Soutine’as ir jo draugai Alytuje

Ch. Soutine’as ir jo drobės persismelkdavo yrančios mėsos ir žuvų kvapu. Scanpix nuotr.

Jei tiesa, kad būtinieji miesto atributai yra geras restoranas ir gero meno galerija, Alytus jau bus nudirbęs pusę darbo: iš druskos sandėlio Audiovizualiųjų menų centru virtusioje sinagogoje šiemet surengtos dvi šaunios parodos. Į Alytų verta važiuoti ne dėl grybų, net jeigu savo meniu picų neturinčio picų restorano mieste dar nėra.

Vasarą pasibaigė Neemijos Arbit Blato (1908–1999) kūrinių paroda „Nuo Kauno iki Niujorko“ (Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus kolekcija). Iki gruodžio pradžios joje vieši Chaimo?Soutine’o (1893–1943) ir jo artimiausios aplinkos bičiulių darbų paroda „Misticizmo ugnis. Soutine ir litvakų dailė“. Parodai tiktų ir parafrazė „Nuo Niujorko iki Alytaus“, nes paveikslai į Dzūkiją atkeliavo iš Amerikos, fizioterapijos daktaro Samuelio Taco (Šmuel Tatz) asmeninės litvakų meno kolekcijos, kurią jis pats vadina „Soutine’as ir draugai“.

Dėl liūdno paradokso Ch. Soutine’o darbai Lietuvoje pasirodė po tapytojo Aleksandro Vozbino (1958–2021) mirties. Bene dvidešimtį metų jis rengdavo kasmetį LDK žemių dailininkų plenerą Druskininkuose ir Vilniuje „Soutine dienas“, skirtus Smilavičių štetle, Baltarusijoje, gimusiam litvakų dailininkui atminti. Aleksandro veikla nutrūko pernai dėl ligos – COVID epidemijos komplikacijų. Paroda Alytuje, kurioje eksponuojami du Ch. Soutine’o darbai, – dailininko mėgėjų ir A. Vozbino darbų pomirtinė tąsa ir išsipildymas: jo paveikslai Lietuvoje vieši pirmą kartą.