Ukraina NATO – vienintelis šansas taikai Europoje
Dar visiškai neseniai buvo tvirtai tikima, kad Vilniuje vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime į naujo, 32-ojo, nario kėdę sės Švedija. Nors Turkija ilgą laiką tam priešinosi, artėjant susitikimui klimatas, regis, pamažu ėmė „šilti“. Tačiau prieš gerą savaitę įvykęs incidentas Stokholme, kai prie mečetės irakietis protestuotojas sudegino Koraną, viltys Vilniuje išvysti Švediją kaip lygiateisę NATO narę ėmė blėsti.
Nors vargu ar kas abejojo, kad prie šios provokacijos ranką prikišo rusai, pretekstas Turkijai vetuoti Švedijos narystę vėl sustiprėjo.
Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos šalims, Suomijos ir Švedijos buvimas Aljanse ypač svarbus dėl regiono saugumo. Šios dvi valstybės padėtų NATO sumažinti pažeidžiamumą Šiaurės Vakarų Europoje – Baltijos jūroje.
Tiesa, daugelis analitikų mano, kad tai, ar Turkija atsisakys savo veto, iš tikrųjų priklauso net ne nuo švedų, o nuo amerikiečių. Jau seniai buvo keliami klausimai dėl Švedijos NATO klausimo siejimo su JAV vykdomu naikintuvų F-16 pardavimu Turkijai.
Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius, Aljanso būstinėje Briuselyje penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje, skirtoje Vilniaus susitikimui, paklaustas, ar yra pažangos derybose dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo, pripažino, kad Turkijos pozicijoje šiuo klausimu tebėra „spragų“, todėl Ankara dar nėra pasiryžusi priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu.
Šias „spragas“, anot jo, bus bandoma panaikinti per pirmadienį Vilniuje rengiamas aukščiausiojo lygio Turkijos, Švedijos ir NATO atstovų derybas.
Lietuvai, kaip ir visam rytiniam Aljanso flangui, labai svarbu, kas susitikime bus nuspręsta dėl rytinės sienos stiprinimo ir didesnių saugumo garantijų. Mūsų šalis kiek anksčiau jau išgirdo Vokietijos pažadą, kad turėsime čia vokiečių karių brigadą – ne dalimis, o visą.
Vilniaus susitikime tikimasi išgirsti naujų iniciatyvų, kaip užtikrinti šalia pavojingo kaimyno iš Rytų esančių šalių saugumą. Neslopstanti Rusijos agresija Ukrainoje, stiprėjantis imperialistinis bei revanšistinis naratyvas, neapykantos kupina propagandinė isterija, sklindanti iš Kremliaus ruporų, regis, įtikino NATO, kad rytiniam flangui jau negana kliautis tik atgrasymu – turi būti suteiktos saugumo garantijos, o galimos agresijos atveju Aljanso partneriai turi įsitraukti į puolamų šalių gynybą nedelsiant, nuo pirmos dienos. Primename: iki šiol vyravo nuostata, kad užpultoji šalis kelias dienas turėtų atsilaikyti pati, o jau tada į pagalbą suskubtų partneriai.
Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos prezidentai laišku kreipėsi į NATO generalinį sekretorių bei Aljanso valstybių ir vyriausybių vadovus, ragindami imtis veiksmų, kurie padėtų atremti grėsmes, keliamas agresyvių Rusijos veiksmų ir kintančios situacijos Baltarusijoje.
„Šiandien, NATO viršūnių susitikimo Vilniuje išvakarėse, mums reikalingas solidarumas ir vienybė, kad galėtume pagal 360 laipsnių principą atremti visas grėsmes, įskaitant ir tas grėsmes, kurias atnešė naujausi įvykiai Baltarusijoje. Turime parodyti Rusijai, kad jas matome ir suprantame, ir kad esame pasirengę imtis visų įmanomų priemonių joms atremti“, – rašoma laiške.
Ne tik rytinio NATO flango, bet ir visos Europos saugumas dabar didžia dalimi priklauso nuo Ukrainos – jos pergalė prieš grobuoniškas rusiškas gaujas ir joms su visu savo klanu vadovaujantį Putiną įneštų neįkainojamą indėlį į saugią demokratinio pasaulio ateitį. Už ją ukrainiečiai moka savo krauju – savo žmonių aukomis, sugriautais miestais, užminuotais laukais, rusų pagrobtais vaikais.
