Prastai papudruotas LRT įstatymo projektas Į pavasario Seimo sesijos planus jau nugulė keli Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimo projektai: vienas – gimęs valdančiųjų diriguojamoje LRT darbo grupėje, kuri šį sausį–vasarį vis rinkosi į nuolatinius posėdžius, kuriuose netrūko žaibų, ironijos ir atviro chamizmo, vis bandant paklodę patraukti į savo pusę. 4 min. 1
Verslo aplinka Tyrimas: būrys su R. Puchovičiumi susijusių asmenų „Nemuno aušrai“ sunešė apie 60.000 Eur 5 min. Atnaujinta 18
Spartuoliai, kuriantys sėkmę „Financial Times“ (FT) sudarytame sparčiausiai augančių Europos įmonių 1.000-uke Lietuva šiemet turi trimis bendrovėmis daugiau nei praėjusių metų sąraše: šįsyk jų 9-ios. Pasak pačių verslininkų, įmonės patekimas į šį reitingą klientams reiškia kokybės ženklą, šis įvertinimas gali praversti imantis plėtros ar ieškant investuotojų, taip pat stiprina šalies įvaizdį. 4 min.
Proga pasižiūrėti į veidrodį Pastaruoju metu Taivano temą Lietuvoje ima nagrinėti įvairios „lygos“, tačiau verdiktas iš esmės vienodas – taivaniečiai nevykdo pažadų dėl investicijų. Tik visos kritikuojančios pusės, žerdamos priekaištus, nutyli apie neatitikimą tarp lūkesčių realybės: pažadams realizuoti reikalingos tam tikros sąlygos, ir jei jų nėra, nėra ir rezultato. 6 min. 2
Pasaulis neria į dar didesnį chaosą Panašu, kad Nobelio taikos premijos taip ir nesulaukęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas nejuokais supyko ir nusprendė kardinaliai kitomis priemonėmis įsiamžinti istorijoje. Amerikos ir Izraelio pajėgos šeštadienį anksti ryte surengė karinius smūgius Irano taikiniams po to, kai derybos su Teheranu dėl branduolinės programos buvo sustabdytos. 7 min. 14
Pyragais nepriviliosi Per artimiausius penkerius metus pritraukti 2 mlrd. Eur kapitalo – tokį ambicingą tikslą išsikėlė „Investuok Lietuvoje“. Procentine išraiška tai bus gerokai daugiau nei per pastarąjį penkmetį, tačiau darbo vietų bus sukurta mažiau: mat sąmoningai atsisakoma kiekybės – bus orientuojamasi į didesnės vertės projektus. 4 min. 1
Itin dosnių nedarbo išmokų pavojai Lietuvoje, kaip bet kurioje civilizuotoje valstybėje, veikia nedarbo draudimo sistema, užtikrinanti, kad netekęs darbo žmogus neliks be gyvenimo šaltinio, iki susiras naują darbą. Tačiau Lietuva nuo daugelio šių šalių skiriasi vienu aspektu – išmokų bedarbiams dosnumu. 3 min. 12
Proveržis su kliūtimis Nors Lietuva palaipsniui didina aukštos pridėtinės vertės prekių eksportą, jis bendrame krepšelyje tesudaro dešimtadalį ir atsilieka nuo ES vidurkio. Tokią produkciją gaminančių įmonių atstovai teigia, kad proveržiui reikia ne tik misijų ar konsultacijų, bet ir struktūrinių pokyčių – pirmiausia „perkrauti švietimo sistemą“. 4 min.
Tiesos akimirka išsigrynino Šiandien, vasario 24-ąją, sukako ketveri metai, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Tą ankstyvą 2022-ųjų rytą, kai agresoriaus tankai ir raketos įsiveržė į kaimyninę šalį, siekdami sunaikinti jos laisvę ir nepriklausomybę, tiesos akimirka išsigrynino ir pasaulis tarsi skilo į kelias dalis: į civilizuotą, išpažįstantį demokratines vertybes, ir tą, kuris, nusimetęs kaukes, parodė savo tikrąsias, diktatūra ir prievarta paženklintas grimasas. 4 min. 22
Neperlenkiant lazdos Europos Komisija (EK) siūlo Bendrijai imtis priemonių bendram konkurencingumui didinti – pagal taisykles „Pirkite europietišką produkciją“ tikimasi puoselėti ES pramonę, apsaugoti didelės pridėtinės vertės gamybą ir gebėjimą diegti inovacijas tam tikruose strateginiuose sektoriuose. Kartu perspėjama, kad ši iniciatyva neturėtų virsti visapusišku protekcionizmu. JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pagrasino imtis atsakomųjų priemonių prieš Europos šalis, jei ES, siekdama perginkluoti žemyną, teiks pirmenybę vietos ginklų gamintojams. 4 min. 1
Ko reikia gerovės valstybei? Naujausiame Lietuvos verslo lyderių reitingo (LVL 500) pirmajame dešimtuke rikiuojasi įvairūs verslai: ir inovatyvios aukštųjų technologijų įmonės, ir tradicinių sektorių – statybos, maisto pramonės, transporto, energetikos – bendrovės. Siekiant sukurti gerovės valstybę, Lietuvai reikia turėti kritinę masę būtent tokių, efektyviai veikiančių, šiuolaikiškų, vertę klientams, darbuotojams ir akcininkams auginančių verslų. 4 min. 4
Ar „Arą“ TV žiniose pakeis aplinkosaugininkai? Sausio 12 d. įsigaliojo nauja aplinkosaugos reikalus reglamentuojančio įstatymo redakcija, kurioje, kaip pasitaiko ne taip dažnai, pakeistas net pavadinimas – turėsime nebe Aplinkos apsaugos valstybinės KONTROLĖS, bet PRIEŽIŪROS įstatymą. 3 min.
Ir pramogos, ir pridėtinė vertė Į laisvųjų ekonominių zonų (LEZ), iki šiol vilkėjusių panašų „rūbą“ daugiausia orientuojantis į gamybą ir logistiką, pasaulį atkeliauja nauji vėjai. Iniciatyvą imtis permainų rodo Klaipėdos LEZ, ketinanti didelį plotą atiduoti biurams, paslaugų verslams ir rekreacinėms erdvėms vystyti. Urbanistinė vizija struktūruota taip, jog zona iš pramoninės taptų tyrimų centru, kad būtų lengviau konkuruoti, prisivilioti daugiau investicijų, kurti pridėtinę vertę. 3 min. 2
Gal tik postūmio tereikia? Kol skaičiuojame rekordinę krašto gynybai skirtą sumą ir viliamės, kad tie pinigai bus naudojami skaidriai ir tik pagal paskirtį – pirkti reikės labai daug įvairios ginkluotės, iškyla ir klausimas, ar mūsų šalyje atsiras ir įsitvirtins gynybos pramonė? Ar gynybos ir karo technologijos galėtų tapti kitu Lietuvos ekonomikos augimo potencialu, ar liks tik viena iš nišinių krypčių, susiduriančių su gausybe kliūčių? 4 min. 2
