Kailio dar yra? Nudirkim!
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) anądien pasidžiaugė: „aiški didėjimo tendencija – pajamos iš individualios veiklos kasmet didėja“.
Rolandas Ragėnas, VMI Tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas, Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, svarstančiam Vyriausybės siūlomą mokesčių reformos paketą, sudėliojo pajamų derlių – anot jo, 2020 m. IV pajamų buvo gauta 736 mln. Eur, 2021 m. – 1,005 mlrd. Eur, o pernai – 1,151 mlrd. Eur.
Dabar pajamas iš savarankiško darbo deklaruoja 215.000 šalies gyventojų. Juos reformatoriai ir nutarė naujai apmokestinti – priartinti prie dirbančiųjų pagal darbo sutartis apmokestinimo. Individualia veikla besiverčiantys žmonės būtų apmokestinti 20% GPM tarifu, jį didinant palaipsniui. Nuo 2025 m. tarifai visa apimti būtų taikomi tiems gyventojams, kurie uždirbs mažiausiai 3.000 Eur per mėnesį arba 35.000 Eur per metus.
Gintarė Skaistė, finansų ministrė, aiškina, kad atotrūkis tarp darbo santykių ir savarankiškos veiklos apmokestinimo Lietuvoje nepagrįstai didelis. Ji tikina, kad mokesčių reforma sumažins ir jį, ir pajamų nelygybę.
Verslas turi kitą nuomonę ir prognozuoja, kad Vyriausybės užmojai gali turėti kur kas daugiau neigiamų pasekmių, nei hipotetiškai deklaruojama nauda, todėl nesuprantama, kodėl išvis daroma reforma.
Asmenims, užsiimantiems individualia veikla, pokytis bus kone drastiškas: pavyzdžiui, jei asmuo uždirba apie 3.000 Eur per mėnesį, mokestinė našta jam padidės 47%. Ar mokesčių reformatoriai išties mano, kad tai – menkniekis?
Verslininkai vertina, kad tai būtų paprasčiausias individualios veiklos žlugdymas. O juk, kaip minėta, ja užsiima kone ketvirtis milijono šalies gyventojų: auditoriai, buhalteriai, advokatai, notarai, kurjeriai, pavežėjai, kirpėjai, menininkai, mokslininkai, ūkininkai ir kt.
Net 54 verslo organizacijos, apimančios pusę milijono mokesčių mokėtojų, stoja prieš reformą.
Kreipimosi autorių teigimu, mokesčių didinimas paveiktų kone visus gyventojus, kurie didžiąją dalį savo pajamų uždirba privačios iniciatyvos pagrindu – jie skaičiuoja, kad po reformos mokesčiai augs net ir tiems, kurie IV pagrindu neuždirba nė 24.000 Eur pajamų per metus.
Agnė Begetė, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktorė, sako, kad daroma didelė klaida, bandant individualią veiklą prilyginti darbo santykiams.
„Atlikėjams, autoriams, praktiškai nėra jokio kito priimtino teisinio pagrindo veikti, juk meno atlikėjas gali būti įdarbintas tik itin retais atvejais. Meno atlikėjas negauna eilės naudų, kurios gali būti teikiamos darbuotojams, o prisiimdamas reikšmingai didesnę riziką net negali atskaityti eilės realių sąnaudų, su kuriomis susiduria“, – aiškina A. Begetė.
Daliaus Rudoko, Kurjerių ir vairuotojų asociacijos vadovo, teigimu, mokesčių didinimas paskatins kainų augimą. Jis prognozuoja, kad gali išauginti mokesčių vengiančiųjų skaičius.
„Pabloginus mokestinę aplinką kelioms dešimtims tūkstančių pavėžėjų ir kurjerių, neišvengiamai didės kainos vartotojams arba mažės pastarųjų realios pajamos. Be abejo, toks spaudimas sudarys papildomas paskatas nesąžiningiems rinkos dalyviams slėpti pajamas bei padidins konkurencinį pranašumą trumpam atvykusiems užsieniečiams, kurie Lietuvoje ir taip neketina mokėti Gyventojų pajamų mokesčio“, – teigė D. Rudokas.
VŽ primena, kad verslas ne kartą perspėjo apie galimą Vyriausybės siūlomų mokestinių reformų poveikį. Pirmiausia, patvirtinus tokią reformą, Lietuva, palyginti su kaimynėmis, turės patį blogiausią investicinį klimatą.
„Atsižvelgiant į siūlomos mokesčių reformos turinį, galime aiškiai prognozuoti, kad ji turės neišvengiamos žalos Lietuvos ekonomikos vystymuisi, piliečių gerovei, investiciniam klimatui ir priešingai nei valdantieji tikisi – gali net sumažinti mokesčių įplaukas į biudžetą dėl sumažėjusių investicijų į Lietuvos ekonomiką", – teigė Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.
Verslas sako mokesčių reformos kūrėjams pateikęs arti pusantro šimto siūlymų, bet visi ignoruoti. Dabar apeliuojama į parlamentarų „sveiką protą“.
Kreipimosi į politikus autoriai sako, kad mokesčių reformos padariniai bus liūdni. Pabrangs paslaugos, prekės, atsiras nepasitikėjimas valstybe, o tai baidys investuotojus. Sąžiningą verslą apmokestinimas skatins eiti į kitas šalis arba į šešėlį: atsiras didesnės paskatos kraustytis į pastarąjį. Kokius biudžeto laimėjimus tuomet prezentuos VMI?
Finansų ministrė regi kitus vaizdus: ji mano, kad pokyčiai kaip tik leis į Lietuvą pritraukti kvalifikuotų darbuotojų.
Atrodo, kad praktika mėgina lažintis su teorija. Jei laimės pastaroji, yra tikimybė, kad pildysis praktikų išpranašauti scenarijai.