Ukrainos pusėje stovi visas civilizuotas pasaulis – žiaurų karą atlaikančią šalį remia ginkluote, teikia finansinę bei humanitarinę pagalbą. Dabar atsinaujino svarstymai, ar būtų prasidėjęs šis nuožmus karas, jei 2008 m. Bukarešte NATO nebūtų atsisakęs suteikti veiksmų plano Ukrainai ir Sakartvelui.
Tačiau istorija nemėgsta žodelio „jei“. Atsisakė. Dabar tai vadinama istorine klaida. Šiandien yra proga tą klaidą ištaisyti – ir tai galėtų padaryti Vilniuje susirinkę NATO šalių lyderiai.
Ukraina prašymą įstoti į NATO pateikė pernai. Kol kas visos Aljanso šalys pripažino, kad ši šalis neprisijungs prie NATO, kol nesibaigs karas. Tą supranta ir patys ukrainiečiai.
„Mes suprantame, kad karo metu negalime tapti NATO nariais, tačiau turime būti tikri, kad po karo tapsime. Todėl Ukraina sieks, kad NATO sąjungininkai viršūnių susitikime duotų tvirtą ženklą, jog jos narystės siekis yra svarstomas“, – prieš kelias dienas spaudos konferencijos metu kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tačiau NATO sąjungininkės nesutaria dėl to, kas konkrečiai Ukrainai galėtų būti pasiūlyta Vilniuje. Baltijos šalys, Lenkija ir Vidurio Europos sąjungininkės mano, kad Ukraina įrodė savo vertę NATO mūšio lauke ir kad jos augantis karinis meistriškumas pasitarnautų Aljansui atgrasant Rusijos agresiją ateityje. Jos taip pat teigia, kad bet koks neryžtingumas iš esmės suteikia Rusijai veto teisę dėl Ukrainos narystės.
Didžiausiu trukdžiu ryžtingesniam sprendimui paradoksaliai yra pačios JAV. Šios šalies prezidentas Joe Bidenas šį mėnesį kalbėdamas apie Ukrainos galimybes prisijungti prie NATO teigė, kad nesiruošia dirbtinai palengvinti proceso: „Nepaisant drąsios kovos su Rusija, šalis vis dar turi įrodyti savo vertę. Ar ji atitinka visus standartus, kuriuos atitinka kitos NATO šalys? Prisijungimas prie Aljanso nėra automatinis veiksmas.“
Amerikos pozicija kiek neįprastai izoliuota visame transatlantiniame Aljanse. Ji yra nepakeičiama Ukrainos rėmėja Rusijos agresijos akivaizdoje, teikianti liūto dalį visos karinės paramos, tačiau dabar ji labiausiai iš visų sąjungininkių vengia tvirtai palaikyti Ukrainos narystę.
Neseniai Europos Parlamentas žengė istorinį žingsnį – balsavo ne už kurios nors šalies narystę Bendrijoje (kaip įprasta), bet už narystę NATO. Ukrainos narystę.
Pasak europarlamentaro Andriaus Kubiliaus, Putinas pradėjo karą prieš Ukrainą, nes Vakarai ilgą laiką palikdami Ukrainą pilkoje zonoje - nei integracijos į ES, nei integracijos į NATO – sukūrė Putinui iliuziją, kad Ukraina yra palikta jo interesų zonoje. Ir jis čia gali tvarkytis kaip nori.
„Vakarai vis tiek sakys: tęskime dialogą. Gaila, kad galbūt Bideno administracijoje neprisimenami kiti žinomo amerikiečio, Zbigniewo Brzezinskio, žodžiai, kad Rusija, kuri turi galimybę valdyti Ukrainą, visada liks imperija. Rusija, kuri nebeturės galimybės valdyti Ukrainos, galbūt taps demokratine. Tai šiandien čia ir būtų Vakarų signalas, pasakant, kad Ukraina yra kviečiama tapti NATO nare. Tai būtų signalas rusams užmiršti apie Ukrainą, nes ji „išeina“ į Vakarus galutinai. Ir rusams patiems reikėtų galvoti apie savo gyvenimą, kaip jį sutvarkyti, kad jis pagaliau taptų normaliu, kad užmirštų visas imperijos susigrąžinimo nostalgijas”, – sakė EP narys.
VŽ žiniomis, daugiausiai nerimo J. Bideno administracijai vis dar kelia Rusijos nubrėžtos „raudonosios linijos“ ir branduolinio karo su Maskva grėsmė. JAV vadovas, remiantis taip pat ir Amerikos žiniasklaida, nuolat kartoja savo administracijai, kad būtina išvengti trečiojo pasaulinio karo.
