Raudonoji vyno klastojimo manija

Publikuota: 2015-08-21
Atnaujinta 2015-08-28 13:31
Bordo universiteto Branduolinių tyrimų centro ekspertas Herve Gueganas tiria vintažinį 1944 metų vyną. Regis Duvignau/Reuters nuotr.
Bordo universiteto Branduolinių tyrimų centro ekspertas Herve Gueganas tiria vintažinį 1944 metų vyną. Regis Duvignau/Reuters nuotr.
„Verslo žinios“

Bordo universitetas – labai rimta, aukščiausio lygio akademinę bendruomenę subūrusi aukštojo mokslo įstaiga, tačiau kartais joje gali pasijusti lyg būtum atsidūręs nedidelėje šeimai priklausančioje vyno darykloje. Mat universiteto koridoriuose, laboratorijose ar net auditorijose tvyro vyno kvapas, patalpose prikrauta vyno dėžių, o aplink šio alkoholinio gėrimo butelius zuja žmonės baltais chalatais.

Vyną čia tiria Bordo universiteto Branduolinių tyrimų centras – įstaiga, kuri, sprendžiant iš pavadinimo, su šiuo alkoholiniu gėrimu neturėtų turėti nieko bendra. Tačiau vynas vis dažniau tampa pagrindiniu šios įstaigos tyrimų objektu, o jo darbuotojai, šiaip jau dirbantys radioaktyvumo tyrimų srityje, apie vyno tyrimus galėtų pasakoti valandų valandas.

Tyrimų centras Bordo mieste įsikūręs neatsitiktinai – kaip žinoma, tai Prancūzijos vyndarystės židinys, kuriame per metus pagaminama apie 700 mln. butelių Bordo vyno, o jį gamina apie 9 000 vyndarystės ūkių ir apie 13 000 vynuogių augintojų.

Naujausias šio centro tyrimų objektas – vynas, ištrauktas iš senovinio romėnų laivo, sudužusio britų teritoriniuose vandenyse. Tai ne šiaip sau vynas, o 1905 m. pilstymo „Carruades De Lafite“, kurį būtų galima laikyti Bordo regiono pažiba.

Tiesa, girti nuostabų šio vyno skonį ir aromatą bus galima tik tuomet, kai tyrimų centro mokslininkai išsiaiškins, ar skystis butelyje yra būtent tai, ką skelbia sunkiai beįskaitomas įrašas senoje nusitrynusioje etiketėje. Tam bus pasitelktas laboratorijoje esantis radioaktyvumui matuoti skirtas aparatas, kuriuo paprastai tiriami skysčiai iš gydymo įstaigų ar teritorijų, kuriose įvyko branduolinės katastrofos.

Klastotės paskui rinką

Tokių kaip šis tyrimų paklausa pastaruoju metu kyla į dar neregėtas aukštumas.

Ir tam, žinoma, yra labai objektyvios priežastys – pasaulinė kolekcinio vyno rinka auga dviženkliais dydžiais, o rinkoje pasirodančių kolekcinių vyno butelių kainų kilimą galima matuoti kartais.

„Kolekcinio vyno paklausa sparčiai didėja – nematyti jokių galimo rinkos sulėtėjimo ženklų. Tačiau kaip tik tai sukuria puikias prielaidas išvešėti ir vyno klastočių rinkai“, – sako Michaelas Eganas, vyno kokybės ekspertas, anksčiau dirbęs aukciono namų „Sothebys“ Vyno skyriaus vadovu.

Paaiškėjusi afera

Vienas įdomesnių tyrimų, kuriuos pastaruoju metu teko atlikti Bordo tyrimų centrui, susijęs su plačiai vyno pasaulyje pagarsėjusia vyno kolekcininko ir pardavėjo, JAV gyvenančio Indonezijos išeivio Rudy Kurniawano byla.

Pono Kurniawano suėmimas buvo tikras smūgis visai kolekcinio vyno rinkai, būtent šis atvejis leido suvokti, kad kolekcinio vyno klastočių problema yra didžiulė.

Pono Kurniawano aferos į dienos šviesą pradėjo lįsti, kai vienas didelės JAV korporacijos „Koch Industries“ įkūrėjų 64 m. amžiaus Billas Kochas pradėjo įtarti, kad jo įsigytas brangus kolekcinis 1787 m. išpilstymo Bordo regiono vynas yra ne kas kita kaip klastotė.

