natūralios akustikos ir skirta akademinei muzikai, džiazui, operai, mažoji – teatrui, šokiui, šiuolaikiniam cirkui ir pan. Trečioji Tautos namų salė bus skirta ekspozicijų, renginių ir edukacinei veiklai. Ir ketvirtoji, anksčiau projekte numatyta po žeme, o dabar „iškilusi į paviršių“, – repeticijų salė, ji numatyta reziduojančio orkestro kasdienei veiklai.

Operatorius – ne orkestras

VŽ rašė, jog 2020 m. vasarį vykusiame Vyriausybės pasitarime buvo pritarta, kad Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ administratorius, kaip nacionalinio lygmens įstaiga, būtų formuojamas pasitelkiant administracinius Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO), vadovaujamo maestro Gintaro Rinkevičiaus, ir Kultūros ministerijos išteklius.

Anot S. Kairio, jo sudaryta darbo grupė nematė scenarijaus, kad maestro G. Rinkevičiaus vadovaujamas orkestras galėtų reziduoti „Tautos namuose“: „Visą Nacionalinės salės kompleksą mes matome kaip valstybinio simfoninio orkestro ir kitų orkestrų koncertų vietą, bet ne rezidenciją“, – sakė ministras.

Pasak Remigijaus Šimašiaus, dėl Tautos namų operatoriaus modelio bus pradėta tartis netrukus. Siekiamybė – kad jis leistų į salės valdymą įsitraukti ir sostinės savivaldybei, ir Kultūros ministerijai.

„Sutarėme, kad kalbant apie tokį multifunkcinį objektą, operatorius turi būti atliepiantis šiuolaikinius poreikius, demokratiškas, gebantis derinti daugybę veiklų tokiame dideliame objekte. Aš džiaugiuosi, kad mes dėl to sutarėme ir su savivaldybe gryninsime tokį operavimo modelį praktiškai, – sakė S. Kairys. Jo žodžiais, „ministerija yra labai dėkinga Nacionaliniam simfoniniam orkestrui už jo indėlį ieškant sprendimų dėl salių, ir orkestras turėtų vienaip ar kitaip dalyvauti objekto valdyme".

Projektas pabrango

VŽ primena, jog salę, tiksliau – keturis atskirus tūrius, projektuoja konkursą laimėjusi ispanų architektūros studija „Arquivio architects“, su ja Vilniaus savivaldybė 2020 m. lapkričio pabaigoje pasirašė 7 mln. Eur vertės sutartį.

Akustikos projektas patikėtas pasaulinio garso akustikos inžinerijos įmonei iš Japonijos „Nagata Acoustics“.

Koncertų ir „Tautos namų“ salių kompleksas iškils buvusių Profsąjungos rūmų vietoje – ant Tauro kalno, šalia parko ir Liuteronų sodo. Bendras komplekso plotas sieks 16.000-18.000 kv. m.

Finansų ministerijos duomenimis, 2020 m. koncertų salei panaudota tik 190.000 Eur, projektavimo darbų derinimas užtruko, o statybos darbai dar nepradėti. Dokumente teigiama, kad projekto investicijas numatyta didinti iki 74,83 mln. Eur, t. y. 22,86 mln. Eur.

52795
130817
52791