„Orlen Lietuva“ nutraukė beveik 1 mlrd. Eur vertės sutartį su „Petrofac“, ieškos naujo rangovo
Atnaujinta „Orlen Lietuva“ sprendimu nutraukti sutartį.
Apie sutarties su „Petrofac“ nutraukimą BNS informavo „Orlen Lietuva“ atstovė Kristina Gedvilė. Pasak jos, „Orlen Lietuva“ nutraukė sutartį su pagrindine rangove dėl nuolatinio darbų vėlavimo ir terminų nesilaikymo.
„Dėl nuolatinio vėlavimo atliekant darbus bei BoB (žaliavos likučio konversijos įrenginio statybos) projekto vykdymo sutartyse nustatytų terminų nesilaikymo „Orlen Lietuva“ nusprendė nutraukti sutartis su „Petrofac International LLC“ (JAE). Šis sprendimas priimtas siekiant apsaugoti bendrovės interesus po išsamios finansinės ir veiklos rizikos analizės, kuri patvirtino, jog neįmanoma užbaigti projekto per numatytą laiką“, – komentare BNS sakė K. Gendvilė.
Pasak jos, jau pradėtas naujo generalinio rangovo atrankos procesas, kuris užtikrintų projekto tęstinumą ir sėkmingą jo įgyvendinimą. Anot įmonės atstovės, šiuo metu atlikta apie 80% visų projekto darbų.
„Orlen Lietuva“ teigia svarstanti galimybę pati sumokėti susidariusias skolas projekte dirbančioms Lietuvos įmonėms. Bendrovė tikina dedanti visas pastangas, kad milžiniško ir valstybei svarbiu pripažinto projekto darbai būtų tęsiami.
Kaip BNS paaiškino projekte Mažeikiuose dirbančios įmonės „Amiksas“ vadovas Nikolajus Bliščenko, penktadienį ryte „Petrofac“ atstovai nepasirašė leidimo subrangovams dirbti, todėl darbai sustojo.
„Penktadienį visi darbai buvo sustabdyti. Kiekvieną rytą privaloma atidaryti (suteikti – BNS) tokį leidimą ūkiniams darbams, kurį pasirašo atstovai iš „Orlen Lietuvos“ ir iš „Petrofac“. Atėjome pas „Petrofac“ (atstovą – VŽ) ir jis atsisakė pasirašyti leidimą ir sustabdė visi darbą“, – BNS teigė N. Bliščenko.
Subrangovų atstovai: „Petrofac“ vėluoja sumokėti už darbus, darbai gali sustoti
Penkių įmonių, dirbančių projekte Mažeikiuose, vadovai BNS patvirtino, kad „Petrofac“ vėluoja sumokėti už atliktus rangos darbus. Tačiau tik du jų sutiko kalbėti viešai.
Šiemet birželį prie projekto prisijungusios inžinerinių darbų įmonės „Resursas“ vadovas Šarūnas Maslauskas sako, kad, jo žiniomis, mokėjimai „Petrofac“ samdytiems subrangovams vėlavo nuo pat projekto pradžios 2022 metais.
„(Situacija – BNS) niekada nebuvo gera.(...). Visada jie („Petrofac“ – BNS) vėlavo (sumokėti už darbus), nuo pat pradžių buvo vėlavimai“, – kalbėjo Š. Maslauskas.
Vienas stambios įmonės vadovas, nenorėjęs viešinti jos pavadinimo, taip pat BNS patvirtino, kad pagrindinė projekto rangovė vėlavo apmokėti sąskaitas viso projekto įgyvendinimo metu.
Pasak Nikolajaus Bliščenko, pramonės įrengimų bendrovės „Amiksas“ vadovo, spalio pabaigoje paaiškėjus, kad „Petrofac“ Jungtinėje Karalystėje paskirtas bankroto administratorius, visi mokėjimai subrangovams buvo sustabdyti.
„Buvo informacija spalio 24 (dieną – BNS) JK spaudoje, kad pagrindinei „Petrofac“ įmonei yra (paskirtas – BNS) bankroto administratorius. („Petrofac“) pripažįsta tą informaciją. Ir tada visi mokėjimai buvo sustabdyti“, – BNS teigė N. Bliščenko.
