Keliame kepurę prieš Lietuvos verslą
Ukrainoje žūsta tūkstančiai žmonių, griaunami miestai, sprogdinami infrastruktūros objektai, ligoninės ir mokyklos. Iš karo siaubiamos šalies plūsta milijonai pabėgėlių.
Pasaulyje trūkinėja verslo tiekimo grandinės, dar labiau įsisuka infliacijos spiralė, į aukštumas šauna energetikos resursų kainos, pesimistai užsimena apie recesiją. Šių didžiulių iššūkių ir nežinomybių akivaizdoje VŽ kelia kepurę prieš Lietuvos verslą – jam nepritrūko brandos, susitelkimo, solidarumo su kovojančia Ukraina, atjautos ir nesavanaudiškumo.
Verslas kaip kirviu nukirto bendradarbiavimą su Rusija ir jos satelite Baltarusija, iš prekybos centrų lentynų išgrūdo rusų ir baltarusių produkciją, nutraukė ryšius su Putino invazijos nepasmerkusiomis tarptautinėmis organizacijomis. Jau pirmomis karo dienomis į Ukrainą iš Lietuvos pajudėjo vilkikai su humanitarine pagalba, kurią surinko šalies įmonės, į paramos Ukrainai sąskaitas bendrovės ir verslininkai pervedė milijonus eurų. Ir šis srautas nesenka.
Užimtumo tarnybai paskelbus anketą dėl darbo pasiūlymų nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams per porą dienų atsiliepė šimtai darbdavių – nuo stambiųjų verslų iki visai mažų bendrovių, tai - prekybos centrai, viešbučiai, restoranai, transporto, gamybos įmonės. Trečdalis jų siūlo ukrainiečius ir apgyvendinti, nemaža dalis – neprašydami jokio užmokesčio. Daugybė viešbučių ir kaimo sodybų pasisiūlė nemokamai apgyvendinti pabėgėlius iš Ukrainos.
„Ukrainiečiams pastogė atsiras. Jei tik norės, pasiūlysime ir darbą, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad priimsime tik tuos, kas norės dirbti. Mūsų durys bus atviros visiems, kiek tik turėsime vietų. O jei jų neliks, bandysime pabėgėliams už įmonės lėšas išnuomoti butus“, – VŽ teigė Matas Matulevičius, pramogų centro „HBH Palanga“ bendraturtis.
Nors Lietuvos verslas jau dabar patiria sunkumų dėl pabrangusių žaliavų ir energetikos resursų, šį kartą skundų ar pretenzijų nesigirdi. Premjerė Ingrida Šimonytė, šį pirmadienį su Verslo tarybos, Verslo konfederacijos ir Bankų asociacijos atstovais diskutavusi apie šalies ekonomikos atsparumą vykstant karui Ukrainoje, neišgirdo nei priekaištų, nei reikalavimų. Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, užtikrino – verslas nepanikuoja ir yra pasiruošęs prisitaikyti prie naujų iššūkių.
„Neprašome pinigų, kompensacijų ar subsidijų. Mes tik siekiame, kad būtų didinamas Lietuvos atsparumas dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, o valstybė dėtų aktyvesnes pastangas pritaikant Lietuvos ekonomiką naujoms realijoms“, – VŽ kalbėjo A. Romanovskis.
Verslo išsakomi pageidavimai valdžiai – pagrįsti ir suprantami: norisi aiškios valstybinės krypties, persiorientuojant prie sparčios atsinaujinančios energetikos plėtros, pokyčių transporto sektoriuje, galbūt – stabtelėjimo, įgyvendinant suplanuotą mokestinę reformą, prie kurios dabartinėmis sudėtingomis sąlygomis būtų sunkiau prisitaikyti.
VŽ tiki, kad netrukus tarptautinei bendruomenei pavyks rasti sprendimus ir agresorius bus sutramdytas. Lietuvos verslininkai galės drąsiai žiūrėti ukrainiečiams į akis ir džiaugtis sustiprėjusiais ryšiais, paremtais draugyste bei pasitikėjimu. O tai reiškia, kad Lietuvos ir Ukrainos įmonių laukia daug įdomių projektų, plėtojant bendras verslo idėjas, ir daug puikių partnerystės iniciatyvų, padedant atkurti karo nuniokotos, tačiau laisvos Ukrainos ūkį.
Už jūsų ir mūsų laisvę!