Šį vyną p. Kochas įsigijo aukcione ir už jį paklojo 500 000 JAV dolerių.

Paaiškėjo, kad vynas netikras, tad kolekcininkas užsakė visų 43 000 butelių, laikomų jo rūsiuose, patikrinimą. Ekspertų tyrimo rezultatai buvo pribloškiantys – 211 butelių autentiškumu buvo suabejota. Abejonių sukėlė vyno buteliai, įsigyti iš jau minėto Indonezijos išeivio, už juos buvo sumokėta 2 mln. JAV dolerių.

Įtartini buteliai tyrimams atkeliavo į minėtąjį Bordo universiteto Branduolinių tyrimų centrą – visi jie buvo pripažinti klastotėmis, tad šiuo metu vis dar vyksta teisminis p. Kocho ir p. Kurniawano ginčas.

„Nemėgstu būti apgaudinėjamas, tik dabar supratau, kad dėl nepatyrimo ir nepakankamo dėmesio vyno autentiškumui nustatyti buvau apgautas daugybę kartų“, – dabar sako p. Kochas.

Etikečių perklijavimas

Pasirodo, garsiai amerikiečių verslininkų šeimai priklausantis p. Kochas nebuvo vienintelis patekęs į p. Kurniawano pinkles.

2012-aisiais JAV federalinio tyrimų biuro agentai atliko kratą p. Kurniawano name Arkadijos mieste Kalifornijoje.

Šiame name buvo palaikoma vyno rūsiams būdinga 15 laipsnių temperatūra, o beveik visas namas buvo paverstas vyno klastočių gamybos cechu. Name rasta daugybė vandenyje mirkstančių vyno butelių, kad atsiklijuotų jų etiketės, taip pat senų ir naujų vyno butelių kamščių, dešimtys tūkstančių netikrų garsiausių pasaulio vynų etikečių.

Pasirodo, schema veikė visai paprastai – išgertus brangaus kolekcinio vyno butelius p. Kurniawanas įsigydavo iš brangių restoranų ir juos pripildydavo gana neprastos kokybės vynu.

Paaiškėjo, kad net Rudy Kurniawano vardas buvo išgalvotas – tikrasis vyno klastotojo vardas buvo Zhenas Wangas Huanas.

Kurniawano pavarde veikęs vyras jau išgirdo teismo nuosprendį – 10 metų praleisti belangėje, tačiau p. Kurniawano advokatai nuosprendį žada skųsti.

Pelnas, o ne autentiškumas

Ponas Kurniawanas dėsto, kad visas kolekcinio vyno padirbinėjimo problemas dabar bandoma sumesti jam. Beje, teisėjas kurį laiką vilkino nuosprendį kaltinamajam, tikėdamasis, kad išgirdę apie bylą į teisėsaugą kreipsis ir kiti kolekcininkai, o tuomet ir paaiškės tikrasis p. Kurniawano aferų mastas.

„Aš dalį vyno įsigijau labdaros renginiuose ir, kaip paaiškėjo, jis buvo padirbtas, tačiau dabar kalbama tik apie mano kaltę. Prekybininkai tiesiog toliau nori matyti pelną ir nesuka sau galvos dėl vyno autentiškumo“, – sako p. Kurniawanas.

Pašėlę kinai

Skaičiuojama, kad kolekcinio vyno rinka per pastaruosius 12 metų daugiau nei patrigubėjo. Pavyzdžiui, dar 2002 m. jos apimtys sudarė 90 mln. USD, o 2013 m. jos jau siekė 300 mln. USD.

Nemaža dalimi tokį rinkos šuolį lėmė prakutę kinai, lyg pašėlę ėmę pirkti įvairias prabangos prekes. Į jų akiratį netruko patekti ir brangus kolekcinis vynas, ypač išpilstytas Bordo ar Burgundijos regionuose.

2013 m. pasirodžiusio australų dokumentinio filmo „Red obsession“ (liet. „Raudonoji manija“) kūrėjai išsiaiškino, kad, pavyzdžiui, 1982-ųjų „Chateau Lafite Rothschild“ Kinijoje šiuo metu parduodama daugiau, nei iš viso jo buvo išpilstyta.

