Skęstančio rojaus trauka

Jei jūsų akys užkliuvo už straipsnio apie Maldyvus, labai tikėtina, kad jame bus pasakojama apie rojų žemėje, vietą, kur svajoja nukeliauti visi įsimylėjėliai ar jaunavedžiai, taip pat apie akinančio baltumo šių salų smėlį ir turkio spalvos Indijos vandenyną.

Ir iš tiesų – Maldyvų salelės su savo vešlia augmenija, siūbuojančiomis palmėmis, nokstančiais kokosais ir pasakiško grožio paplūdimiais karaliauja geidžiamiausių atostogų vietų sąrašuose, nes jos neabejotinai yra unikalios, egzotiškos ir ne visiems lengvai prieinamos.

Tačiau pažvelkime į Maldyvus ne į kaip vieną geidžiamiausių atostogų vietų, o kaip į vieną šiuo metu karščiausių nekilnojamojo turto taškų pasaulyje. Paradoksas, tačiau į valstybę, kurios dėl globalinio atšilimo ir dėl to kylančio vandens lygio jau šio šimtmečio pabaigoje gali nebelikti, veržiasi daugelis nekilnojamojo turto plėtotojų. Jų tikslas – įsigyti vieną iš 1200 šiai valstybei priklausančių salelių ir joje įkurti prabangų uždarą kurortą.

Apie tai, kad idiliškos Maldyvų salos sulaukia vis daugiau dėmesio iš žinomų nekilnojamojo turto plėtotojų ir investuotojų, pastaruoju metu rašė didžiausi pasaulio finansų leidiniai ir vietos žiniasklaida.

Iš Rytų
Alanas O'Connoras, prabangiu nekilnojamuoju turtu prekiaujančios bendrovės „Debutesq“ vadovas, pasakoja, kad paskutiniu metu sulaukia nemažai užklausų dėl galimybių įsigyti nekilnojamojo turto Maldyvuose. Įdomiausia, kad turtu čia neretai domisi ne geriausius laikus išgyvenančios Rusijos verslininkai, taip pat turtingi asmenys iš Rytų Europos, Pietryčių Azijos.
Pavyzdžiui, pernai gruodį p. O'Connoras Londone susitiko su vienu investicijomis Maldyvuose besidominčiu Rusijos milijardieriumi, kuris teigė Maldyvams jaučiantis nenugalimą aistrą ir šioje šalyje norintis išplėtoti išskirtinį viešbučio kompleksą, kuriam šalyje nebūtų lygių.
42 m. Čekijos milijardierius Jiris Smejcas dar pernai Maldyvuose atidarė „Velaa Private Island“ viešbučio kompleksą, kuriame išsinuomoti atskirą vilą kainuoja 30 tūkst. USD nakčiai.
„Debutesq“ skaičiuoja, kad per paskutinius ketverius metus į naujai kuriamus viešbučių kompleksus Maldyvuose buvo investuota apie 1 mlrd. USD ir ši suma, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, gerokai ūgtelėjo. Kaip teigia nekilnojamojo turto brokeriai, nuosavą kurortą Maldyvuose labiausiai trokšta turėti nafta ar finansais užsiimantys verslo magnatai.

Lengvai pasiekiama
Kita pasaulinė nekilnojamojo turto brokerių bendrovė JLL skaičiuoja, kad per paskutinius trejus metus tarpininkavo šešiuose nekilnojamojo turto sandoriuose Maldyvuose, o jų bendra vertė perkopė 0,5 mlrd. USD. Pagrindiniai šios įmonės klientai buvo turtingi asmenys iš Azijos ir Artimųjų Rytų.
„Investicijų atžvilgiu Maldyvai yra tikrai perspektyvus pasaulio kraštas, nes yra lengvai pasiekiamas iš Europos, Azijos ir Artimųjų Rytų“, – sako Nihatas Ercanas, JLL viceprezidentas.
Maldyvuose norinčius įsikurti nekilnojamojo turto plėtotojus jis perspėja, kad šalies valdžia laikosi „vieno viešbučio vienoje saloje“ politikos.
„Kita vertus, tai tik padidina viešbučių pajamų potencialą, nes viešbučiai kuriasi toliau vieni nuo kitų, yra geografiškai izoliuoti, todėl turistai beveik neturi galimybių ieškoti pigesnių restoranų ar kitų paslaugų ir yra priversti už viską mokėti tiek, kiek viešbutis paprašys“, – sako p. Ercanas.

