V. Tamkvaitis. Narystė NATO – ne tik saugumo garantijos
Ekspertai suskubo skaičiuoti, kiek lėšų viešbučiuose, kavinėse ar parduotuvėse išleis atvykusios užsienio delegacijos. Nors skeptikai skundžiasi ištuštėjusiu senamiesčiu ir savaitei išguitais turistais, reikia pripažinti, kad nepriklausomai nuo vertinimo metodikos ekonominis vizito efektas teigiamas.
Be to, narystė NATO turi ir netiesioginį efektą. Kiekvienos šalies geopolitinė rizika įtraukiama kaip faktorius, šalies ekonominiam patrauklumui vertinti. Mūsų regione Rusijos ir Baltarusijos kaimynystė visada kiek baugino investuotojus. Stabili politinė, ekonominė ir socialinė aplinka, tai faktoriai, kurių reikia investuotojams. Nors išorinės rizikos nuo mūsų nepriklauso, narystė NATO užtikrina, kad jokie išoriniai priešai Lietuvoje nekelia didesnės grėsmės, nei kitoje NATO narėje.
NATO pritraukiamos lėšos
2002 metų lapkritį Lietuvą pakvietus tapti NATO nare apčiuopiamai pradėjo augti šalies BVP. Iki kvietimo tapti NATO nare Lietuvos BVP augo vidutiniškai 5% per metus. Per pirmus metus nuo kvietimo įstoti į NATO BVP augimas pasiekė 8% ir, palaikomas žinios apie narystę ES, toliau vis greičiau augo.
Šį augimą skatino užsienio investuotojų lėšos. Investicijų saugumu užtikrinti investuotojai vis aktyviau pradėjo ieškoti galimybių investuoti Lietuvoje.
Narystės NATO efektas pastebimas ir valstybės skolinimosi kaštuose. 2000 metų liepą Lietuva išplatino 100 milijonų litų obligacijų emisiją, kurios vidutinės palūkanos siekė 12,6%. Po kvietimo tapti NATO nare, 2002 metų gruodžio mėnesį Lietuva išplatino 1 milijardo litų obligacijų emisiją, kurios vidutinės palūkanos siekė 4,3%.
Investuotojų požiūrio pokytis akivaizdus. Žinoma, Lietuvoje tuo metu vykusių pokyčių buvo ir daugiau, todėl negalime priskirti viso skolinimosi kaštų sumažėjimo narystei NATO, tačiau išaugęs šalies saugumas tikrai prisidėjo prie teigiamų pokyčių.
2023 metais Lietuvos vyriausybė planuoja skolintis 42 milijardus eurų. Jei narystė NATO sumažina Lietuvos skolinimosi kainą bent vienų procentiniu punktu, vien 2023 metų skola sutaupo 42 milijonus eurų.
Postūmis įvaizdžiui ir žinomumui
Vilniuje apsilankius aukščiausio lygio pasaulio lyderiams, Vilnius savo reikšme priartėjo svarbiausioms pasaulio sostinėms. NATO viršūnių susitikimas įtvirtino Lietuvos, kaip lygiavertės vakarų aljanso narės statusą.
Institucijos, organizuojančios NATO vizitą, padarė įspūdingą darbą parodydamos Lietuvą iš geriausios pusės. Neabejotina, kad šio vizito dėka Lietuva taps dar patrauklesnė užsienio investuotojams, o didžiausiose žiniasklaidos priemonėse pasaulyje skambėjęs Vilniaus vardas padidins ir užsienio turistų susidomėjimą Lietuva ir jos sostine.
Komentaro autorius – Vilius Tamkvaitis, Vyresnysis Investuotojų forumo ekonomikos ir politikos analitikas