Šiuo metu dar derinamame Vilniaus NATO viršūnių susitikimo deklaracijos tekste siekiama surasti lingvistinį kompromisą, kuris parodytų, kad Ukraina artėja prie narystės NATO, tačiau kartu Kyjivas gautų tam tikrus uždavinius, kuriuos pasiekus, Ukraina taptų Aljanso nare.
Nors diskusijos dėl konkretaus pasiūlymo Ukrainai dar tęsiamos, viena aišku jau dabar – NATO ketina pagerinti politinius ryšius su Ukraina. Ketinama keisti NATO ir Ukrainos bendradarbiavimo formatą – dabartinė dvišalė komisija bus pertvarkyta į NATO ir Ukrainos tarybą. Tai suteiktų Kyjivui aukštesnį statusą bendruose susitikimuose. Vienas diplomatas pripažino, kad šis pokytis vargu ar daug reikš vidutiniam Ukrainos kariui, kovojančiam fronte, tačiau tvirtino, kad jis turi realią vertę.
„Mums reikia praktinių, konkrečių žingsnių kelyje į narystę NATO. Man atrodo, kad kalbėjimas apie saugumo garantijas iš tikrųjų tik išplauna tikrąjį vaizdą. Vienintelė saugumo garantija, kuri iš tikrųjų veikia ir yra daug pigesnė už bet ką kitą, yra narystė NATO“, – leidiniui „Financial Times“ sakė Kaja Kallas, Estijos premjerė.
VERSLO TRIBŪNA
2025 m. rugsėjo 22 d., Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos savaitės atidarymo dieną, Niujorke vyks išskirtinis renginys, skirtas Lietuvos, JAV ir tarptautinės gynybos pramonės partnerystei.
Kalbų mokymo lyderė KALBA.lt pradeda naują sezoną su inovacija, kuri Lietuvos rinkoje neturi atitikmens - KALBA Boost. Tai unikaliai KALBA ekspertų sukurta kalbų praktikavimosi platforma, paremta asmeniniu dirbtinio intelekto (DI) kalbos mentoriumi.
Kauno rajone pagreitį įgauna Norvegijos pramoginių laivų gamintojo „MAREX Boats“ plėtros projektas – gauta projekto ekspertizė ir pateikta visa projektinė medžiaga statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Įgyvendinus 10 000 kv. m ploto laivų surinkimo gamyklos statybas, Lietuvoje bus galima gaminti dar didesnius pramoginius katerius, pasitelkiant pažangius technologinius procesus, o dalis energijos bus išgaunama iš geoterminių gręžinių.
Praėjusiais metais „Omberg Group“ tapo vienu iš TOP3 gyvenamojo būsto vystytojų Vilniuje, išplėtota komercinio NT kryptis Kaune. Vienas ryškiausių „Omberg Group“ indėlių Vilniuje – 21 aukšto „Skylum“ dangoraižiai ir populiariausiu 2024 metų projektu tapusios „Vyšnios“. Šiais metais per pirmą pusmetį „Omberg Group“ projektuose parduota daugiau kaip 180 butų – tai dvigubai geresnis rezultatas nei pernai.
Krišjanis Karinis, Latvijos ministras pirmininkas, teigė, kad „vienintelis šansas taikai Europoje yra tik tuomet, kai Ukraina bus NATO narė“. Kalbėdamas strateginėje konferencijoje Rygoje, jis sakė, kad bet koks kitas rezultatas reiškia, jog neišvengiamai „Rusija sugrįš“.
J.Stoltenbergas jau paskelbė apie siekį Vilniuje surengti pirmąjį NATO ir Ukrainos tarybos posėdį, kuriame dalyvautų prezidentas V. Zelenskis. Dar vienas konkretus žingsnis galėtų būti reikalavimo Ukrainai užbaigti NATO narystės veiksmų plano (angl. MAP) įgyvendinimo atsisakymas, tai neabejotinai sutrumpintų Ukrainos kelią į Aljansą – šio reikalavimo taip pat buvo atsisakyta Suomijos ir Švedijos stojimo proceso metu.
Visos Ukrainos narystę NATO remiančios šalys supranta, kad Ukraina bus labai stiprus indėlis Aljanso stiprinimui, nes turi stipriausią tarp Europos demokratinių valstybių kariuomenę. Ji savo stiprybę, ryžtą, pasiaukojimą ir profesionalumą kasdien demonstruoja karo lauke.