Pasiūla ribota
Iš 1200 Indijos vandenyne išsidėsčiusių salų tik 290 yra apgyvendintos. Taigi nekilnojamojo turto plėtotojams dar tikrai yra iš ko rinktis.
Tačiau maždaug milijonui per metus šią salą aplankančių turistų, kurie nori užsisakyti kambarį, namuką ant jūros ar atskirą vilą vienoje iš gausiausiai turistų lankomų pasaulio šalių, galimybės mažesnės. Pavyzdžiui, populiarioje viešbučių rezervacijos sistemoje „Agoda.com“ visame Maldyvų archipelage tesiūloma rinktis iš 205 viešbučių. Kitoje populiarioje viešbučių svetainėje „Booking.com“ pasirinkimo variantų yra per 300. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju reali pasiūla bus perpus mažesnė, jei viešbutį norėsite užsisakyti per turistinio sezono piką (sezonas trunka nuo gruodžio iki balandžio). O jei ieškote kambario, kuris būtų ne pigesnis nei 1000 USD už naktį, t. y. norite išskirtinės prabangos, kuria dažnai ir garsėja Maldyvų viešbučiai, teks tenkintis keturis kartus mažesne pasiūla.
Bet kuriuo atveju viešbučių pasiūla Maldyvuose gerokai atsilieka nuo kitų turistų pamėgtų vietų. Tarkime, Maljorkoje rinksitės net iš 940 viešbučių, o Tailando Puketo saloje pasiūla sudarys bent 1600 viešbučių. Tikėtina, kad dėl to gali būti kalta ir aplinkybė, jog turizmas Maldyvuose plėtojamas tik nuo 1972 metų.

Kaina už rojų žemėje
Maldyvų vyriausybė yra atvira užsienio investuotojams ir jiems gana lengvai išnuomoja salas, nes supranta, kad vien žvejyba šalies klestėjimo neužtikrinsi. Paprastai salos ilgalaikės nuomos terminas siekia 50 metų su teise jį pratęsti iki 91 metų. Reikalaujama, kad investuotojas sukurtų saloje infrastruktūrą, būtiną turizmo verslui plėtoti.
Už kiek iš vyriausybės pavyks ilgalaikės nuomos pagrindu įsigyti salą, priklauso nuo salos dydžio ir atstumo iki tarptautinio sostinės Malės oro uosto. Pavyzdžiui, neapgyvendinta 5 hektarų ploto sala, esanti pusvalandis kelio lėktuvu nuo Malės, gali kainuoti 7–8 mln. USD, o dvigubai didesnę gali pavykti gauti už 12 mln. USD.

Pernai rugsėjį investuotojai turėjo galimybę iš vyriausybės įsigyti net 14 hektarų ploto Orivaru salą, esančią apie 160 kilometrų į šiaurę nuo sostinės. Už ją buvo prašoma 14 mln. USD. Tai buvo nenušlifuotas Maldyvų deimantas – viena iš 71-os Noonu atolui priklausančios salos, iš kurių tik 14 yra apgyvendintos. Įsigijęs šią salą investuotojas automatiškai gavo teisę įrengti beveik 100 namelių ant vandens arba nedidelių uždarų vilų. Ir džiaugtis solidžia kaimynyste – šalia esančioje Minaavaru saloje įsikūrusiu prabangiu „Hilton“ poilsio kompleksu.
Tiesa, labai dažnai investuotojai įsigyja ne visiškai neapgyvendintą salą, o salą, kurioje iki šiol jau veikė viešbučio kompleksas, bet savininkai nusprendė jį parduoti. Tokią praktiką palaiko ir šalies valdžia, nes tokia tvarka jai palanki, kadangi padeda išsaugoti saloje sukurtas darbo vietas.

Rizikos netrūksta
Nors Maldyvai ir pulsuoja idiliška ramybe, šioje šalyje nekilnojamojo turto verslą norintys plėtoti verslininkai susiduria su tam tikrais išbandymais.
Pavyzdžiui, 2011–2012 m. šalį krėtė politiniai neramumai, kurių metu maištaujantys policininkai buvo užėmę valstybinę televiziją, o prezidentas atsistatydino.
Maldyvams taip pat nesvetimos vadinamosios vandens krizės. Neseniai šalyje buvo jaučiamas geriamojo vandens stygius, nes dėl gaisro buvo nutraukusi veiklą vandens gėlinimo gamykla sostinėje Malėje.
Bet turbūt didžiausiu rizikos veiksniu galima vadinti pasaulinį klimato atšilimą, dėl kurio jūros lygis iki 2100 metų turėtų pakilti nuo 10 iki 100 centimetrų, taigi vos ne visa šalis atsidurs po vandeniu, prognozuoja Pasaulio bankas. Maldyvai yra vidutiniškai 1,5 metro virš jūros lygio, arba žemiausiai iš visų valstybių pasaulyje, tad didžioji dalis šalies teritorijos bus apsemta.

Šalies valdžia kiek tik gali kelia pasaulinio klimato atšilimo klausimą tarptautinėse konferencijose, o Maldyvų inžinieriai kartu su italų projektuotoju Michelle Puzzolante kuria plaukiojančių salų projektus. Tačiau vargu ar tai išgelbės šalį nuo paskendimo.
Vis dėlto tol, kol Maldyvus savo atostogoms rinksis tokie žmonės kaip aktorius Tomas Cruise‘sas ar dainininkė Fergie, o paskui juos trauks tūkstančiai žydro vandenyno ir balto it sniegas smėlio gerbėjų, Maldyvai vilios nekilnojamojo turto plėtotojus iš viso pasaulio ir prisitaikymo prie besikeičiančių aplinkybių klausimas bus išspręstas. O naudos galbūt turės ir daugiau nei 300 tūkst. vietos gyventojų, kuriems pagal valdžios sukurptą planą neteks kraustytis į Australiją.

Parengta pagal CNBC ir kitus užsienio šaltinius.