Parlamentarai uždraudė priemokas už sveikatos priežiūros paslaugas
Už tokį Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimą balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo trys, susilaikė aštuoni politikai.
„Šios įstatymo pataisos stiprina viešąjį sektorių“, – sakė Seimo narys socialdemokratas Andrius Busila.
Konservatorė Jurgita Sejonienė savo ruožtu teigė, kad atimant galimybę primokėti už paslaugas neapgalvotai žaidžiama Lietuvos gyventojų sveikata.
„Pacientai negalės gauti geresnės paslaugos, negalės jos gauti greičiau. Neabejotinai kreipsimės į Konstitucinį Teismą“, – teigė ji.
Liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad priemokų uždraudimas neišdiskutuotas su socialiniais partneriais – pacientų, medikų organizacijomis ir priimtas pažeidžiant teisėkūros reikalavimus.
Pasak Seimo narės, lapkričio 24 dieną Seimo kontrolierė pateikė išvadą, jog „Sveikatos apsaugos ministerija pažeidė viešojo administravimo subjekto veiklai taikytinus teisėtumo, skaidrumo ir išsamumo principus“.
Pagal priimtas pataisas, gydymo įstaigos nuo kitų metų gegužės nebegalės už valstybės laiduojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš paciento reikalauti papildomo mokesčio.
„Valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra LNSS (Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos – BNS) vykdomuosiuose subjektuose teikiama nemokamai, už šios priežiūros paslaugas negali būti reikalaujama papildomo mokesčio“, – teigiama pakeitime.
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė yra sakiusi, kad jeigu pacientas turės šeimos gydytojo siuntimą pas gydytoją specialistą, o paslaugą teikianti įstaiga bus sudariusi sutartį su Valstybine ligonių kasa, gydymas privalės būti suteiktas nemokamai, nepaisant to, ar ta įstaiga privati, ar valstybinė.
Taip pat numatyta, kad pacientas tam tikrais atvejais galės paprašyti brangesnių priemonių, negu apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tokiu atveju jis turės sumokėti skirtumą, kuris susidarys tarp Ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos nustatytų įkainių.
Pacientas pageidavimą gauti brangesnę priemonę privalės pareikšti raštu.
Be to, pacientui palikta teisė jo pageidavimu susimokėti už nemedicininio aptarnavimo („komforto“) paslaugas.
Nemedicininių aptarnavimo paslaugų sąrašą ir Nemedicininių aptarnavimo paslaugų kainų apskaičiavimo metodiką tvirtins sveikatos apsaugos ministras.
Priemokų už sveikatos apsaugos paslaugas naikinimą kritikavo dalis medikų ir pacientų. Jie nuogąstavo, kad tai apsunkins galimybę gauti paslaugas, paskatins kyšių davimą, kenks privačiai medicinai.
Praėjusią savaitę Lietuvos verslo konfederacija ir Sveikatos apsaugos ministerija pasirašė susitarimą dėl sveikatos sistemos stiprinimo, sutarta dėl galimybės primokėti už medicinos priemones ir nemedicininį aptarnavimą bei numatyta 2027 metais išlaikyti privačių įstaigų finansavimą valstybės lėšomis pagal 2025 metų jo faktines apimtis.
