Verslas prašo paskelbti moratoriumą galimiems mokestiniams pokyčiams
Tekstas papildytas Pramonininkų konfederacijos vadovo komentaru.
Apie tai pirmadienį susitikime su premjere Ingrida Šimonyte kalbėjo dalis Lietuvos verslo atstovų. Susitikime, kuriame dalyvavo Verslo tarybos, Verslo konfederacijos ir Bankų asociacijos atstovai, aptartas šalies ekonomikos atsparumas Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje.
„Mes neprašome pinigų, kompensacijų ar subsidijų. Mes tik siekiame, kad būtų didinamas Lietuvos atsparumas dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, o valstybė dėtų kuo aktyvesnes pastangas pritaikant Lietuvos ekonomiką naujoms realijoms“, – VŽ sakė Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Pokalbio metu išsakytas verslo atstovų lūkestis, kad būtų bent kuriam laikui paskelbtas moratoriumas galimam mokesčių pakėlimui. A. Romanovskis pabrėžė, kad šį klausimą kėlė jo vadovaujama Verslo konfederacija. Kitų asocijuotų struktūrų atstovai atsargiau vertino tokius siūlymus.
Valdančioji koalicija jau anksčiau yra deklaravusi planus dar šį pusmetį apsvarstyti mokesčių pakeitimus, pirmiausia – dalies mokestinių lengvatų atsisakymą, visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio bei taršių automobilių mokesčio įvedimą. Planuota, kad mokesčių reformos gairės bus pristatytos ir apsvarstytos šį ketvirtadienį prasidedančioje Seimo eilinėje sesijoje, priimtos iki vidurvasario, o įsigaliotų nuo 2023-ųjų sausio 1 d.
Neleisti Rusijai ir Baltarusijai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose
Anot A. Romanovskio, susitikime daug kalbėta apie situaciją žaliavų rinkoje, taip pat ir apie tai, kaip neleisti sankcionuojamoms Rusijos ir Baltarusijos įmonėms dalyvauti Lietuvoje vykstančiuose viešuosiuose pirkimuose.
Vyriausybės prašyta užtikrinti, kad tokios įmonės ne tik būtų pašalintos iš viešųjų pirkimų konkursų, bet ir negalėtų juose dalyvauti per savo satelitines bendroves, įsteigtas kitose šalyse.
„Šiuo klausimu, matyt, būtina tartis dėl ribojimų visos ES mastu, bet ir mūsų administraciniai gebėjimai leidžia užkirsti tam kelią“, – įsitikinęs Verslo konfederacijos prezidentas.
Pokalbyje su premjere verslo atstovai vylėsi, kad valstybė persvarstys savo lūkesčius valstybinėms įmonėms, kadangi šių įmonių infrastruktūros išlaikymui bus gaunama valstybės parama, kuri nepasieks transporto sektoriaus įmonių.
Susitikime aptartas ir šalies apginamumo didinimą ne tik per kariuomenės stiprinimą bei jos finansavimo gausinimą, bet ir per visuomenę bei to paties verslo aktyvesnį dalyvavimą krašto apsaugoje.
Taip pat kalbėta apie esamos situacijos keliamus iššūkius darbo rinkoje, nes iš Lietuvos pastaruoju metu gausiau išvyksta čia dirbę ukrainiečiai vyrai, tuo metu į Lietuvą atvyksta daugiausiai moterys ir vaikai.
Pokalbyje aptartas ir savos elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių generacijos spartinimas.
Kalba apie konkurencingumo didinimą
VŽ gavo ir susitikime dalyvavusio Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Vidmanto Janulevičiaus poziciją pokalbyje su premjere svarstytais klausimais.
„Suprantamas Vyriausybės ir ypatingai Finansų ministerijos atsargumas, kai tokioje situacijoje kalbame apie mokestinio modelio pakeitimus. Bet negalime iš viso nieko nedaryti. Labai svarbu, kad dabar kai verslas yra nukentėjęs dėl išbrangusių žaliavų, energetinių resursų, užsidaro kuo toliau, tuo daugiau žaliavų tiekimo kanalų – pirmiausia iš Kinijos, dabar tam tikri sektoriai lieka be žaliavų iš Baltarusijos ir Rusijos, būtina priimti mokestinius sprendimus, kurie sudarytų sąlygas išlaikyti verslo konkurencingumą tiek regione, tiek bendroje ES rinkoje“, – tvirtina LPK vadovas.
„Visada kartojome, kad jeigu norime išlikti patrauklūs investuotojams, o dabar, kai Lietuva yra pafrontės zona, turėdama šalia Baltarusiją ir Kaliningradą, negalime negalvoti kaip išsaugoti ar pritraukti naujas investicijas. O tam reikia visiems gerai žinomų dalykų – išlaikyti ir remti konkurencingumo gerinimo kryptį, užtikrinant, mokesčių optimizavimą, palyginus su kaimyninėmis valstybėmis“, – pridūrė V. Janulevičius.
Anot jo, privalu suprasti, kad „kitos valstybės ir tokiomis sąlygomis juda į priekį“: „Tad ir mes, net ir turėdami daug iššūkių, turime spręsti struktūrines Lietuvos ekonomikos ir verslo aplinkos problemas. Ypatingą dėmesį turime skirti energetinių išteklių diversifikavimo skatinimui, mažinant priklausomybę nuo importuojamų energetinių išteklių. Būtina jau ES lygmeniu kalbėtis kaip atpiginti prieigą prie kapitalo , nes verslui kyla vis daugiau kliūčių dėl išaugusių geopolitinių rizikų.“
Vyriausybė pasirengusi priimti skubius sprendimus
I. Šimonytė praėjusią savaitę yra teigusi, kad Vyriausybė yra pasirengusi priimti skubius sprendimus dėl kai kurių kainų reguliavimo ar papildomų kompensacijų gyventojams, jei Rusijos karas Ukrainoje itin paveiktų Lietuvos ekonomiką.
Ji taip pat kalbėjo, kad jei prireiks svarbesnių sprendimų, jie bus suderinti Europos Sąjungos mastu, o jei reikės paramos ir sprendimų atskiroms verslo sritims ar namų ūkiams, jie taip pat bus numatyti.
Anot premjerės, kol kas sunku pasakyti, kaip Rusijos karas Ukrainoje paveiks Lietuvos ir Vakarų pasaulio ekonomiką, tačiau situacija yra stebima, ir esant poreikiui, bus imtasi papildomo reguliavimo.
