Darbo kodeksas: leido dirbti ir užsidirbti, bet pokyčių dar bus

Kaip VŽ pranešė iš Vyriausybės Kanceliarijos, sutarta, kad jau penktadienį penktadalis Seimo narių pateiks papildomus siūlymus naujam DK.

Tarp jų, pavyzdžiui, įtvirtinti, kad daug diskusijų sukėlusią nenustatytos apimties ar vadinamąją nulinę sutartį, kurios siūlė atsisakyti prezidentė, galima būtų sudaryti tik su apdraustaisiais socialiniu draudimu asmenimis.

Taip pat bus siūloma tris kartus, t. y. nuo 1 iki 3 mėnesių, pailginti įspėjimo terminus atleidžiant iš darbo darbuotojus, kurie augina vaiką (įvaikį) iki 14 m., ir darbuotojus, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 m.

Premjeras Butkevičius vakar pasveikino Seimą priėmus „atsakingą sprendimą dėl vienos svarbiausių reformų po nepriklausomybės“. Vyriausybės vadovas teigia, kad įstatymui įsigaliojus bus stebima, kaip jis veikia, ir esant reikalui naujasis DK bus toliau tobulinamas.

„Naujasis DK yra dokumentas, kuris reikalingas Lietuvai konkuruoti pasaulyje. Atmetę veto mes galime daug greičiau pataisyti kai kurias nuostatas, kurias jau esame sutarę su profsąjungų vadovais. Priėmę veto, naujų pataisų jau neįtvirtinsime savo kadencijos metu“, – dar prieš balsavimą teigė p. Butkevičius.

Pataisų dar bus

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovai neabejoja, kad kai kurie siūlomi punktai gali būti svarstomi kaip kompromisinis variantas.

„Akivaizdu, kad dar šios kadencijos Seimas, tiek naujai išrinktas Seimas teiks dar ne vieną pasiūlymą, bet svarbiausia, kad būtų išlaikytas darbuotojų ir darbdavių interesų balansas“, – sakė Dovilė Baškytė, LPK Verslo aplinkos ir švietimo politikos departamento direktorė.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::5a89024d-996d-4885-8049-5be5a05d0967

„Sprendimą vertins rinkėjai“

Seimas 74 balsais parėmė naująjį DK, nors prieš svarstymą, iki rinkimų likus kelioms savaitėms, nedaug kas tikėjosi, kad bus priimta tokia didele dauguma. Kad būtų priimtas visas naujasis DK be pakeitimų, reikėjo, kad balsuotų „už“ 71 Seimo narys. Prieš naująjį kodeksą balsavo 39 Seimo nariai, 10 susilaikė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė po balsavimo teigė, kad šį Seimo sprendimą vertins rinkėjai, ją cituoja BNS. Vetuodama ir teikdama DK pataisas, ji pasipriešino parlamento priimtam įstatymui, mat šis, anot jos, nusvėrė balansą į darbdavių pusę.

Šalies vadovė dabar per tris dienas privalės pasirašyti Darbo kodeksą ir jis įsigalios nuo 2017 m. Darbo kodeksas kartu su lydimaisiais teisės aktų pakeitimais yra vienas iš septynių naujojo socialinio modelio sukūrimo paketų, kuriuo numatoma tobulinti darbo santykių reglamentavimą.

Liberalas Gintaras Steponavičius dėstė, kad žmogus šiandien nori dirbti ir savo rankomis uždirbti daugiau, o prezidentės veto prieštarauja šiai logikai.

Pasak premjero, be lankstesnių darbo santykių, be investicijų, be kvalifikuotos darbo jėgos nebus konkurencingos Lietuvos.

Tačiau nemaža dalis parlamentarų ir premjero bendrapartiečiai nuogąstavo, kad atmestas veto toliau skatins emigraciją.