Kaip spalio pabaigoje rašė BNS, BBC skelbė, kad Nyderlandų elektros tinklo operatorei „TenneT“ nutraukus didelę vėjo jėgainių Šiaurės jūroje sutartį su „Petrofac“, taip sužlugdant jos finansinį restruktūrizavimą, „Petrofac“ kreipėsi į Anglijos ir Velso Aukščiausiąjį teismą dėl administratoriaus paskyrimo.
BNS turi „Petrofac“ subrangovų lapkričio 5 dienos laišką „Orlen Lietuvos“ vadovui Dariuszui Zonenbergui ir JAE įmonei „Petrofac International“, jame reiškiamas susirūpinimas dėl „Petrofac“ finansinės padėties.
„Neseniai gavome informaciją, kad „Petrofac“ mokumas gali būti pavojuje. „Petrofac“ žodžiu patvirtino šią informaciją 2025 metų spalio 24 dieną, penktadienį“, – rašoma įmonių „Alvora“, „Iremas“, „Elektrėnų energetikos remontas“, „Hotrema“, „Rersursas“, „Amiksas“, kurios dirba Mažeikių projekte, laiške.
„Resurso“ vadovo teigimu, įmonė projekte pradėjo dirbti šių metų birželį, todėl „Petrofac“ įmonei vėluoja apmokėti tik vieną sąskaitą, tačiau jis abejoja, ar bus apmokėtos kitos sąskaitos.
Jis pridūrė, kad norint atlikti visus darbus pagal sutartį jo įmonė projekte turėtų dirbti dar aštuonis–devynis mėnesius.
Įmonės „Amiksas“, Mažeikiuose dirbanti nuo šių metų rugsėjo, vadovas N. Bliščenko BNS informavo, kad „Petrofac“ jo įmonei už darbus turėjo sumokėti iki spalio pabaigos, tačiau iki šiol pinigų ji negavo.
Nenorėjęs viešintis dar vienos įmonės vadovas teigė, kad „Petrofac“ mokėjimai jo įmonei vėluoja porą savaičių. Visų kalbintų įmonių vadovai nenorėjo BNS atskleisti, kiek joms skolinga „Petrofac“.
Subrangovų darbuotojų projekte gerokai sumažėjo
Nenorintys patirti dar didesnių nuostolių subrangovai mažina darbuotojų skaičių ir darbo apimtis. „Resurso“ vadovas Š. Maslauskas BNS teigė, kad jo įmonė gerokai sumažino darbuotojų, tą, anot jo, daro ir kitos įmonės.
„(Pradžioje – BNS) dirbo 100 (įmonės darbuotojų – BNS), dabar 30 (...), kad nebedidintume skolos. Ką esam pradėję, reikia būtinai pabaigti, o daugiau nieko ir nebedarom, ir taip visos įmonės. Šiai dienai iš 2.000 rangovų (rangovų darbuotojų – BNS) yra 500 žmonių pagal „Petrofac“, – vardijo Š. Maslauskas.
Jis pridūrė, kad darbai stringa dar ir dėl to, jog „Petrofac“ neaprūpina subrangovų medžiagomis.
VERSLO TRIBŪNA
Kaip užtikrinti energetinį teisingumą ir rasti balansą tarp vartotojų, gamintojų ir vietos bendruomenių interesų? Energetinis teisingumas Lietuvoje patiria didelių iššūkių, dažnai virstančių socialiniais ir politiniais konfliktais ir sužlugdytais dideliais projektais, sako advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, Vilniaus universiteto Europos Sąjungos energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Saulės energetikos bendrovės „Saulės grąža“ generaliniu direktoriumi tapo Saulius Barauskas – daugiau nei 20 metų einantis įvairias vadovaujančias pareigas energetikos ir infrastruktūros įmonėse.
INIKTI jau ne pirmus metus sėkmingai vykdo generalinės rangos darbus atsinaujinančios energetikos sektoriuje. Įmonė specializuojasi vėjo ir saulės elektrinių statybų projektuose - nuo kelių tiesimo, statybos aikštelių paruošimo, kabelių klojimo iki pamatų ir bokštų statybos bei jėgainių montavimo. Šiandien INIKTI vardas žinomas ne tik Lietuvoje - bendrovė sparčiai plečia veiklą ir užsienyje, ypač Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje.
