Brangenybės, dėl kurių žmonija pametė galvą

Publikuota: 2015-05-17
Atnaujinta 2015-06-22 13:46
svg svg
Nuotrauka: "Matton" nuotr.
„Verslo žinios“

Yra pojūtis, būdingas alkanam pilvui ir sočiai sielai, – skonio receptorių siunčiami signalai staiga paaštrėja, gomurys pajunta prisilietimo magiją. Mes atsiduodame kadaise ragauto ypač gardaus patiekalo prisiminimui, atgamindami prieskonių glamones gomuryje.

Tokiomis akimirkomis nekyla klausimų, kodėl už kai kuriuos miltelius, tūteles, ankštis, sėkleles, lapelius ir dulkes mokame bemaž aukso kainą.

Kilmę gaubia aistros
Ne, šiais laikais auksas visgi brangesnis už šafraną. Ir už vanilę, kardamoną, cinamoną – brangiausius pasaulio prieskonius. Mes įpratome juos naudoti kasdien ir todėl kartais gūžtelime pečiais – kodėl tie virtuvių šefai kone pamaldžiai dūsauja merkdami šafraną į vandenį ir pildami nusidažiusį skystį į ryžius? Arba atverdami vanilės ankštį ir kruopščiai skaičiuodami kardamono sėkleles?
Todėl, kad jie žino – žiupsneliui šafrano reikia tūkstančių rankomis nuskintų daržinių krokų žiedų, išsiskleidusių švintant, ir juose slypinčių gležnų oranžinių purkų.O štai vanilė... kąsnį maisto ar gurkšnį gėrimo ji paverčia tuo, kam neįmanoma atsispirti. Ne veltui vanilė apsigyveno ir parfumerijos buteliuke, jos aromatas pakylėja ir gydo sielą.
Liudijimų apie kardamono, vadinamo prieskonių karaliumi, panaudojimą – medicinoje ir buityje – aptinkama 1500 metais prieš Kristų datuojamuose Egipto papirusuose. O cinamonas, kuriuo šįryt pabarstėte manų košę, – neįsižeiskite, tai tikriausiai indoneziškoji cassia medžio žievė, pigesnis ir aštresnio skonio prieskonis, o ne švelnus ir gerokai brangesnis Ceilono cinamonas, augantis Šri Lankoje ir garbstomas pasaulio virtuvėse.
Brangiausių prieskonių kilmė ir paplitimo istorija pilna meilės intrigų, aistrų, nusikaltimų, nulėkusių galvų ir nuskendusių laivų. Vien juos gaubiančios legendos ir tikros istorijos jau vertos aukso.
Prie vartojimo ištakų
Paslaptingumo prieskonių pasaulio brangenybėms teikia ankstyvosios jų vartojimo ištakos – senovės egiptiečiai visų pirma pastebėjo šafrano, kardamono, cinamono konservuojamąsias savybes ir jomis pasinaudodavo balzamuodami kūnus.
Daugybė negalavimų, nuo širdies ir kraujagyslių ligų iki dantų skausmo, senovės civilizacijose buvo gydoma prabangiaisiais prieskoniais. Paskutinė Egipto faraonė Kleopatra šafrano tirpalą pildavo į savo vonios vandenį, nes žavėjosi šafrano kosmetinėmis ir dažančiosiomis savybėmis. Dar daugiau – ji tikėjo, kad šafranas meilės žaidimus paverčia daug malonesniais.
Medicinos tikslais šafraną vartojo ir senovės graikai – gausiai papuotavę ir be saiko vyno atsigėrę šafrano tirpalu malšindavo pagirias. Turtingesni miestelėnai šafrano maišeliais, nešiojamais prie kūno, malšino nemalonų nešvaros kvapą.
Arabų prieskonių monopolis
Dėl prieskonių paplitimo pasaulyje turėtume dėkoti didiesiems prekeiviams ir keliautojams arabams. Arabų kraštuose šafranas naudotas kaip dažančioji priemonė, parfumerijoje ir medicinoje, šafrano siūlelių būdavo aptinkama įaustų į persiškus kilimus.
Kai kuriems į persų kraštus užklydusiems svetimšaliams šafranas kėlė įtarimą – manyta, kad tai narkotinė medžiaga. Beje, panašių įtarimų galėjo kilti ir dėl vanilės – įrodyta, kad ji prisideda prie adrenalino koncentracijos kraujyje padidėjimo, taigi, tikėtina, gali sukelti šiokią tokią priklausomybę.
Gabendami prieskonius Europos pirkliams arabai slėpdavo savo prekių kilmę, taip ilgą laiką manyta, kad kardamonas auginamas arabų kraštuose, nors iš tiesų jo gimtinė – Pietų Indijos tropikai. Apsukrūs prekeiviai europiečiams „pripūtė arabų“ ir apie cinamoną, kuris esą tarnavęs kaip medžiaga paukščių, įsikūrusių neįveikiamuose kalnuose, lizdams sukti, ir esą reikėję didžiulės išmonės tiems „lizdams“ pasiekti.Ir kardamono, ir cinamono kilmės paslaptis buvo išsklaidyta, kai portugalai atrado jūros kelią į Indiją. Šis įvykis ženklina ir arabų monopolio prieskonių prekyboje eros pabaigą.
Vanilės istorija prasidėjo kitame pasaulio krašte. Pirmieji vanilės skonio savybes pažino Meksikos indėnai totonakai. XV a. totonakus nukariavo actekai. Dauguma užkariautų tautų duoklę actekams mokėdavo kukurūzais ar auksu, o totonakai actekų karaliams siųsdavo vanilės ankščių.
Vėliau pačius actekus užkariavo ispanai, ir jų vadas į Ispaniją parsigabeno ypatingą grobį. Gėrimas, pagamintas iš kakavos ir pagardintas vanile, pavergė europiečius, tiesa, ilgus šimtmečius juo galėjo mėgautis tik patys turtingiausieji.
Piratų grobis
Audringi įvykiai gaubia prieskonių istoriją viduramžių Europoje. Tie patys arabai pasirūpino, kad šafranas pasiektų Europą – X amžiuje jie šį prieskonį atgabeno į Ispaniją, kur jis tapo nepakeičiama sudėtine dalimi daugelyje maišytos arabų-ispanų virtuvės patiekalų.
Manoma, kad Prancūziją daržiniai krokai pasiekė iš Ispanijos XIII amžiuje. Šafranas išsyk prigijo karalių virtuvėse, o kadangi buvo brangus ir sunkiai gaunamas produktas, Prancūzijos karališkoji ir religinė valdžia, nuo neatmenamų laikų garsėjanti pomėgiu apkrauti piliečius mokesčiais, netruko įvesti šafrano mokestį jo augintojams.
Šafrano paklausa Europoje šovė į kosmines aukštumas 1347–1350 m. maro epidemijos metu. Daugelis žemdirbių, mokėjusių auginti krokus ir rinkti šafraną, išmirė, tad prieskonį pradėta importuoti. Šafrano gabenimo keliai masino piratus – jie aplenkdavo aukso krovinius ir pirmenybę teikdavo šafraną gabenantiems laivams.Viduramžiais šafranas tapo žinomas ir Anglijoje. Legenda byloja, kad karaliaus Edvardo II laikais piligrimas savo lazdos bumbule iš Artimųjų Rytų atgabeno daržinio kroko svogūną į Britaniją, Voldeno miestą. Ten pasodintas svogūnas išaugo, augalas išplito ir esą leido miestui suklestėti, o miestą pradėta vadinti Šafrano Voldenu.
Renesanso laikotarpiu Venecija tapo svarbiausiu prekybos šafranu centru, o prieskonio vertė prilygo auksui. Paplito šafrano klastotės – augalų purkos būdavo mirkomos meduje, į šafraną primaišoma medetkų žiedlapių.
Europos valstybės leido įstatymus, draudžiančius klastoti šafraną, kai kurie monarchai šafrano klastotojus netgi pasmerkdavo myriop.
Žmonijos istorijos dalis
Brangiausi prieskoniai šiandien – neatskiriama pasaulio kulinarinės kultūros dalis.
Legendinė arabiška kava – tik ta, kurioje yra šafrano ir kardamono. Ispaniškoji paella ar tradicinis pupelių troškinys fabada, itališkasis risotto būtinai gardinamas šafranu. Šis prieskonis – ajurvedinės medicinos bei Indijos religinių ritualų komponentas.
Atkaklus kardamono aromatas pagerina ir mėsos patiekalus, ir kepinius. O dėl vanilės galima tik apgailestauti, kad dažniau nei tikrąją sutinkame jos sintetinius pakaitalus, kurie tikrai neatstoja tų 250-ies organinių medžiagų, sukauptų vanilės ankštyje ir sukuriančių unikalų skonį bei aromatą.
Virtuvės meistro rankose atsidūręs šafranas, kardamonas ar vanilės ankštis – ne vien ypatingos skonio savybės, ne vien alinantis neįkainojamas rankų darbas, bet ir dalelė tūkstantmetės žmonijos istorijos. Štai kodėl šefas, maišydamas puodą, kartais mintimis nuklysta į mums sunkiai suvokiamą tolį.
Kas yra kas
Šafranas