„Neradau nė vieno dirbančiojo, kad jis pasakytų, jog šis naujas DK yra geras ir jį reikia priimti, išskyrus šalies didžiuosius darbdavius. Šis mūsų sprendimas dėl DK palies visas Lietuvos šeimas, paskatins tolesnę emigraciją“, – dėstė darbietis Mečislovas Zaščiurinskas. Profsąjungų atstovai jautė kartėlį: „Deja, valdžios atstovai vėl nepanoro mums atstovauti“, – teigiama Profsąjungų konfederacijos pranešime. O Tarptautinio valiutos fondo misija Lietuvoje naujoje šalies ūkio būklės ataskaitoje šią savaitę nurodė, kad atsisakyti priimto Darbo kodekso po prezidentės veto reikštų prarasti galimybę įgyvendinti reikalingas reformas.

Verslas remia naują DK

Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, džiaugėsi, kad Seimo sprendimu modernizuoti darbo santykiai Lietuvoje įprasmino kelerių metų mokslininkų, darbo vietų kūrėjų, dirbančiųjų ir Vyriausybės pastangas, tad šiandien turime DK, kuris toli gražu nėra tobulas, tačiau kompromisinis dokumentas, kuriame išlaikytas „deramas socialinių saugiklių ir valstybės ekonominių naudų balansas“.

„Nors naujajame kodekse yra trūkumų, tai didelis žingsnis į priekį visai Lietuvai – tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Tai ir gera žinia investuotojams, kad Lietuvoje darbo santykiai bus pažangūs, skatinantys kurti naujas darbo vietas ir kurti bei plėtoti verslą mūsų šalyje“, – Seimo sprendimą komentavo Rolandas Valiūnas, asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas.

„Investuok Lietuvoje“ pabrėžia, kad darbo santykių lankstumas šiuo metu yra viena pagrindinių Lietuvos investicinio klimato problemų ir siekiant toliau sėkmingai kovoti dėl tiesioginių užsienio investicijų darbo santykių yra būtinas modernizavimas.

Pasaulio ekonomikos forumo Pasaulinio konkurencingumo indekse Lietuva užima 36 vietą iš 140 valstybių. Tačiau pagal darbo rinkos efektyvumą ji yra tik 53-oje, pagal darbo santykių lankstumą – 102-oje, o pagal įdarbinimo ir atleidimo sąlygas – 120 vietoje. Anksčiau darbo santykius reformavusios Estija ir Latvija pagal šiuos rodiklius yra gerokai aukščiau. Naujasis DK turėtų padėti Lietuvai konkurencingumo reitinge palypėti aukštyn.

Persitvarkyti verslui užtruks

Jurgitos Judickienės, advokatų profesinės bendrijos „Judickienė ir partneriai JUREX“ advokatės, vadovaujančiosios partnerės teigimu, Seimui patvirtinus naująjį Darbo kodeksą, verslas turi pradėti ruoštis praktiniam jo taikymui ir naujai įtvirtintų taisyklių įgyvendinimui. Įmonės turi nustatyti tinkamą darbo užmokesčio politiką, užtikrinančią lygiateisiškumo principų įgyvendinimą ir nediskriminavimą. Taip pat reikia įdiegti mechanizmus, leidžiančius darbuotojams derinti šeiminius įsipareigojimus su darbo laiku, užtikrinti darbuotojų garbės ir orumo apsaugą darbe. Turi būti tinkamai aprašytos įmonių komercinės paslaptys ir konfidenciali informacija, parinktos labiausiai darbo pobūdį atitinkančios darbo sutarčių rūšys, įgyvendinti kolektyvinio atstovavimo principai. Visi šie darbo organizavimo pokyčiai turėtų užtrukti 1–2 metus, pareikalaus iš verslo papildomų investicijų.

„Verslas turi rūpestingai ir atsakingai imtis parengiamųjų darbų, nes rizika dėl galimų darbo ginčų ir nesutarimų su darbuotojais yra gana didelė, o netinkamo įgyvendinimo teisinės pasekmės gali būti matomos, deja, ne iš karto“, – komentavo p. Judickienė.