Palūkanos toliau galanda nagus į ekonomiką
Valstybės duomenų agentūra duomenis apie antrojo šių metų ketvirčio šalies BVP būklę turėtų paskelbti kitos savaitės pradžioje. VŽ kalbinti žinomiausi šalies ekonomistai reikšmingai gerinti prognozių nelinkę, tačiau kai kuriose srityse jau įžvelgia teigiamų poslinkių.
„Recesija baigėsi be fejerverkų – antrąjį ketvirtį nedarbo lygis šiek tiek sumenko, tris mėnesius iš eilės mažėjo kainos, mažmeninė prekyba stabilizavosi, bankrotų banga neprasidėjo“, – teigia Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Pasak jo, tai, ką Lietuvoje stebėjome nuo praėjusių metų rudens, buvo perkaitusios ekonomikos atvėsimas, o ne krizė. Atlyginimams augant kone dvigubai sparčiau nei kainoms, gyventojai lūkesčius iškėlė į rekordines aukštumas.
Ekonomistai siūlo atkreipti dėmesį į šalies pramonės rezultatus: skaičiuojama, kad pirmąjį ketvirtį pramonės gamyba sumažėjo 9,8%, tačiau antrąjį ji padidėjo 2,1%. Nors šį rodiklį pakėlė rafinuotų naftos produktų gamyba ir tai yra techninis aspektas, bet jis teigiamai paveiks antrojo ketvirčio BVP.
Tiesa, atmetus naftos sektorių, šis ketvirtis Lietuvos pramonei buvo „minusinis“: gamyba krito 5,6%. Reikšmingus metinius nuostolius fiksavo tradicinės pramonės šakos – lėtėjo net ir inžinerinės pramonės plėtra.
Bet, pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, yra ir teigiamų tendencijų: galima įžvelgti stabilizaciją medienos ir baldų segmentuose. Gamyba šiuose sektoriuose toliau krenta dviženkliu tempu, bet kritimo tempas pastaruoju metu yra stabilus, t. y. situacija lieka stabiliai bloga, bet neblogėja.
„Kitas didelis rizikos aspektas, kurį reikia sekti pramonės atžvilgiu, yra netrukus įsibėgėsiantis produkcijos kainų kritimas euro zonos pramonėje: vasaros pabaigoje Lietuvos gamintojai pajus spaudimą iš Vakarų klientų mažinti kontraktinės gamybos įkainius, tai padaryti pavyks ne visiems mūsų gamintojams“, – prognozuoja ekonomistas.
Mažėjanti infliacija turėtų pagerinti namų ūkio vartojimo rezultatus, tačiau optimizmą, lydimą išaugusių gyventojų lūkesčių, N. Mačiulis vadina nevisiškai pagrįstu: pramonės nuosmukis visoje Europoje tęsiasi, o niekada nematyto palūkanų normų šuolio įtaka gyventojams ir verslui tikruosius savo nagus parodys dar tik ateityje.
Europos centrinis bankas (ECB) vis dar nesiliauja didinęs palūkanų ir neatrodo, kad artimiausiu metu suskubtų jų mažinti. Praėjus lygiai metams nuo pirmojo per pastarąjį dešimtmetį bazinių palūkanų normų pakėlimo, ECB vakar jas padidino devintą kartą iš eilės, iki 3,75–4,5% intervalo.
„Per visą euro zonos gyvavimo istoriją palūkanos niekada nebuvo pakeltos tiek daug ir per tokį trumpą laiką. Dar praėjusių metų liepą jos siekė –0,5–0,25% intervalą ir per metus buvo pakeltos 4,25% punktais. Didžiausią frustraciją ir nerimą paskolų turėtojams ir visai ekonomikai sukėlė net ne palūkanų dydis, o jų augimo intervalas ir skuba“, – aiškina Leonardas Marcinkevičius, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas.
Rinkos prognozėmis, paskutinis palūkanų pakėlimas galėtų būti rugsėjį. O jų mažėjimas? Ekonomistai mano, kad jis – ne už kalnų, tačiau pasiekus piką ECB neskubės iš karto mažinti palūkanų, nes norės pažiūrėti, ar iš tiesių pasiekė reikalingą lygį.
„Deja, bet labiausiai tikėtina, kad, net pradėjus mažinti, palūkanų normos iki kitų metų pabaigos nenukris žemiau 3% ribos. Tad ropštis iš recesijos gniaužtų tiek Lietuvos verslui, ties ir šalies gyventojams (visi mes esame vienoje valtyje ir labai neadekvatus būna vis nuskambantis verslo ir dirbančiųjų priešinimo refrenas) kol kas bus labai, labai nelengva. Nežinia ir kokių staigmenų pateiks kol kas besileidžianti infliacijos kreivė“, – perspėja Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
ES ir euro zonos šalys vis dar nesiunčia gerų žinių iš savo ekonomikos. Tad eksporto užsakymai Lietuvos įmonėms išlieka žemi – ekonomistai mano, kad didesnio atsigavimo artimiausią pusmetį tikėtis nereikėtų. Tai atsilieps (ir jau atsiliepia) į eksportą orientuotai Lietuvos ekonomikai, kaip ir eksportuojančiai šalies pramonei.
Pasak minėtos konfederacijos prezidento, pramonės bei kiti šalies sektoriai ir toliau ieškos naujų rinkų, naujų prekybos partnerių, pagal galimybes investuos. Tačiau šiuo laikotarpiu kartu su aukštais skolinimosi kaštais, sunkiai atsigaunančia paklausa užsienio rinkose iššūkių jau yra daug, kad jie imtų ir išsispręstų savarankiškai.
VŽ nuomone, galima pritarti pramonininkams, tikinantiems, kad dabar kaip niekada reikalingi koordinuoti, efektyvūs valdžios žingsniai – įvairios priemonės (finansinės ir nefinansinės), kad Lietuvos verslas neliktų paralyžiuotas konkurencingumo lenktynėse. Augančios palūkanos nėra vien paskolas turinčių gyventojų problema – šalies verslas labai kenčia dėl riboto kapitalo pasiekiamumo. „Mums visiems kaip niekada svarbu ir stabili mokestinė aplinka, ir teigiami poslinkiai įstatymų bazėje (turto amortizacijos mokestis, o dar geriau – grįžęs į politinę darbotvarkę nulinis pelno reinvestavimo mokestis)“, – nepaliauja kartoti LPK vadovas.
