Nuo problemos galima... pabėgti Kontrabandiniams balionams toliau netrukdomai raižant Lietuvos padangę, o oro linijų bendrovėms, verslui ir keleiviams patiriant nuostolių, šalies valdžia rado „sprendimą“ – nuo problemos pasitraukti kuo toliau. Pradžioje – šimtu kilometrų. Vilniaus oro uostas stumiamas į užribį: žadama oro bendroves nuolaidomis vilioti skraidyti į Kauną, esą joms tai „bus patrauklu“. O keleiviams? 17
Drakoniškas politikų apetitas LRT prieangyje Nors nacionalinis transliuotojas ne kartą buvo atsidūręs politikų, trokštančių žongliruoti žiniasklaida, akiratyje, šį kartą peržengtos visos ribos – mat tokios iniciatyvos kyla ne tik radikalių politikų galvelėse, jos sulaukia ir suokalbiško socialdemokratų palaikymo. 7
Brangiai kainuosiantis plovimas Verslas, reklamuojantis savo prekes ar paslaugas, turėtų suklusti: nuo kitų metų rudens perdėtos „tiesos“ brangiai kainuos: nepagrindus tvarumo ir draugiškumo aplinkai teiginių, gali tekti baudoms pakloti milijonines sumas.
Žiniasklaida A. Valujavičiaus ir „Verslo žinių“ vardais bando pasinaudoti sukčiai – siekia išvilioti pinigus 9
Nenukrypstant į klystkelius Kaip Lietuvai išlaikyti per dešimtmečius įgytą pažangą bei konkurencingumą ir klestėti? Jamesas A. Robinsonas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas, sako, kad mūsų šaliai dabar pats laikas „galvoti apie kitus 35 metus“.
Investicijos su išlygomis Kitąmet Baltijos šalių įmonės didins investicijas ir planuoja verslo plėtrą. Vis daugiau sprendimų bus ieškoma per technologinę prizmę, reikšmingą vaidmenį turės investicijos į IT infrastruktūrą, kibernetinį saugumą ir dirbtinio intelekto panaudojimas. Tiesa, Lietuvos verslo optimizmas gana nuosaikus – pirmiausia dėl vidaus politikos perturbacijų ir didėjančių mokesčių.
Spragos tiekimo grandinėse: jose slypi ir sėkmė Lietuva žengia pirmą žingsnį, siekdama įgyvendinti gana drąsią ambiciją – tapti karinius laivus eksportuojančia šalimi. Tačiau pradžioje lietuviškos įmonės pretenduoja tapti tiekėjomis tokių laivų gamintojams. Į ginklų pramonės sritį savarankiškai ar kartu su užsienio partneriais ateina vis daugiau lietuviškų įmonių.
Kompasas mums Transporto verslas pirmasis patiria gamybos ar prekybos pokyčius, todėl jis vertinamas kaip gana tikslus ekonomiką rodantis indikatorius.
Ką pasiūlysime Europai? Likus santykinai nedaug laiko iki pirmininkavimo ES Tarybai, valstybė, kurios laukia toks iššūkis, paskelbia pagrindines to pusmečio temas, kurioms bus skirtas prioritetas. Lietuva pradės pirmininkauti 2027-ųjų pirmąjį pusmetį, o savo pagrindines kryptis paskelbs 2026-ųjų gruodį. Tačiau jos jau pamažu pradėtos dėlioti. 1
Galimybių yra, trūksta ambicijų Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) 2024 m. beveik pasiekė 9% kapitalo grąžą: pažanga gana įspūdinga, nes prieš dešimtmetį grąžos rodiklis tebuvo 3%. Tačiau efektyvumo srityje dar yra ko siekti – mat metų metais tokioms įmonėms keliami neambicingi planai. 3
Lakmuso popierėlis – Lietuvos gynybos biudžetas Seimas rytoj turėtų surengti pirmąjį biudžeto svarstymą plenariniame posėdyje ir oficialiai grąžinti projektą ministrų kabinetui. Parlamentarai, teikdami pageidavimus, pernelyg nesikuklino: kad patenkintų visų apetitą, Vyriausybė nežinia iš kur turėtų ištraukti papildomai apie 1,2 mlrd. Eur. Seimo nariai, fantazuodami apie išlaidas, dėl didesnių (uždirbtų) pajamų galimybių pernelyg galvos sau nesuka.
Jei ne biurokratija Lietuvos bendrovės, nepaisant tarptautinės ekonomikos problemų, teigia turinčios potencialo augti dar sparčiau, tačiau jas pristabdo šalyje įsigalėjusi biurokratija ir efektyvaus dialogo su valdžia stoka. 1
Gal galėtumėte ir čekį? Verslą prižiūrinčios institucijos – Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) – viešojo maitinimo sektorių regi kaip vieną rizikingiausių. O atidesnės priežiūros akies jam reikia tada, kai ir taip ne kažką sekasi. 7
