Įvairiaspalviai ekonomikos siurprizai
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. balandį–birželį Lietuvos BVP buvo teigiamas, augimas sudarė 2,8%.
„Lietuvos ekonomika antrąjį ketvirtį siuntė labai nevienareikšmius signalus. Nors neslopstantis neapibrėžtumas, kylančių palūkanų našta, vangi eksporto paklausa ir sudėtingos geopolitinės aplinkybės veikia verslo lūkesčius, kai kurie sektoriai pasirodė geriau, nei buvo galima tikėtis metų pradžioje“, – BVP dinamiką vertina Indrė Genytė-Pikčienė, INVL Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės vyriausioji ekonomistė.
Antrojo ketvirčio BVP rezultatai gerokai viršijo ir SEB grupės lūkesčius. Kaip teigia Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas, pirmo ketvirčio BVP nuosmukis „labai nuvylė ir kilo daug klausimų, kodėl taip atsitiko, o dabar matome rezultatą, kuris jau stebina teigiamai ir vėl įneša neaiškumų. Antrą šių metų pusmetį ekonomikai teigiamą įtaką darys stiprėsiantis namų ūkių vartojimo mastas ir valdžios sektoriaus investicijos“.
Ekonomistus ypač nustebino transporto sektoriaus atsparumas. Kaip teigia I. Genytė-Pikčienė, Rusijos invazija į Ukrainą ir atgrasi jos sąjungininkė Baltarusija panaikino vieną svarbiausių Lietuvos konkurencinių pranašumų – Rytų-Vakarų transporto koridorių. Vangi kertinių rinkų paklausa Europoje taipogi turėtų lėtinti transportavimo paslaugų apsukas. Nepaisant to, transporto sektorius teigiamai prisidėjo prie antrojo ketvirčio BVP rezultato.
Ekonomiką taip pat stiprino IT ir ryšių technologijų, transporto ir saugojimo, statybų ir kai kurios į vidaus rinką orientuotų paslaugų veiklos.
Malonų siurprizą pateikė statybų sektorius – čia fiksuoti geri rezultatai, nors išsikvėpus komercinio ir gyvenamojo NT rinkoms sunku buvo tikėtis statybų proveržio. Pastatų statybos darbų nedaugėjo, tačiau labai ūgtelėjo inžinerinės statybos darbų apimtis: statybos darbų apimčių duomenys rodo dviženklį inžinerinių statinių plėtros šuolį. Prie to prisidėjo valstybės ir privačios investicijos energetikos bei susisiekimo sektoriuose.
Tačiau vienas kertinių šalies ekonomikos „stulpų“ – pramonė – geresnių rezultatų nedemonstruoja. Ypač sudėtinga padėtis susiklostė medienos, baldų gamybos sektoriuje. Sulėtėjo net ir dažnai pirmaujančios inžinerinės pramonės plėtra. Ekonomistai tai sieja su griežtėjančia pinigų politika, vangia paklausa svarbiausiose eksporto rinkose, besitęsiančiu neapibrėžtumu rinkose, sukauptais brangiai gamintų prekių sandėliais, kas stipriai siaurina eksportuotojų manevro laisvę. Ne ką lengvesnis pramonei pranašaujamas ir antrasis pusmetis.
Ypač daug nežinomųjų slypi Lietuvos eksportuojančios pramonės padangėje – išsivysčiusiose šalyse, į kurias kreipiama šalies gamintojų produkcija, dar tik įsibėgėja aukštų palūkanų poveikis verslo apsukoms.
Situaciją pasaulinėse rinkose grasina paaštrinti spartesnė Kinijos raida – tai, anot ekonomistų, tiesiogiai paveiktų žaliavų rinkas ir stumteltų kainas aukštyn, kas galėtų pakurstyti infliaciją.
Tačiau yra ir kiek optimistiškesnių prognozių – jas skelbia Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas. Pasak jo, stipri darbo rinka, auganti namų ūkių perkamoji galia ir mažėjantis neapibrėžtumas dėl ateities gali lemti ir spartesnę, nei prognozuojama, ekonomikos raidą.
Tiesa, yra vienas didelis „bet“. Tai – vis dar augančios palūkanų normos. Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, aiškina, jog jų įtaka jaučiama ne iš karto, o slopina ekonomiką pamažu, todėl dažniausiai gyventojai ir įmonės šią įtaką pajaučia praėjus metams ar pusantrų metų po palūkanų normų pakilimo.
„Tai reiškia, kad ta didžioji įtaka bus dar tik ateityje. Ir tai turbūt labiausiai liečia ne Lietuvos įmones, gyventojus, bet situaciją eksporto rinkose, kur gyventojų ir įmonių įsiskolinimas yra gerokai didesnis ir būtent šis veiksnys slopins Lietuvos prekių ir paslaugų eksportą ateityje“, – teigia jis.
Iš Europos centrinio banko „kuluarų“ ateina žinių, kad rugsėjį galbūt jos nebus dar kartą padidintos – galima pauzė. Kokia ji bus – nežinia, palūkanų tolesnį likimą gali lemti padidėsiančių energetikos kainų pašokdinta infliacija – jei, tarkim, Europa sulauktų rūsčios žiemos.
Palūkanų kelionę žemyn ekonomistai prognozuoja ne anksčiau nei kitų metų antrąjį pusmetį. O kol kas jos džiugins tik skolintojus.
Pramonės, išgyvenančios ne pačius geriausius laikus, atstovai teigia: augančios palūkanos nėra vien paskolas turinčių gyventojų problema – šalies verslas labai kenčia dėl riboto kapitalo pasiekiamumo. VŽ primena jų perspėjimą: dabar kaip niekada reikalingi koordinuoti, efektyvūs valdžios žingsniai, įvairios priemonės (finansinės ir nefinansinės), kad Lietuvos verslas neliktų paralyžiuotas konkurencingumo lenktynėse.
