S. Blėdienė. Finansų rinkų priežiūros politika - tarp meduolių ir botagų

Liepos 14 dieną „Verslo žinios“ šią diskusiją apibendrino redakcijos skiltyje https://www.vz.lt/izvalgos/2023/07/14/ko-siekiame-bausdami-ir-baugindami. Šis komentaras – noras pratęsti diskusiją akcentuojant reguliavimo taisyklių spragas.

Kad Lietuvos banko (LB) ranka gali būti išties sunki, įrodo statistika. 2021 m. licenciją turėjo 141 finansų įstaiga, o 2022-uosius pradėjome su 131 įmone. Remiantis LB duomenimis, 2021 m. 18-ai elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimų įstaigų buvo pritaikytos poveikio priemonės, 2022 m. – 31-ai. Taigi, praėjusiais metais LB pritaikė beveik dvigubai daugiau poveikio priemonių.

O kaip gi šiemet? Dar net nesibaigus trečiajam metų ketvirčiui, paskirtos 23 poveikio priemonės. Iš jų pusė – už PP/TF prevencijos pažeidimus. Pavertus pinigais, bendra suma – beveik 1,7 mln. Eur. Per 2023 m. atimtos net 4 licencijos. Ne pačios griežčiausios poveikio priemonės, tokios kaip vieši paskelbimai apie padarytus teisės aktų pažeidimus, pritaikytos 2 kartus, paskirtas laikinas atstovas veiklai prižiūrėti –1, nušalintas vadovas – 1. Taigi, galime sakyti, kad poveikio priemonių taikymas įsibėgėjo ir vis griežtėja.

Pasigendama objektyvumo

LB atlieka tikrai svarbų vaidmenį, kad būtų vykdomi PP/TF prevencijos reikalavimai šalyje. Tačiau ar šis svarbus LB vaidmuo, siekiant užkirsti galimus realius PP/TF atvejus, gali būti atliekamas išimtinai tik skiriant poveikio priemones, ar didesnis akcentas turėtų būti skiriamas bendradarbiavimui su finansų rinkos dalyviais, komunikacijai ir realiems padariniams užkardyti?

Skiriamos poveikio priemonės, viena vertus, rodo, kad LB netoleruoja PP/TF prevencijos reikalavimų nesilaikymo ir kad kiekvienam finansų rinkos dalyviui yra svarbu užtikrinti atitiktį šiems reikalavimams. Kita vertus, jeigu poveikio priemonės yra neproporcingos padarytam pažeidimui ir per griežtos, tai gali padaryti nemažai žalos mūsų finansų sistemai. Neproporcingų poveikio priemonių taikymas gali finansiškai sužlugdyti mažesnius finansų rinkos dalyvius, atbaidyti potencialius investuotojus, tam tikra dalimi stabdyti ekonomikos augimą, slopinti finansines inovacijas ir atgrasyti įstaigas nuo naujų technologijų ir rizikos valdymo praktikos diegimo, o tai savo ruožtu gali trukdyti kurti saugesnę ir veiksmingesnę finansinę aplinką.

Be to, kritikai atkreipia dėmesį į tai, kad PP/TF pažeidimų vertinimas ir poveikio priemonių skyrimo procesas stokoja objektyvumo, baudos skiriamos remiantis subjektyviais kriterijais. O skaidrumas yra labai svarbus siekiant išlaikyti finansų rinkos dalyvių pasitikėjimą priežiūra.

Viena ranka glosto, kita baudžia

Šiuo metu dvi valstybinės institucijos – Finansų ministerija ir Lietuvos bankas – tarsi du nesutariantys giminaičiai. Vienas iš jų nori, kad į mūsų rinką ateitų kuo daugiau „fintech“ sektoriaus įmonių ir kurpia penkmečio planus, numatydamas, kokių priemonių imsis, idant pritrauktų potencialias įmones steigtis ir veikti Lietuvoje. O kitas atima licencijas už formalius PP/TF prevencijos priemonių pažeidimus net nesant nustatytų realių PP/TF padarinių.

LB gali skirti 7 rūšių poveikio priemones: įspėjimą, baudą, laikiną nušalinimą nuo pareigų, filialų ar kitų padalinių veiklos uždraudimą, laikiną teisės disponuoti lėšomis apribojimą, licencijos ar leidimo vykdyti veiklą panaikinimą, laikiną uždraudimą teikti vieną ar kelias finansines paslaugas. Licencijos ar leidimo vykdyti veiklą panaikinimas – pati griežčiausia poveikio priemonė, kuri turėtų būti skiriama tik tuomet, kai kitų poveikio priemonių taikymas būtų neveiksmingas.

