Valstybės pagalba. Mažai ar daug? Tikrai taip reikia, o kam reikia?

Kodėl bankus? Negi mes dabar jau gelbėjam bankus? Ne visai. Tiesiog priemonių liūto dalis remiasi kredito tarpininkais. Vieni tik administruos valstybės skiriamas lėšas (likvidumo paskolos, paskolos SVV per alternatyvius skolintojus ir sutelktinio finansavimo platformas). Kiti turės prisidėti savo lėšomis (garantijų schemos), o jeigu neprisidės, parama įmonių nepasieks. Svarbu pažymėti, kad priemonių liūto dalis yra būtent pastarojo tipo – iš 1,136 mlrd. EUR garantijoms numatyta 826 mln. EUR.

Bet ar prisidės? Kaip sakoma it depends (ang. priklauso nuo aplinkybių). Pagrindinis papildomas garantijų srautas (450 mln. EUR) yra nukreiptas į taip vadinamas portfelines garantijas. Kredito įstaiga pasinaudojusi garantijų schema pretenduos iki 80% garantijos vienai garantuotai paskolai bet ne daugiau kaip 20% visam garantuotam paskolų portfeliui, bei turės prisiimti pirmus 10% nuostolių nuo garantuotos paskolų sumos. Jeigu būtų manoma, kad daugelis iš pandemijos paveiktų įmonių pradels paskolas ar bankrutuos, bankai garantijų schema naudosis maksimaliai. Jeigu tikimasi greito ekonomikos atsigavimo bankai neprisidės, nes nebus prasmės mokėti garantijos mokesčio. O ko galima tikėtis pastaruoju metu nelabai kas žino. Palyginimui Graikijoje neveiksnių paskolų lygis dar prieš COVID-19 buvo 35%, o 8,5% paskolų baigdavosi bankrotu. Lietuvoje šie rodikliai 2019m. pabaigoje buvo 2,7% ir 1% atitinkamai.

Tai vis tik bankus?! Ir vėl ne visai. Jeigu bankas įmonei atidės paskolą ne mažiau nei 6 mėn. neblogindamas sąlygų, valstybė sumokės palūkanas už atidėtą periodą (tam numatyta 23mln. EUR) ir garantuos paskolą ne 6mėn., o visam likusiam paskolos laikotarpiui. O jeigu prievaizdai pritars tokiam minimaliam paskolų termino modifikavimui, tokioms pratęstoms paskoloms net nereikės papildomų atidėjimų. Bet garantijos suteikiamos tik tokioms paskoloms, kurios išduotos įmonėms, kurios prarado ne mažiau 50% pajamų. Taip, jeigu jūs praradote tik 49% jums nepasisekė. Kaip ir tiems verslams, kurie… neturėjo paskolų, bet prarado net ir daugiau pajamų. Svarbu pažymėti, kad jūsų paskolos įtraukimas į garantijų portfelį nereiškia, kad paskolos nereiks gražinti. Ne tik reiks, bet įvykus bankrotui bankas vykdys išieškojimą valstybės ir savo vardu.

O kaip dėl naujų paskolų? Čia reiktų išskirti pratęstas paskolas ir naujai išduotas. Garantijų schemos sudaro paskatas bankams atidėti mokėjimus jau esamoms paskoloms. Jeigu bankai sutiks paskolą pratęsti 6 mėn. ar pritars paskolos mokėjimo atidėjimui, tai grubiai galima traktuoti kaip papildomą „naują“ 6 mėn. paskolą. Tokių paskolų pratęsimo šešiems mėnesiams potencialas vertinant jau išduotų paskolų vidutinę trukmę būtų apie 1,2 mlrd. EUR arba 14% nuo viso verslo paskolų portfelio. Nemažai? Natūralu, kad ne visi ekonomikos sektoriai bent jau kol kas yra stipriai paveikti, na ir bankai ne visas paskolas norės atidėti, tad realus potencialas iš paskolų atidėjimo yra stipriai mažesnis. O dėl naujų paskolų mažai tikėtina, kad kredito įstaiga šiomis sąlygomis išduotų naują paskolą dėl COVID-19 daugiau kaip 50% pajamų jau praradusiai įmonei. Nebent labai griežtomis sąlygomis ir už atitinkamą kompensaciją. Tačiau kitos priemonės, kurioms valstybė skyrė 105 mln. EUR savo lėšų lengvatinėms likvidumo paskoloms teikti per tarpininkus tikėtina realizuosis naujai išduotomis paskolomis.

1,136 mlrd. EUR tai čia daug ar mažai? Jeigu pandemija greitai neatsitrauks ir nemokių paskolų kiekiai lygiuosis į dabartinius Graikijoje, garantijų schemoje numatyta 85 mln. EUR suma (maksimali suma kuria rizikuoja valstybė) labiau kels isterija negu nuramins. Vien tik apgyvendinimo ir maitinimo sektoriui suteikta 220 mln. EUR paskolų. Numatytos garantinės išmokos padengtų 39% vien tik šio sektoriaus paskolų, arba 1% viso verslo paskolų portfelio.

Alternatyva - viešieji pirkimai valstybės pagalbai teikti. Savaitinis aukcionas x mln. EUR sumai nuo COVID-19 paveiktam verslui remti (negražintinos lėšos). Jos suteikiamos aukcioną laimėjusiems kredito tarpininkams, kurie pagal konkurse nurodytas paskolų sąlygas labiausiai nusiteikę ko-finansuoti (skolinti laimėtas lėšas su didžiausiu multiplikatoriumi).

Komentaro autorus - Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys