I. Kantas šaldytuve ieško pieno

Jeigu Immanuelio Kanto senelis iš tikrųjų nuo Priekulės, tai garsusis filosofas tampa lyg ir mūsiškis. „Vikipedijos“ nuotr.

Pats Immanuelis Kantas (1724–1804 m.) manė, kad jo protėviai buvo škotai. Ilgą laiką šitokia filosofo nuostata buvo persiėmę ir filosofijos istorikai, tačiau šiandien jo biografai vis labiau linksta manyti, kad filosofo senelis buvo baltų kilmės, kuršis iš dabartinės Priekulės Klaipėdos rajone. Jei tai tiesa, tuomet kaimynų filosofas (beveik visą savo gyvenimą I. Kantas pragyveno Karaliaučiuje) tampa mūsiškis. Kas gali būti maloniau?!

Vis dėlto žymus I. Kantas ne savo kilme. Ir net ne jam būdingu bei daugelį skaitytojų atbaidančiu griežtu rašymo stiliumi ir uoliu kasdienės kalbos žodžių keitimu specifinėmis sąvokomis. Tad dėl ko jis laikomas vienu žymiausių Vakarų filosofų? Pats I. Kantas savo nuopelnus įvardijo beveik nekukliai – Koperniko posūkiu. Tiesa, omenyje turėjo analogiją: susidūręs su galybe reiškinių, nepaaiškinamų įsitvirtinusiomis teorijomis, astronomas pasiūlė kitą perspektyvą. I. Kantas manė padaręs tą patį. Tačiau jo gerbėjai mano, kad lyginti galima ir toliau: I. Kanto filosofija mūsų mąstyme sukėlė perversmą, panašų į tą, kuriuo Koperniko heliocentrinė teorija pakeitė pasaulėžiūrą.

Koks tai perversmas?

Neretai manome, kad jei ginčytis verta, tai tik dėl didžiųjų sąvokų – gėrio, laimės, meilės ar bent demokratijos. Dėl jų žmonių nuomonės skiriasi dažnai ir, sakoma, pagrįstai. Juk drąsiai sakoma, kad šiais klausimais kiekvienas žmogus turi savo tiesą. Bet, pavyzdžiui, dėl to, ar šaldytuve yra pieno, rimtai ginčijasi tik visiški kvailiai. O dėl ko ginčytis, pakanka paprasčiausiai praverti šaldytuvo duris, ir visas ginčas kaipmat neteks prasmės – pieno pakelis ten yra arba ne. O jei kas nors yra ne šiaip kvailys, bet užsispyręs kvailys ir teigia, kad užrašas ant pakelio nieko nereiškia, abejones įveikti galima paragaujant. Ginčytis dėl tokių dalykų, manome, nepriimta dėl to, kad jų teisingumą garantuoja pati dalykų padėtis – tame pat šaldytuve mes matome tą patį pieną. Kitaip tariant, esame tikri, kad juslėmis visi patiriame tą patį pasaulį.