Antroje šių metų pusėje Baltijos šalių ir Lenkijos atsinaujinančios energetikos rinkoje matomas aiškus pagyvėjimas, sako 8,5 proc. pajamingumo obligacijas šiuo metu siūlančios investicinės bendrovės „Atsinaujinančios energetikos investicijos“ (AEI) valdytojas Mantas Auruškevičius. Po kelių santūresnių metų į regioną sugrįžta užsienio investuotojai, ieškantys tiek veikiančių, tiek vystymo stadijoje esančių žaliosios energetikos projektų.
„Amikso“ vadovas N. Bliščenko sakė, kad spalio pabaigoje paaiškėjus „Petrofac“ problemoms įmonė taip pat sumažino darbuotojų skaičių du kartus.
„Iš pradžių dirbo (prie projekto – BNS) apie 24 žmones, dabar per pusę (mažiau – BNS), – BNS sakė įmonės vadovas. – Tris mėnesius aš moku atlyginimą darbuotojams, moku subrangovams už pastolius, už kraną, visą kitą. Tai jūs įsivaizduojat maždaug, koks skaičius (išlaidų – BNS)? Kalbant apie tuos finansinius nuostolius, tai labai akivaizdu – jūsų kaštai dirbant už nieką“.
Dar vienos įmonės vadovas BNS tvirtino, jog Mažeikių projekte dirba didžioji dalis įmonės darbuotojų, o dėl neapmokėtų sąskaitų ir tęsiamų darbų įmonės nuostolis kasdien didėja.
„Šiuo metu šis projektas subrangovui yra didžiausias. Su juo dirba didžioji dalis įmonės specialistų. Atliekamų darbų apimtis yra didelė, todėl savaime aišku, kad tai daro didelę įtaką įmonės visai veiklai. (...) Šiuo metu įmonė jau patyrė 13% nuostolį nuo bendrai atliktų darbų šiame projekte ir su kiekviena diena nuostolis tik didėja“, – komentare BNS teigė vadovas.
Nepaisant nuostolių, subrangovai renkasi toliau tęsti darbus, nes kitu atveju netektų JK bendrovei suteiktų garantijų.
„Prieš pradedant darbą mes visi (subrangovai – BNS) duodam sutarčių vykdymo garantiją nuo 5% iki 10% nuo bendros sumos, visiems skirtingai. Jeigu mes nedirbam ir nutrauksim sutartį, tada mes tos garantijos negausim – tada dar nuostoliai. Žodžiu, ten problema plius problema“, – BNS aiškino N. Bliščenko.
Š. Maslauskas paaiškino, jog norėdami sumažinti nuostolius subrangovai šiuo metu dirba minimaliai, kad „Petrofac“ negalėtų pasinaudoti garantijų pinigais.
„Visos įmonės esam padėję vykdymo garantą ir jie („Petrofac“ – BNS) gali pinigais tavo pasinaudoti.(...) Tai reiškia, kad tu negauni pinigų, bet turi vis tiek dirbti. Ką visos įmonės padarė? Jos dirba, bet dirba minimaliai. Tai ne įrodymas, kad aš nedirbu – aš vis tiek dirbu. (Subrangovai taip daro – BNS), kad patirtų mažesnes išlaidas“, – tikino „Resurso“ vadovas.
„Orlen Lietuva“ svarsto padengti skolas, bet garantijų nesuteikia
Subrangovai BNS informavo, kad lapkričio 11 dieną „Orlen Lietuvos“ iniciatyva įvyko jos, subrangovų, „Petrofac“ atstovų susitikimas. Pasak jų, „Orlen Lietuvos“ atstovai teigė, kad įmonė svarsto galimybę pati sumokėti subrangovams už atliktus darbus, tačiau garantijų, kad skolos bus grąžintos, nesuteikė.
„Statytojo („Orlen Lietuvos“ – BNS) generalinis direktorius informavo apie ketinimus persiimti mokėjimus už atliktus darbus iš rangovo („Petrofac“ – BNS). Statytojas paminėjo, kad projektą planuoja tęsti, bet šiuo metu dar daug procesų reikia suderinti su projekto rangovu. Kaip supratome, reikės dar laiko, kurio mes neturime, aiškesniam situacijos aiškinimui“, – rašoma viešintis nenorinčios įmonės komentare BNS.
„Resurso“ vadovas Š. Maslauskas teigė, jog susitikime dalyvavo visi rangovai, apie 30 žmonių, tačiau „Orlen Lietuva“ aiškiai neatsakė, kad sumokės skolas subrangovams.
