Saudo Arabija „trolina“ prieš plastiką kovojančias valstybes

Nusėdus dulkėms po praėjusį mėnesį žlugusių Jungtinių Tautų derybų dėl plastiko taršos panaikinimo, Europos ir kitos šalys suka galvas, kaip neleisti Saudo Arabijai sužlugdyti kito derybų etapo, kuris turėtų įvykti šiais metais, skelbia „Politico“.

Anot portalo, Saudo Arabijos vadovaujama šalių grupė, kuriai taip pat priklauso Iranas ir Rusija, derybų metu užsiima ne kuo kitu, bet sąmoningu trukdymu susitarti – šalys vilkino procesą siųsdamos savo atstovus kalbėti, kurie valandų valandas tiesiog savais žodžiais kartodavo tuos pačius, jau Saudo Arabijos išsakytus, argumentus, pateikdavo neva svarbius, bet iš tiesų fiktyvius ir reikšmės neturinčius dokumentus, kuriuos vis tiek reikėdavo peržiūrėti ir apsvarstyti, sukeldavo ginčus kategoriškais sprendimais, pavyzdžiui, susijusiais su sprendimų finansavimu.

Plastikas – būdas užtikrinti pajamas

Pagalius į ratus žaliajai politikai Saudo Arabija ir jos sąjungininkės kaišo ne šiaip sau. Saudo Arabijos ekonomika yra priklausoma nuo naftos – 2023 metais šalis kartu su JAV ir Rusija sudarė 40% pasaulinės naftos gavybos. Ir nors pastaruoju metu naftos gavyba šalyje mažėjo, naftos eksportas išlieka svarbia sritimi šalies ekonomikai – Saudo Arabijos naftos eksporto pajamos praėjusiais metais siekė 331,7 mlrd. USD.

Tačiau naftos poreikis pamažu mažėja, pasauliui vis sparčiau pereinant prie elektrinių transporto priemonių. Plastikų pramonė taps pagrindine naftos paklausos varomąja jėga. Taigi, nenuostabu, kad Saudo Arabija ir kitos naftą eksportuojančios šalys stengsis palaikyti plastikų pramonės veiklą.

Rusija, kuri naftos eksportu iš dalies remia savo karo mašiną, pastaruoju metu gavo dar vieną didelį smūgį – JAV ir Jungtinės Karalystės šiais metais įvestos naujos sankcijos trukdo tęsti prekybą su Kinija ir Indija, kurios buvo tapusios pagrindinėmis Rusijos prekybos partnerėmis. Nepaisant sankcijų, Rusija yra antra pagal dydį žalios naftos eksportuotoja po Saudo Arabijos.

VŽ rašė, kad naujos sankcijos taip pat tapo rakštimi ir šešėliniam laivynui. Taigi, Rusijai taip pat svarbu kažkur realizuoti ir taip gerokai mažiau pajamų generuojančią savo naftą.

Žaliasis kursas turi ir kitą nenumatytą priešininką – išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas žada mažinti žaliojo kurso įtaką. JAV, kuri konkuruoja su Kinija ir nori šią konkurencinę kovą laimėti, negali sau leisti įsivesti papildomų apribojimų, rašo „The Guardian“. Būtent dėl to D. Trumpas kalba apie Joe Bideno įvestų žaliojo kurso nuostatų atšaukimą.

Ginčai dėl finansavimo

Trys Vakarų šalių derybininkai, su kuriais kalbėjosi „Politico“, kaltino Saudo Arabiją bandymu suskaldyti susitarti bandančias šalis akcentuojant jautrų finansavimo klausimą.

„Jie naudojasi šia diskusija, kad ją įšaldytų – kalba ne apie ambicingus siekius nutraukti plastiko taršą, bet apie finansavimą ir tam tikras įgyvendinimo priemones, tikėdamiesi, kad tai sugriaus visą diskusiją“, – sakė pirmasis derybininkas.

Nepaisydama savo turtų, Saudo Arabija ėmė rūpintis finansine našta. Besivystančios šalys tikėjosi, kad tariantis dėl plastiko turtingos šalys pasižadės dengti finansinę naštą, tačiau Saudo Arabija pareiškė, kad nemokės nė cento, nepaisant didelio šalies vaidmens plastiko gamyboje. Taigi, finansavimas iš tiesų tapo pagrindiniu nesutarimų punktu.

Taip pasisukusios derybos uždavė klausimą, kiek principas, kai daugybė šalių turi susitarti konsensusu, veiksmingas, nes iš esmės šalys turi veto teisę. Jei šalys ir toliau nedrąsiai pereis prie balsavimo balsų dauguma, kai kurie teigia, kad Saudo Arabijai mažai kas sutrukdys sėkmingai taikyti tą pačią taktiką ir toliau.

„Politico“ rašo, kad dėl plastiko susitarti norinčios šalys bandys susitarimus pasiekti dar iki naujų derybų, kad Saudo Arabijos sąjungininkės neturėtų galimybės užsiimti gaišinimu.