  • Tai daržinio kroko (Crocus sativus) purkos, surinktos rankomis ir išdžiovintos. Vienam kilogramui šafrano reikia krokų žiedų iš maždaug dviejų futbolo aikščių dydžio ploto.
  • Pagal šafrano gamybos apimtį pirmauja Iranas – šaliai tenka devyni dešimtadaliai kasmetinio pasaulinio šafrano derliaus.
  • Vieno gramo šafrano kaina svyruoja nuo 6 iki 8 USD.
Vanilė
  • Vanilės ankštis subrandina viena iš orchidėjų rūšių (Vanila planifolia). Auginama penkiuose pasaulio regionuose – Madagaskare ir aplinkinėse salose, Indonezijoje, Indijoje, Taityje ir Meksikoje.
  • Vanilė žydi tik vieną dieną, kartais trumpiau, todėl augintojai privalo kasdien apeiti plantaciją ieškodami išsiskleidusių žiedų ir juose slypinčių ankščių.
  • Vanilės kaina įvairiais laikotarpiais smarkiai svyravo, pavyzdžiui, praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje buvo smukusi iki 20 USD už kilogramą. 2004-aisiais ji buvo pašokusi iki rekordinių 500 USD, dabar svyruoja ties 80–120 USD už kilogramą.
Kardamonas
  • Kardamonas – nendrinio imbierinių šeimos augalo pluoštinės ankštys ir jose esančios sėklos. Kardamono sėklos bręsta ankštyse ištisus metus, bet skirtingu laiku, dėl to gali būti renkamos tik rankiniu būdu po vieną atrenkant ne visai sunokusias, kol šios sunokusios nesprogo ir neišbarstė brangių sėklų.
  • Didžiausios kardamono tiekėjos rinkai – Gvatemala, Indija ir Šri Lanka. Vidutinė rinkos kaina – apie 20 USD už kilogramą.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

G. Nausėda pakvietė UNESCO vadovę į „Kauno – Europos kultūros sostinės“ atidarymą

Paryžiuje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pakvietė UNESCO generalinę direktorę Audrey...

Laisvalaikis
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku