2025-01-14 18:40

Ginčas dėl Voluinės artėja prie atomazgos – nutarta ekshumuoti aukų kūnus

Donaldas Tuskas, Lenkijos premjeras, ir Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, spaudžia vienas kitam rankas. „Zumapress“ / „Scanpix“ nuotr.
Donaldas Tuskas, Lenkijos premjeras, ir Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, spaudžia vienas kitam rankas. „Zumapress“ / „Scanpix“ nuotr.
Nors Lenkija yra viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų kare su Rusija, šalių santykius temdo tamsūs istoriniai įvykiai ir ginčai dėl požiūrio į juos – ypač dėl Voluinės žudynių. Atrodo, šioje diskusijoje jau pavyko pasiekti pirmųjų susitarimų – priimtas sprendimas ekshumuoti aukų kūnus.

„Pagaliau įvyko proveržis. Priimtas sprendimas dėl pirmųjų Voluinės žudynių aukų ekshumacijų. Norėčiau padėkoti Lenkijos ir Ukrainos kultūros ministrams už puikų bendradarbiavimą. Laukiame tolesnių sprendimų“, – rašė Donaldas Tuskas, Lenkijos premjeras, socialiniame tinkle „X“.  

Kliūtis stojant į ES

VŽ primena, kad D. Tuskas jau ilgą laiką kalba apie būtinybę pripažinti karo nusikaltimus Voluinėje ir net kelia tai kaip būtiną sąlygą, jei Ukraina nori būti priimta į Europos Sąjungą. 

1943–1945 metais Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) nariai dabartiniame šiaurės vakariniame Ukrainos Voluinės regione nužudė, įvairiais vertinimais, iki 100.000 lenkų. Istorikai teigia, kad buvo žudomi ir kitų tautybių žmonės, įskaitant armėnus, žydus, rusus, čekus, kartvelus.

Praėjusių metų liepą Lenkijos vicepremjeras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad Ukraina negalės būti priimta į Europos Sąjungą, kol nebus išspręstas šis istorinis ginčas. D. Tuskas, paklaustas apie šias pastabas, atsakė, kad Ukraina „taip pat turi suprasti, jog įstojimas į Europos Sąjungą taip pat reiškia įstojimą į standartų, susijusių su politine kultūra ir istorine kultūra, sritį“.

Šią savaitę panašiai pareiškė ir konservatyvios opozicinės partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) remiamas kandidatas į prezidentus Karolis Navrockis, rašo „Euronews“. 

PiS nuolat kelia Voluinės žudynių klausimą tarptautinėse diskusijose. Tačiau ginčams dėl seniai praėjusių įvykių spręsti Lenkija dažnai naudojo politinį spaudimą karo niokojamai ir itin pažeidžiamoje padėtyje esančiai Ukrainai. 

„Šiuo metu neįsivaizduoju Ukrainos nei Europos Sąjungoje, nei NATO, kol nebus išspręsti Lenkijai svarbūs civilizaciniai klausimai“, – sakė K. Nawrockis, kuris šiuo metu eina Tautinės atminties instituto vadovo pareigas.

Supriešina piliečius ir šiandien

Reaguodamas į D. Tusko pranešimą, D. Nawrockis pareiškė, kad, jei tai pasitvirtins, žinia apie ekshumacijas yra puiki naujiena. 

„Mes jau daugelį metų buvome visiškai pasirengę ir pasiryžę, – sakė jis, – laukiame oficialios informacijos ir pradedame vykdyti savo įsipareigojimus Lenkijai.“  

Ginčas dėl Voluinės aukų buvo dar sykį paaštrėjęs, kai 2017 m. Ukraina paskelbė draudimą savo teritorijoje ieškoti ir ekshumuoti lenkų aukas. Taip buvo nuspręsta po to, kai Lenkijoje, Hrušovicuose, buvo pašalintas paminklas UPA, žudynes vykdžiusiai sukarintai organizacijai. Nuo to laiko abi šalys dėjo pastangas, kad sumažintų šią įtampą ir įveiktų istorines traumas.  

2023 m. liepos mėn. prezidentai Andrzejus Duda ir Volodymyras Zelenskis kartu paminėjo 80-ąsias žudynių metines per atminimo mišias Lucke, šiaurės vakarų Ukrainoje. Per pamaldas abu vadovai ėjo greta vienas kito, pripažindami bendrą traumą, kuri įvyko regione.  

Vis dėlto, Mieroszewskio centro atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, per pastaruosius metus gerą nuomonę apie lenkus turinčių ukrainiečių dalis sumažėjo nuo 67% iki 44,5%. Paprašyti įvardyti nesutarimų tarp abiejų šalių priežastis, 26% respondentų kaltino grūdų krizę ir sienų blokadas, o 19% – tebesitęsiančią įtampą dėl Voluinės žudynių.  

Abiejų šalių pareigūnai tikisi, kad D. Tusko pranešimas ir oficialus susitarimas dėl ekshumacijų padės sumažinti įtampą ir užbaigti pašlijusius santykius.  

„Gerbiame vieni kitus ir kartu pasipriešiname Rusijos imperializmui. Bet koks susitarimas dėl Ukrainos ir Lenkijos santykių yra smūgis Maskvai“, – po D. Tusko pareiškimo parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Darbai prasidės pavasarį

Balandžio mėnesį bus pradėta ekshumuoti Voluinės tragedijos aukų palaikus Puznikų kaime, praneša „RBC News“. Anot portalo, ekshumacijos tikslas – nustatyti asmenų, kurių palaikai buvo rasti duobėje netoli buvusių kapinių, tapatybę.

Ekshumaciją vykdysiančio fondo „Laisvė ir demokratija“ vadovo pavaduotojas Maciejus Dancewiczius pažymėjo, kad po kasinėjimų palaikus tirs Lenkijos archeologai ir antropologai. Specialistai jau renka genetinę medžiagą iš aukų palikuonių.

„Toje vietoje, kur yra palaikai, ši medžiaga taip pat bus renkama profesionaliai“, – paaiškino M. Dancewiczius.

Jis teigė, kad po tyrimų aukas planuojama perlaidoti ir pagerbti šios vietos atminimą. Per Voluinės tragediją 1945 m. vasarį Puznikuose žuvo apie 80 žmonių.

Kyjivas ir Varšuva apsikeitė vietovių, kuriose bus ieškoma aukų palaikų tolesnei ekshumacijai, sąrašais. Tačiau tikslios vietos nebuvo atskleistos.

Ukrainiečiai vertina kaip gynybą

Lenkija oficialiai pripažįsta Voluinės žudynes genocidu, o Ukraina iki šiol su tokiu vertinimu nesutiko, laikydama jas konfliktu, už kurį atsakingos abi pusės. Ukrainos pareigūnai teigė, kad tiek UPA, tiek Ukrainos nacionalistų organizacija (OUN) buvo pasipriešinimo komunistinei Sovietų Sąjungai dalis. Ukrainiečių pusė pabrėžia atitinkamus Lenkijos Armijos Krajovos veiksmus prieš taikius ukrainiečius, rašo „RBC News“.

Sprendimas naikinti lenkus buvo grindžiamas būtinybe sutrukdyti planams grąžinti Vakarų Ukrainos žemes Lenkijai ir nubausti lenkus už kolaboravimą su naciais, pagalbą sovietų partizanams ir Ukrainos visuomenės veikėjų nužudymą Chelme.

Iš pradžių veiksmai buvo pavieniai ir nukreipti prieš lenkų kolaborantus su nacių administracija. Tačiau palaipsniui žudynės tapo masiniais judėjimais ir išplito po aplinkinius lenkų kaimus.

1943 m. liepos 11–13 d. UPA daliniai užpuolė daugiau kaip 100 Lenkijos gyvenviečių (nors dalis istorikų mano, kad šis skaičius gerokai perdėtas). Atsakydama į tai, Armijos Krajovos vadovybė kūrė savo partizanų dalinius ir organizavo savigynos bazes. Jie taip pat pradėjo baudžiamąsias akcijas prieš ukrainiečius civilius.

Lenkų skaičiavimais, per Voluinės tragediją žuvo mažiausiai 35.000 lenkų valstiečių (18.000 iš jų turi nustatytas pavardes). Kai kurių istorikų vertinimu, lenkų aukų skaičius buvo kelis kartus kartus didesnis ir siekė iki 100.000 asmenų.

Iš ukrainiečių pusės vertinimai buvo atliekami kaimų lygmeniu. Remiantis šiais vertinimais, ukrainiečių nuostoliai buvo tris kartus mažesni, o aukų skaičius visose konflikto teritorijose siekė nuo 21.000 iki 24.000.

52795
130817
52791