Sunku nustatyti

Priešingai nei laikrodžių, kolekcinio vyno autentiškumą nustatyti yra itin sunku.

Patys seniausi vynai dėl savo vertės retai būna atkemšami, tad padirbinėtojų paslaptis dešimtmečiams ar šimtmečiams taip ir lieka po gerai padirbtu butelio kamščiu.

Dar viena padirbinėtojams palanki aplinkybė yra ta, kad net ir labiausiai gerbiami vyndariai retai kada turi patikimą kelių dešimtmečių senumo statistiką, kiek tiksliai vyno butelių buvo išpilstyta kuriais nors konkrečiais metais.

Ir tik saujelė žmonių pasaulyje gali pasigirti ragavę pačių geriausių ir ilgiausiai išsilaikiusių vynų pasaulyje, ir tik jie galėtų atskirti, kur yra originalas, o kur klastotė.

Galima užduoti ir retorinį klausimą: jei padirbtas vynas jo pardavėjui atneša norimą pelną, o pirkėjui – statusą ir trokštamą daiktą, galbūt visi yra patenkinti ir nereikia čia ieškoti problemų?

Tačiau neigiamai į tai atsako p. Kochas, buvęs apgautas žmonių, kuriais pasitikėjo. Todėl dabar jis tam, kad atstatytų teisybę, kiekvieno butelio autentiškumo nustatymo tyrimams yra pasiryžęs išleisti iki 800 USD.

Kaip atpažinti

Kokie gi yra padirbto vyno požymiai?

Ekspertai teigia, kad pirmiausia reikėtų žiūrėti į kamščius, dangtelius, stiklą bei etiketes.

Specialistams labiausiai įtarimą kelia ypač gerai išsilaikę buteliai arba itin laiko paliesti buteliai – juk akivaizdu, kad gerą vyną saugantis asmuo stengsis bent minimaliai valyti dulkes nuo butelio.

Ekspertų teigimu, bene sunkiausia yra padirbti kapsulę, jei vynas yra joje.

Minėtasis Bordo universiteto Branduolinių tyrimų centras, pavyzdžiui, tiria, ar vyne yra radioaktyviojo cezio-137 izotopo. Šis cheminis elementas natūralioje aplinkoje atsirado tik nuo 1945 m., kai Japonijoje buvo numesta pirmoji atominė bomba. Tad jei vyne nėra šio izotopo – greičiausiai jis yra toks, kaip parašyta etiketėje. O jei yra – galbūt jis ir geras, tačiau ne senesnis nei minėta data.

Parengta pagal žurnalą „Bloomberg Pursuits“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kaip keliaujant išsirinkti geriausias vietas pavalgyti

Keliaujant po nežinomas šalis ne visuomet lengva susigaudyti, kuris restoranas bus geras, o kuriame gauta...

Laisvalaikis
2018.05.19
Stringa Dainų šventės maisto tiekėjų paieškos

Rengiantis Dainų šventei, organizatoriams kyla iššūkių dėl maisto tiekėjų: Lietuvos nacionalinis kultūros...

Verslo aplinka
2018.05.13
Išskirtinė virtuvė Zyplių dvare pasiteisino – lankytojai netelpa Premium

Zyplių dvare (Šakių r.) restoraną „Kuchmistrai“ pernai atidarę verslininkai pelno kol kas nežarsto, tačiau...

Lietuvos someljė čempionate lyderiai nepasikeitė

Balandžio 7 d. Vilniuje vykusį XIII Lietuvos someljė čempionatą trečius metus iš eilės laimėjo Martynas...

Laisvalaikis
2018.05.08
„Vyno dienos” kviečia vartoti atsakingai 1

Gegužės 4 ir 5 d. parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykstančioje 14-oji tarptautinėje parodoje „Vyno dienos...

Laisvalaikis
2018.05.04
Paskelbti kandidatai į 30-ies geriausių Lietuvos restoranų sąrašą 3

„Gero maisto akademija“ paskelbė 60 pretendentų į 30-ies geriausių Lietuvos restoranų sąrašą, pastarąjį...

Laisvalaikis
2018.05.04

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau