Antrąjį ketvirtį Lietuvos BVP išaugo 0,6%, per pusmetį susitraukė 0,9%
Tekstas papildytas naujais komentarais
2023 m. balandį–birželį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 17,7 mlrd. Eur, ir palyginti su 2023 m. pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo teigiamas ir sudarė 2,8%.
Per visą 2023 m. pirmąjį pusmetį BVP sudarė 33,7 mlrd. Eur to meto kainomis – palyginti su 2022 m. pirmuoju pusmečiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė –0,9% (nepašalinus sudarė taip pat –0,9%), suskaičiavo statistikai.
[infogram id="02cf3559-f812-4277-94d0-5e197f7a5c29" prefix="Pmg" format="interactive" title="BVP Lietuvoje 2005-2023 m. I ketv. (antrasis įvertis)"]
Pranoko lūkesčius
„Lietuvos ekonomika antrąjį ketvirtį siuntė labai nevienareikšmius signalus. Nors neslopstantis neapibrėžtumas, kylančių palūkanų našta, vangi eksporto paklausa ir sudėtingos geopolitinės aplinkybės veikia verslo lūkesčius, kai kurie sektoriai pasirodė geriau, nei buvo galima tikėtis metų pradžioje“, – 2023 m. antrojo ketvirčio BVP dinamiką vertina Indrė Genytė-Pikčienė, INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės vyriausioji ekonomistė.
Pasak Tado Povilausko, SEB banko ekonomisto, statistikų pirmadienį paskelbti 2023 m. antrojo ketvirčio BVP rezultatai gerokai viršijo SEB grupės lūkesčius.
„Reiktų priminti, kad pirmo ketvirčio BVP nuosmukis labai nuvylė ir kilo daug klausimų, kodėl taip atsitiko, o dabar matome rezultatą, kuris jau stebina teigiamai ir vėl įneša neaiškumų. Antrą šių metų pusmetį ekonomikai teigiamą įtaką darys stiprėsiantis namų ūkių vartojimo mastas ir valdžios sektoriaus investicijos, tačiau pramonės atsigavimo tikėtis dar per anksti“, – vertina T. Povilauskas.
Anot jo, tai, kad antrą ketvirtį metinis Lietuvos BVP pokytis buvo geresnis negu pirmą ketvirtį (tuomet metinis pokytis buvo -2,6%), rodė dažniausiai stebimi mėnesio pramonės ir mažmeninės prekybos apyvartos lyginamosiomis kainomis rezultatai.
„Pavyzdžiui, antrą ketvirtį apdirbamosios gamybos (be naftos produktų) produkcijos vertė antrą ketvirtį buvo 5,6% mažesnė negu prieš metus, kai pirmą ketvirtį nuosmukis buvo 8,9%. Mažmeninės prekybos apyvarta lyginamosiomis kainomis ketvirtą ketvirtį buvo 1,5% mažesnė, kai pirmą ketvirtį metinis nuosmukis buvo 2%“, – lygina T. Povilauskas.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, teigia, kad ekonomikos nuosmukis, kurį Lietuva patyrė pirmąjį ketvirtį, buvo visiškai atstatytas per antrąjį.
„Akivaizdu, kad BVP pokytis viršijo lūkesčius ir prognozes ir matome netgi visas nuosmukis, kurį Lietuvos ekonomika patyrė pirmą šių metų ketvirtį yra pilnai atstatytas per antrąjį ketvirtį. Ir jau antrą šių metų ketvirtį BVP buvo 0,6 proc. punkto didesnis nei prieš metus“, – BNS teigė N. Mačiulis.
Anot jo, BVP augimui didžiausios įtakos turėjo viešojo sektoriaus investicijos į infrastruktūrą, kai kurių kitų sektorių, mažiau priklausomų nuo eksporto rinkų, spartus augimas.
„Sparčiai sumažėjo infliacija, pastaruosius tris mėnesius mažėjo kainos Lietuvoje, tai padidino Lietuvos gyventojų perkamąją galią, nes vėl atlyginimai auga dvigubai sparčiau, negu kainos ir tai šiek tiek atsispindi ir BVP rodikliuose. Stabilizavosi vidaus paklausa, o mažmeninė prekyba yra maždaug tokiame lygyje, kuriame buvo prieš metus“, – sakė N. Mačiulis.
Transportininkų pakilimas
I. Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad prie ekonomikos atsparumo prisidėjo IT ir ryšių technologijų, transporto ir saugojimo, statybų ir kai kurios į vidaus rinką orientuotų paslaugų veiklos. Tuo tarpu, pramonė, NT operacijos susiduria su cikliniais iššūkiais ir demonstruoja prastesnius rezultatus.
Pasak ekonomistės, nepaisant infliacijos padarinių ir kylančių palūkanų normų poveikio asmeniniams finansams, tiek vartotojų lūkesčiai, tiek mėnesiniai mažmeninės prekybos duomenys rodo, kad namų ūkių vartojimo apetitas nebjūra.
„Tai palanku vidaus prekybos ir į vidaus rinką orientuotų paslaugų sektoriams“, – nurodo ji.
Netikėtą atsparumą, anot I. Genytės-Pikčienės, pademonstravo Lietuvos transporto sektorius.
„Rusijos invazija į Ukrainą ir atgrasi jos sąjungininkė Baltarusija panaikino vieną svarbiausių Lietuvos konkurencinių pranašumų – Rytų-Vakarų transporto koridorių. Vangi kertinių rinkų paklausa Europoje taipogi turėtų lėtinti transportavimo paslaugų apsukas. Nepaisant to, transporto sektorius teigiamai prisidėjo prie antrojo ketvirčio BVP rezultato“, – nurodo ji.
T. Povilauskas taip pat vertina, kad transporto sektoriui antras metų ketvirtis veikiausiai buvo geresnis negu pirmas.
„Pavyzdžiui, Lietuvoje registruotų vilkikų nuvažiuotas atstumas Vokietijos mokamais keliais buvo 7,7% didesnis negu prieš metus, kai pirmą ketvirtį pokytis buvo mažesnis. Antrą ketvirtį krovinių apyvarta geležinkeliu jau buvo 7% didesnė negu prieš metus (pirmą ketvirtį nuosmukis buvo 41%), o krovinių krova Klaipėdos jūrų uoste krito 21% (pirmą ketvirtį nuosmukis buvo panašus)“, – vardija SEB ekonomistas.
VERSLO TRIBŪNA
Tarptautinis investavimo brokeris „Freedom24“, NASDAQ kotiruojamos „Freedom Holding Corp.“ (FRHC) Europos padalinys, Vilniuje atidarė biurą. Čia dirbanti specialistų komanda užtikrins greitesnį ir kokybiškesnį klientų aptarnavimą: nuo pagalbos naudojantis investavimo platforma „Freedom24“ iki asmeninių finansinių konsultacijų ir edukacijų apie siūlomus produktus. Ši platforma suteikia prieigą prie 15 pagrindinių JAV, Europos ir Centrinės Azijos šalių biržų – daugiau kaip 1 mln. akcijų, obligacijų, biržoje prekiaujamų fondų, pasirinkimo sandorių, ateities sandorių ir kitų biržose prekiaujamų priemonių.
100 milijonų eurų – tiek pinigų investuotojai jau sutelkė per „Letsinvest“ platformą. Jos valdybos pirmininkas Vytenis Kinduris sako, kad ši suma atspindi ne tik pelnytą investuotojų bendruomenės pasitikėjimą, bet ir sukurtą realią ekonominę naudą visiems – nuo naujų darbo vietų iki pastatytų būstų.
Lietuvos kreditavimo rinka yra gerokai labiau išsivysčiusi nei kaimyninių šalių, konstatuoja Linas Armalys, smulkiojo ir vidutinio verslo finansuotojo „Noviti Finance“, veikiančio Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos rinkose, vadovas. Mūsų šalies verslininkai turi didelį pasirinkimą, iš ko pasiskolinti: bankų, kredito unijų, nebankinių kredituotojų, sutelktinio finansavimo platformų ir net greitųjų kreditų.
Didelio masto, technologiniu požiūriu sudėtingi projektai tampa vis dažnesne Lietuvos įmonių realybe. Tačiau jų finansavimas neretai tampa iššūkiu dėl didelės kapitalo apimties, ilgo atsiperkamumo laikotarpio ir su tuo susijusių rizikų. Šią spragą rinkoje siekiama užpildyti pasitelkiant ILTE paskolas iš finansinės priemonės „Milijardas verslui“, suteikiančias galimybę įmonėms pasiskolinti iki 150 mln. eurų tiesioginių ar subordinuotų paskolų atvejais ir iki 250 mln. eurų sindikuotų paskolų atvejais. Apie tai, kokiems verslams šiuo metu toks finansavimas aktualiausias, pasakoja nacionalinio plėtros banko valdybos narė ir Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė.
Nudžiugino statybininkai
Pasak INVL ekonomistės, taip pat nudžiugino geri statybų sektoriaus rezultatai, nors išsikvėpus komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkoms, sunku buvo tikėtis statybų proveržio.
„Verslo apetitas investicijoms ir plėtrai yra stipriai susilpnėjęs dėl ciklinių makroekonominių veiksnių, karo ir agresorių kaimynystės keliamo neapibrėžtumo ir kylančių palūkanų normų. Tačiau operatyvieji statybos darbų apimčių duomenys rodo dviženklį inžinerinių statinių plėtros šuolį. Pavasario mėnesiais ši statybos darbų kategorija realia apimtimi pašoko daugiau nei ketvirtadaliu“, – atkreipia dėmesį ji.
Pasak T. Povilausko, pastatų statybos darbų nedaugėjo, tačiau labai ūgtelėjo inžinerinės statybos darbų apimtis.
„Valstybės ir privačios investicijos energetikos ir susiekimo sektoriuose buvo pagrindiniai veiksniai, didinę tokių darbų paklausą", – nurodo jis.
I. Genytės-Pikčienės teigimu, ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas inžinerinių statinių vystymas su kaupu kompensavo netektis kituose statybų sektoriaus segmentuose – įlietos į ekonomiką viešosios investicijos tinkamu momentu suveikė amortizavo ciklinius neigiamus padarinius ir kitų ekonominių veiklų praradimus.
Pramoninkams – sunkesni laikai
Prastesnius pramoninkų rezultatus INVL ekonomistė sieja su griežtėjančia pinigų politika, vangia paklausa svarbiausiose eksporto rinkose, besitęsiančiu neapibrėžtumu rinkose, sukauptais brangiai gamintų prekių sandėliais, kas stipriai siaurina eksportuotojų manevro laisvę.
„Tad tradicinės pramonės šakos ir toliau fiksavo reikšmingus metinius nuosmukius, lėtėjo net ir inžinerinės pramonės plėtra“, – konstatuoja I. Genytė-Pikčienė.
Tiesa, metinį pramonės produkcijos nuosmukį birželį keitė augimas. Tačiau jį, anot ekonomistės, lėmė ne lūžis visos pramonės raidos tendencijoje, o techniniai veiksniai, susiję tik su naftos perdirbimo pramonės šaka. Didžiulį naftos perdirbimo apimčių metinį šuolį lėmė žema palyginamoji bazė dėl pernai birželį vykusių planinio remonto darbų.
„Stebint į žemiausią lygį nuo pandemijos pradžios smukusius euro zonos ir mums svarbių didžiųjų ES valstybių pramonės pirkimo vadybininkų indeksus, tikėtina, kad antroji metų pusė pramonei išliks sudėtinga“, – prognozuoja ekonomistė.
T. Povilauskas atkreipia dėmesį, kad apdirbamosios gamybos produkcijos nuosmukis mažėjo dėl vieno sektoriaus – chemijos produktų gamybos – geresnių rezultatų, kuriuos lėmė trąšų gamintoja „Achema“.
„Tačiau didžiausio Lietuvoje apdirbamosios gamybos sektoriaus pagal sukuriamą pridėtinę vertę – baldų gamybos – produkcijos vertės nuosmukis antrą ketvirtį dar padidėjo ir buvo 18,4%. Suprastėjo ir kito Lietuvai svarbaus medienos gaminių sektoriaus rezultatai. Tiesa, bendrą pramonės metinį nuosmukį švelnino tai, kad prieš metus dalį antro ketvirčio dėl planinio remonto nedirbo bendrovė „Orlen Lietuva“, – aiškina SEB ekonomistas.
Pramonės užsakymai antrą ketvirtį liko stabilūs, o tai rodo, kad trečią ketvirtį ir pramonės gamybos apimtis turėtų likti panaši kaip ir antrą ketvirtį, bet metinis pokytis bus neigiamas.
Ateitis išlieka neaiški
Vertinant ateities perspektyvas, neapibrėžtumas, anot I. Genytės-Pikčienės, išlieka didelis.
„Nemažai rizikų slepia trečiasis metų ketvirtis, nes tuomet BVP struktūroje reikšmingą svorį turi žemės ūkis ir derliaus rezultatai, kurie dėl nepalankių orų gali būti gerokai prastesni nei pernai. Antroji metų pusė kol kas pragiedrulių nežada ir eksportuojančiai pramonei, nes aukštų palūkanų poveikis verslo apsukoms išsivysčiusiose šalyse dar tik įsibėgėja,“ – vertina ji.
Nerimo židiniu, pasak ekonomistės, tampa ir paskelbta Kinijos ekonomikos skatinimo ambicija.
„Spartesnė Kinijos raida tiesiogiai paveiktų žaliavų rinkas ir stumteltų kainas, o tai galėtų pakurstyti infliaciją“, – įspėja ji.
Darius Imbrasas, Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas, mano, kad didėsianti gyventojų perkamoji galia, gausėsiančios investicijos ir prognozuojama palankesnė užsienio prekybos partnerių padėtis leidžia tikėtis, kad Lietuvos ekonomika artimiausiais ketvirčiais taip pat nuosaikiai augs.
„Gyventojų perkamoji galia turėtų didėti dėl slopstančio kainų augimo, vis dar sparčiai kilsiančio darbo užmokesčio ir dėl kartu su 2023 m. valstybės biudžetu priimtų sprendimų, kuriais siekta padidinti namų ūkių pajamas“, – sako D. Imbrasas.
Atsižvelgiant į šiuo metu esančias gana palankias gyventojų nuotaikas, neskatinančias namų ūkių daugiau taupyti, šis perkamosios galios padidėjimas, LB ekonomisto teigimu, turėtų didinti namų ūkių vartojimo atsigavimą.
„Šiais metais ekonomikos aktyvumą turėtų skatinti ir investicijos. Jos daugiausia augs dėl valdžios sektoriaus investicijų, kurių reikšminga dalis bus finansuojama ES paramos fondų lėšomis“, – tęsė D. Imbrasas.
Lietuvos ekonomikos tolesnę raidą turėtų palankiai veikti ir, palyginti su metų sandūra, palankesnė užsienio prekybos partnerių ekonomikų raida. Šie veiksniai leidžia tikėtis, kad Lietuvos ekonomika artimiausiais ketvirčiais nuosaikiai augs.
„Vis dėlto tolesnę Lietuvos ekonomikos raidą tebegaubia didelis neapibrėžtumas. Dėl tokių veiksnių kaip besitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą, galima geopolitinės įtampos eskalacija ar stipresnis, nei tikimasi, griežtinamos pinigų politikos poveikis pagrindinių prekybos partnerių ekonomikoms Lietuvos ekonomika gali augti lėčiau, nei šiuo metu numatoma. Kita vertus, stipri darbo rinka, auganti namų ūkių perkamoji galia ir mažėjantis neapibrėžtumas dėl ateities gali lemti ir spartesnę, nei prognozuojama, ekonomikos raidą“, – komentare pridūrė D. Imbrasas.
Banko „Luminor“ ekonomisto Žygimanto Maurico įsitikinimu, daug indikatorių rodė, kad energetinis šokas buvo gerokai mažesnis nei tikėtasi ir Lietuvos ekonomika pademonstravo įspūdingą atsparumą.
„Panašaus rezultato tikėjausi. Ne kartą sakiau, kad nereikia daryti skubotų išvadų iš vieno ketvirčio duomenų, juolab, kad istoriškai ketvirtinių duomenų patikimumas Lietuvoje yra pakankamai mažas“, – BNS sakė Ž. Mauricas.
„Daugelis prognozuotojų pasidavė pesimistinėms nuotaikoms ir buvo ženkliai pabloginę šių metų rodiklį“, – teigė jis.
Pasak Ž. Maurico, ateityje verta laukti „teigiamų tendencijų“.
„Vartotojų lūkesčiai yra geri, jie nesmuko į žemumas, Europos Sąjungoje jie irgi matome gerėja, infliacija pagaliau pradėjo sparčiau mažėti, tai dar ne pabaiga. Infliacija rugsėjį turėtų kristi žemiau 5%. Tai dar viena tokia psichologinė riba. Ir atitinkamai atlyginimams augant, nedarbui praktiškai neaugant, turėtume visgi „išjoti“ bent jau kurį laiką ant augančio vartojimo“, – tvirtino Ž. Mauricas.
Anot N. Mačiulio, vienas iš pagrindinių veiksnių, kuris slopino Lietuvos ekonomikos augimą pirmą šių metų pusmetį, tai yra mažesnis eksportas.
„Ši problema išliks ir antrą šių metų pusmetį“, – sakė N. Mačiulis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į vis dar augančias palūkanų normas – anot jo, jų įtaka jaučiama ne iš karto, o slopina ekonomiką pamažu, todėl dažniausiai gyventojai ir įmonės šią įtaką pajaučia praėjus metams-pusantrų metų po palūkanų normų pakilimo.
„Tai reiškia, kad didžioji ta įtaka bus dar tiki ateityje. Ir tai turbūt labiausiai liečia ne Lietuvos įmones, gyventojus, bet vėlgi situaciją eksporto rinkose, kur gyventojų ir įmonių įsiskolinimas yra gerokai didesnis ir būtent šis veiksnys slopins Lietuvos prekių ir paslaugų eksportą ateityje“, – pridūrė N. Mačiulis.