Visgi praktikoje neretai pasitaiko situacijų, kuomet finansų rinkos dalyvis anksčiau nebuvo pažeidęs LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ), jam nebuvo taikytos kitos poveikio priemonės, tačiau jau per pirmąjį inspektavimą LB, net nenustatęs realių dėl pažeidimų gautų pajamų, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos, pritaiko griežčiausią poveikio priemonę, t. y. atima leidimą vykdyti veiklą ar licenciją.

Kaip ir kodėl taip atsitinka? Egzistuoja nuomonė, kad LB suteikiama per didelė interpretacijų laisvė vertinant pažeidimus. Iš tiesų teisės aktuose nėra suformuluota aiškių, objektyvių ir subjektyvioms interpretacijoms erdvės nepaliekančių nuostatų, taikomų vertinant pažeidimus, jų mastą ir įtaką. Taip pat nėra ir aiškių kriterijų, kuriais remiantis Lietuvos bankas turėtų priimti sprendimą taikyti vieną ar kitą poveikio priemonę bei kokio dydžio.

Europos Bankininkystės institucija (EBA), periodiškai vertindama PP/TF prevencijos priežiūros institucijų praktiką bankų sektoriuje, nacionalinėms priežiūros institucijoms pateikia rekomendacijas.

Šių metų liepos 11 d. paskelbtoje ataskaitoje EBA identifikavo tikrai nemažai priežiūrinės veiklos vykdymo trūkumų. Be kita ko, nurodė ir tai, kad priežiūros institucijos dažnai nėra parengusios priežiūros vadovo, o net jeigu ir turi – jis dažnai yra neišsamus ir neaiškus. Taigi EBA rekomenduoja visų pirma parengti priežiūros vadovą, kuris būtų pakankamai išsamus ir atitiktų EBA rizika pagrįstos priežiūros gaires.

Be to, EBA nurodė, kad kompetentingos institucijos turėtų pateikti prižiūrimiems subjektams būtinas gaires, paaiškindamos, kaip jie turėtų praktiškai įgyvendinti rizika pagrįstą metodą ir ko yra tikimasi iš jų, kad priežiūros institucija laikytų, jog ši įstaiga laikosi savo PP/TF prevencijos įpareigojimų.

Net ir tose valstybėse, kurių kompetentingos institucijos yra nustačiusios ir naudoja įvairias priemones, siekdamos iškomunikuoti priežiūros lūkesčius, gairės dažnai nepakankamos, vien tik teorinio lygmens. EBA atkreipė dėmesį ir į tai, kad daugeliu tirtų atvejų nebuvo taikomas strateginis bendravimo su sektoriumi metodas ir beveik pusė visų kompetentingų institucijų nebendravo su sektoriumi rengdamos minėtas priežiūros gaires.

Rinka tikisi skaidrumo 

Ar pakankamai bendradarbiauja LB ir Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos – vertinimo klausimas. Tačiau atsižvelgus į ikišiolinę priežiūros praktiką ir žinant finansų rinkos dalyvių pažeidimus, jų mastą, įtaką ir padarinius, galima teigti, kad PP/TF pažeidimų vertinimas, poveikio priemonių skyrimas yra ta sritis, kurioje kiekvienam LB darbuotojui leidžiamos nevaržomos interpretacijos.  

Kad geroji praktika finansų rinkos dalyvių priežiūros PP/TF srityje taptų realybe, reikalingi šie esminiai žingsniai:

•                Bendradarbiaujant su pačiais rinkos dalyviais, parengti išsamų ir aiškų „fintech“ rinkos priežiūros vadovą, atitinkantį EBA rizika pagrįstos priežiūros gaires.

•                Komunikuoti ir paaiškinti rinkos dalyviams, ko iš jų tikimasi, kad priežiūros institucija vertintų, jog įstaiga laikosi savo PP/TF prevencijos įpareigojimų.

•                Strateginiu lygmeniu susitarti su suinteresuotais asmenimis dėl Lietuvos politikos pritraukiant investicijas į finansų rinką. Ir meduolio, ir botago politika tuo pat metu neveikia.

Finansų rinkos dalyvių lūkestis – skaidrumas, objektyvumas, visiems suprantamas reglamentavimas bei aiški komunikacija, ko yra tikimasi. Kol nėra šių kertinius finansų rinkos dalyvių poreikius atspindinčių aspektų, negalime tikėtis, kad Finansų ministerijos penkmečio planas padės pritraukti naujas „fintech“ įmones, kad mūsų šalis taps „fintech“ centru ar kad Lietuvoje veikiančios tokios įmonės planuos ir toliau savo verslą vystyti būtent čia.

Komentaro autorė - Samanta Blėdienė, Advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ advokatė