„Lietuvai labai reikalingas šis projektas. „Orlenui“ jis labai taip pat yra reikalingas ir jie planuoja tęsti šitą projektą. Mes sakom: viskas gerai, mes galim be „Petrofac“ padaryti projektą. Kada bus pinigai? To mes („Orlen Lietuva“ – BNS) negalime pasakyti, nes jūs (subrangovai – BNS) turite tiesioginę sutartį su „Petrofac“, o ne su mumis“, – pasakojo „Resurso“ vadovas.
Tuo metu „Orlen Lietuvos“ laiške subrangovams, kurį turi BNS, rašoma, kad bendrovė svarsto galimybę pati apmokėti jiems pradelstus mokėjimus, tačiau ji neketina perimti visų „Petrofac“ įsipareigojimų.
„OL („Orlen Lietuva“ – BNS) pabrėžia, kad įsipareigojimai subrangovams tenka PF („Petrofac“ – BNS), o ne OL. Vis dėlto OL patvirtina gavusi oficialų PF („Petrofac“ – BNS) prašymą tiesiogiai apmokėti subrangovams esamas pradelstas sąskaitas- faktūras ir šiuo metu – išimties tvarka – svarsto galimas tiesioginio mokėjimo subrangovams schemas, kad būtų užtikrintas projekto tęstinumas“, – rašoma lapkričio 12 dienos „Orlen Lietuvos“ laiške.
„OL pabrėžia, kad bet kokie galimi tiesioginiai mokėjimai subrangovams jokiu būdu negali būti laikomi OL atsakomybės už PF įsipareigojimų nevykdymą perėmimu, taip pat nesukurs jokio precedento, įsipareigojimo ar lūkesčio dėl būsimų mokėjimų ir nenustatys jokios praktikos tarp šalių“, – rašoma laiške.
Š. Maslauskas teigia, kad JK bendrovei bankrutavus, o „Orlen Lietuvai“ neperėmus atsakomybės, nebus kam grąžinti skolų subrangovams.
„Mes (subrangovai – BNS) bijom, kad (per) savaitę, dvi, tris ar mėnesį „Petrofac“ visiškai užlinks (bankrutuos – BNS) ir nebus kam mokėti (subrangovams – BNS), o „Orlen Lietuva“ neprisiima jokios atsakomybės už juos“, – BNS kalbėjo verslininkas.
BNS praėjusią savaitę prašė „Orlen Lietuvos“ pakomentuoti situaciją, tačiau iki šiol atsakymo negavo.
Gamyklos modernizavimas – strateginės svarbos Lietuvai projektas
„Orlen Lietuva“ 641 mln. Eur vertės sutartį su „Petrofac Ltd.“ dėl giluminio naftos perdirbimo įrenginio Mažeikiuose statybos pasirašė 2021 metų spalį. 2023 metų rugpjūtį „Orlen Lietuva“ pranešė, kad investicijos į gamyklos modernizavimą pabrango 45% ir siekia apie 970 mln. Eur.
Vyriausybė gamyklos modernizavimą šių metų kovą pripažino strateginės svarbos projektu. Ji tuomet skelbė, kad tai yra strategiškai reikšmingai naftos perdirbimo efektyvumą didinantis projektas, jis padės stiprinti šalies konkurencingumą, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, didinti pramonės efektyvumą ir atverti naujas investicijų kryptis.
Ekonomikos, finansų, energetikos ir aplinkos ministrai bei „Orlen Lietuvos“ vadovas kovo mėnesį pasirašė ketinimų protokolą dėl valstybės paramos įmonei.
Juo Vyriausybė įsipareigojo „Orlen Lietuvai“ suteikti 54 mln. Eur vertės finansinę paramą, pavyzdžiui, pelno mokesčio lengvatą, kompensacijas už taršos leidimų netiesiogines išlaidas, investicijas į infrastruktūrą.
Kaip rašė BNS, projektą, kuriuo siekiama efektyviau perdirbti naftą, „Orlen Lietuva“ planuoja baigti 2026 metų rugsėjį, nors anksčiau jo pabaigą buvo suplanavusi šių metų rugsėjį.
„Orlen Lietuvos“ teigimu, įgyvendinus projektą bendras gamyklos perdirbamos naftos kiekis sumažės 15%-20%, tačiau pagamintos produkcijos kiekis išliks toks pat.
