Asociacijos ragina nedidinti mokesčių

Papildyta Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento V. Janulevičiaus komentaru

„Atsižvelgiant į siūlomos mokesčių reformos turinį, galime aiškiai prognozuoti, kad ji turės neišvengiamos žalos Lietuvos ekonomikos vystymuisi, piliečių gerovei, investiciniam klimatui ir priešingai nei valdantieji tikisi – gali net sumažinti mokesčių įplaukas į biudžetą dėl sumažėjusių investicijų į Lietuvos ekonomiką. Todėl raginame Seimo narius nepritarti siūlomiems pakeitimams“, – pranešime teigė Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.

Kreipimosi autorių teigimu, mokesčių didinimas paveiktų kone visus gyventojus, kurie didžiąją dalį savo pajamų uždirba privačios iniciatyvos pagrindu – jie skaičiuoja, kad po reformos mokesčiai augs net ir tiems, kurie individualios veiklos pagrindu neuždirba nė 24.000 Eur pajamų per metus. 

Agnė Begetė, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktorė, sako, kad daroma didele klaida bandant individualią veiklą prilyginti darbo santykiams.

„Atlikėjams, autoriams, praktiškai nėra jokio kito priimtino teisinio pagrindo veikti, juk meno atlikėjas gali būti įdarbintas tik itin retais atvejais. O tuo tarpu meno atlikėjas negauna eilės naudų, kurios gali būti teikiamos darbuotojams, o prisiimdamas reikšmingai didesnę riziką net negali atskaityti eilės realių sąnaudų, su kuriomis susiduria“, – pranešime cituojama A. Begetė. 

Daliaus Rudoko, Kurjerių ir vairuotojų asociacijos vadovo, teigimu, mokesčių didinimas paskatins kainų augimą. Jis prognozuoja, kad gali išauginti mokesčių vengiančiųjų skaičius.

„Pabloginus mokestinę aplinką kelioms dešimtims tūkstančių pavėžėjų ir kurjerių, neišvengiamai didės kainos vartotojams arba mažės pastarųjų realios pajamos. Be abejo, toks spaudimas sudarys papildomas paskatas nesąžiningiems rinkos dalyviams slėpti pajamas bei padidins konkurencinį pranašumą trumpam atvykusiems užsieniečiams, kurie Lietuvoje ir taip neketina mokėti gyventojų pajamų mokesčio“, – teigė D. Rudokas. 

Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Vidmanto Janulevičiaus, nors į mokesčių reformą pakaišiota įvairių saldainių skirtingoms verslo grupėms, didžiausia problema ta, kad nuo sausio, jei tokia reforma bus patvirtinta, palyginti su kaimynėmis, Lietuva turės patį blogiausią investicinį klimatą.

„Nepaisant to, kad Estijoje ir Latvijoje planuojama mokesčius šiek tiek kelti, bet toli gražu ne tiek, kiek užsimota Lietuvoje. Kapitalo apmokestinimas tarp Estijos ir Lietuvos skirsis kone 12 proc. punktų. Estijoje GPM nuo 20% augs iki 22%, Latvijoje nuo 23% iki 25%, o tuo metu Lietuvoje nuo 28% augs net iki 34%“, – teigia V. Janulevičius.

Be to, jis atkreipia dėmesį, kad „tiek Estija, tiek Latvija dar turi tikrą nulinį reinvestuojamo pelno mokestį“.

„Tai ilguoju laikotarpiu mes tokius sprendimus pajusime labai skaudžiai. 62% Lietuvos mokesčių sumoka stambiosios įmonės, gal verta sustoti ir pagalvoti, ar verta šauti sau į koją“, – pažymi LPK prezidentas.

Trečiadienį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas, ketvirtadienį visas mokesčių reformos paketas bus pristatytas Biudžeto ir finansų komitetui. 

Pataisomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, taip pat numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, investicinė sąskaita, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas.