2023-07-14 08:50

Ko siekiame bausdami ir baugindami?

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vieša paslaptis – griežtėjanti Lietuvos banko (LB) pozicija finansinių technologijų bendrovių atžvilgiu. Suprantamas noras saugoti šalies reputaciją ir siekti sektoriaus brandos, bet ar tikrai tai įmanoma pasiekti vien tik bauginant?

Tikrai niekas nekalba apie tuos atvejus, kur nėra jokių pinigų plovimo prevencijos procedūrų, kur asmenys gali atsidaryti sąskaitas anonimiškai arba su slapyvardžiu. Žinoma, kad tai šiurkštūs pažeidimai, už kuriuos skiriamos poveikio priemonės. Niekas nenori tokios sistemos, kur sąskaitą gali atsidaryti Homeris Simpsonas, peliukas Mikis ar nežinomas asmuo, kuris prisistato taip: „...“.

Tačiau problemų atsiranda ten, kur palikta vietos interpretacijoms. VŽ kalbinti „fintech“ verslo atstovai pasakoja, kad tokių vietų, ypač reikalaujant reglamentuoti vidines procedūras, yra itin daug. Štai buvusi „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė pasakoja, jog painiavos tiek daug, kad galima nesunkiai sulaukti baudos už nepakankamas procedūras. Bet kada yra „pakankama“, o kada – ne, visiškai neaišku. Kai kurių reikalavimų logikos neįveikia netgi penki ekspertai, skaitantys tą patį tekstą tuo pat metu.

Net ir LB finansų rinkos plėtros vadovas sutinka, kad vietos skirtingoms interpretacijoms reikalavimuose yra, o dėl to gali kilti ginčų: „Niekas nesikabinėja dėl to, kad neturi ko veikti. Institucijos kabinasi ten, kur yra kokių nors reikalavimų neatitikimų. O reikalavimai yra išdėstomi įvairiais teisės aktais. Čia, aišku, gali kilti įvairių ginčų, kiek jie išsamūs, kiek aiškūs yra tie reikalavimai. Tačiau čia turi būti ir aiškūs įmonių sprendimai, reguliuotojas nepasakys, kaip reikia teisingai daryti.“

Tad gal visgi reikia daugiau laiko ir resursų investuoti į tą bendradarbiavimą, apie kurį viešai skelbiama? Gal galima parengti gaires, kaip bent minimaliai turėtų atitikties procedūros atrodyti? Nes dabar vienu metu LB sako, kad yra atvirame dialoge su rinka, bet kartu ir rėžia: „Įmonė pati turi nuspręsti, kaip kai kuriuos reikalavimus įgyvendinti, mes nesame konsultantai, mes – vertintojai.“ Taigi, pagal kažkokią skalę reikia įvertinti, vadinasi, yra kažkoks vaizdinys, kaip turi būti. Tad gal galima viešai pristatyti, kaip turi būti.

Rinka net bijo viešai dalyvauti diskusijose dėl LB reikalavimų, nes už tai gali užsitraukti reguliuotojo nemalonę ir sulaukti kito patikrinimo. Off the record „fintech“ įmonės guodžiasi, kaip žeminamai atrodo LB patikrinimas: įsiveržia 10 žmonių, lyg norėdami uždaryti įstaigą, kviečiasi kiekvieną kaip tardytojai, kartais atima ir kompiuterius, kiekvienam klausimynui ar dokumentų bei duomenų surinkimui terminas – kita diena. 

„Jaučiasi, kad tie specialistai jauni ir staiga pajuto valdžią“, – anonimiškai apibūdino viena „fintech“ ekosistemos dalyvė.

Kam tas LB pasididžiavimas: „Įsiveržiame į įstaigą, kaip filmuose rodo FTB kratas“? Kartais atrodo, kad LB taiko kaltumo prezumpciją. Lyg visi „fintechai“ yra nusikaltėliai, plauna pinigus, antraip – kam jiems į šį verslą eiti. O dabar įrodykite, kad tikrai pinigų neplaunate. 

Kitas dalykas – inovacijų kūrimas, kaip, pavyzdžiui, kriptovaliutos. Atrodo, kad LB iš principo yra prieš jas nusiteikęs ir prievaizdui sunkiai sekasi jas suprasti. Todėl iš nežinojimo pasirenka draudimo kelią. VŽ rašė, kad LB turėtų įvardyti rizikų valdymo principus, o ne „apskritai drausti finansų įstaigoms užsiimti su kriptoturtu susijusia veikla“.

„Verslai supranta, kad ir reguliuotojas turi dalyvauti procese, bet nenori, kad LB dėl neišmanymo stabdytų kokią nors inovaciją, jei jos nesupranta. Turi būti savaime suprantama, kad kiekvienas produktas gali sukelti riziką, bet tai nereiškia, kad jis tikrai turi būti uždraustas. Reikia tiesiog mokytis tą riziką valdyti“, – lūkesčius dėstė ir Asta Grigaitytė, „Fintech Hub LT“ valdybos pirmininkė.

Sakote, reikia reguliuotojo bijoti? Nes kitaip nebus tvarkos. Tai štai jums kitoks pavyzdys – šiemet pažangiausia šalies institucija įvardinta Valstybinė mokesčių inspekcija. Bendrovė neslepia, kad jos strategijoje pagrindinis dėmesys skiriamas bendradarbiavimui ir klientui, o ne mažareikšmiams pažeidimams bei nuobaudų skyrimui.

VŽ nuomone, keistokai atrodo situacija, kai ilgalaikes „fintech“ strategijas pristatanti Finansų ministerija sako, kad norime kokybės, kai reguliuotojo veiksmai verčia užduoti klausimą, ar šio sektoriaus mes išvis dar norime. Siekdamas suvaldyti gausias rizikas, LB pasirinko nulinę toleranciją. Bet ar kokybę iš tikrųjų atneš žiūrėjimas į rinkos dalyvius iš aukšto, baudų dalijimas į kairę ir į dešinę bei nuolatinė kritika visam sektoriui, it ten nebūtų kone nė vieno sektino pavyzdžio?

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)

52795
130817
52791