Italai nerimsta dėl S. Berlusconi vardo suteikimo Malpensos oro uostui

„Aš pasibaisėjusi“, – „The Economist“ sakė vienų svarbiausių Italijos mados namų vadovė, svarstydama apie tai, jog klientai ir tiekėjai nuo šiol atvyks į Milano Silvio Berlusconi oro uostą. 

Ji ne vienintelė. Nors daugelis italų mano, kad Malpensos oro uosto pervadinimas „yra tinkama duoklė ilgiausiai dirbusiam respublikos ministrui pirmininkui“, tačiau nemažai ir tokių, kurie antrąjį pagal dydį Italijos oro uostą jau vadina „Bunga Bungos oro uostu“ – užuomina į 2023 m. liepos 12 d. mirusio premjero rengtus sekso vakarėlius, dėl kurių jis buvo teisiamas (ir išteisintas), apkaltinus, jog mokėjo nepilnametei prostitutei. 

Pasak „Politico“, Italijos vyriausybės sprendimas pervadinti pagrindinį Milano oro uostą buvusio ministro pirmininko, žiniasklaidos magnato ir milijardieriaus Silvio Berlusconi vardu Italijoje sukėlė pasipiktinimą. Kairiosios Lombardijos jaunųjų demokratų grupės paskelbtą peticiją, kurioje valdžios institucijų prašoma persvarstyti šį sprendimą, iki liepos 24 d. pasirašė per 170.000 žmonių. Iniciatyvą pasmerkė ir Milano meras Giuseppe Sala. Devynios su oro uostu besiribojančios vietos valdžios institucijos pareiškė protestą, kad su jomis dėl pervadinimo nebuvo tartasi. 

Anot protestuotojų, oro uosto pervadinimas suteikia S. Berlusconi, įsivėlusiam į daugybę teisinių mokestinių skandalų, tokią garbę, kuri kitados buvo suteikta Leonardo da Vinci (kurio vardu pavadintas pagrindinis Romos oro uostas), Galileo Galilei (Pizos oro uostas) ir Marco Polo (Venecijos oro uostas). 

„Kodėl oro uostas? Mano nuomone, tai prieštarauja teisingumui. Kodėl jo vardu nepavadinus masažo su laiminga pabaiga kabineto?“, – socialiniame tinkle klausia Greta Cogotti, už 70 km nuo oro uosto esančio Biellos miesto tarybos pirmininko pavaduotoja ir opozicinės Demokratų partijos narė.

Tačiau bene labiausiai stebina S. Berlusconi sūnus Pieras Silvio. Pabrėžęs, kad Berlusconi šeimą toks sprendimas pamalonino, jis viešai pasmerkė „laiką ir būdą, kuriuo tai buvo padaryta“. Anot „The Economist“, tai buvo ne per daug užmaskuotas įgėlimas šiam žingsniui pritarusiam Matteo Salvini, vicepremjerui, transporto ministrui ir kraštutinių dešiniųjų partijos „Lyga“ lyderiui. 

2024 m. liepą miręs 86-erių S. Berlusconi, savo įkurtos centro dešiniųjų partijos „Forza Italia“ lyderis, vadovavo keturioms vyriausybėms ir buvo viena labiausiai prieštaringų šiuolaikinės Italijos asmenybių.

Jo partijos kolegos ir šalininkai gyrė jį už verslumo įgūdžius, charizmą ir indėlį į Italijos ekonominį bei politinį kraštovaizdį, o kritikai kaltino naudojantis politika turtams susikrauti.