Iš teatro istorijos

Publikuota: 2015-10-06
Lietuvos nacionalinis dramos teatras. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis dramos teatras. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.
 

Lygiai prieš 75-erius metus, 1940-ųjų spalio 6 d., Vilniuje, Miesto teatre Basanavičiaus gatvėje Nr. 13, buvo suvaidintas pirmasis Vilniaus valstybinio dramos teatro spektaklis – olandų dramaturgo Hermano Heijermanso drama „Viltis“ (režisierius – Romualdas Juknevičius).

Pjesės apie žvejų gyvenimą vaizdinis motyvas – laivelis – tapo šio teatro emblema. Antrojo pasaulinio karo metais Vilniaus valstybinis teatras veikė kaip Vilniaus miesto teatras, 1944–1947 m. – kaip Vilniaus valstybinis dramos teatras, 1947–1955 m. jis vadintas Lietuvos valstybiniu dramos teatru, iki 1998 m. – Lietuvos valstybiniu akademiniu dramos teatru, o 1998-ųjų rugpjūčio 3 d. įteisintas kaip Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT).

Aktoriai buvo perkelti į Vilnių

Simboliška, kad Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) šiandien gastroliuoja Nacionalinis Kauno dramos teatras, nes Vilniaus valstybinio teatro pradžia susijusi su Valstybės teatru Kaune. 1939 m., atgavus Vilnių, buvo susirūpinta Vilniaus dramos teatro įsteigimu. 1940 m. sausio 17 d. Valstybės teatro direktorius Antanas Juška išleido įsakymą, kuriame šio teatro aktoriai buvo padalinti į dvi trupes. Pagrindinis įsakymo motyvas – „palengvinti Vilniaus dramos teatro įsteigimą“. Kauno dramos teatro aktoriams vadovauti paliktas Borisas Dauguvietis, o Vilniaus teatro trupės vadovu paskirtas kandidatas-režisierius Romualdas Juknevičius. Netrukus, sausio 25 d. Kaune nepriklausomos Lietuvos Respublikos Ministrų Taryba (pirmininkas Antanas Merkys) ir Švietimo ministerija (ministras Kazimieras Jokantas) priėmė nutarimą įsteigti Vilniuje valstybinį teatrą.

Ne sovietų, o Juknevičiaus

Pirmas šio teatro steigimo „klausimas“ skambėjo taip: „Organizuoti Vilniuje nuolatinį dramos teatrą; kol dramos teatras Vilniuje bus suorganizuotas, Vilniaus teatro reikalus rūpina Kauno valstybės teatras gastrolėmis.“ (LCVA, f. 923, ap. 1, b. 814, I.232.) Kol teatras intensyviai ruošėsi atidarymui, o jo repertuaru rūpinosi R. Juknevičius, Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos, todėl šio teatro steigimo laurus sau priskyrė sovietinė Lietuvos valdžia. Teatro istorikė Irena Aleksaitė išsamiai ištyrinėjo Vilniaus dramos teatro įkūrimo aplinkybes, pasak jos, šis teatras galėtų vadintis Romualdo Juknevičiaus vardu.

Simboliška ir tai, kad šiandien aktorius Juozas Budraitis taip pat švenčia savo 75-erių metų jubiliejų. Pirmuosius savo didžiulius vaidmenis sukūręs tuometiniame Kauno valstybiniame akademiniame dramos teatre, pastaraisiais metais jis vaidino LNDT.

Esminis teatro klausimas

Dabartinėse patalpose – Gedimino prospektas, Nr. 4 – teatras dirba nuo 1951 metų. 1972–1981 m. buvo vykdoma kapitalinė šio teatro rekonstrukcija (architektai – Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai) – nuo tol spektakliai vaidinami Didžiojoje salėje, kurioje telpa 660 žiūrovų. Kiek vėliau duris atvėrė Mažoji salė (171 žiūrovų vieta), spektakliai vyksta ir teatro fojė, Studijoje bei Dekoracijų dirbtuvėse.

Pagrindinį įėjimą į teatrą vainikuojančios skulptoriaus Stanislovo Kuzmos sukurtos „Trys mūzos“ yra tapusios Lietuvos nacionalinio dramos teatro simboliu. Dramos (Kaliopė), Komedijos (Talija) ir Tragedijos (Melpomenė) mūzos globoja platų ir žanriniu požiūriu įvairiopą teatro repertuarą, o teatro fojė puošianti skulptūra „Versmė” simbolizuoja puoselėjančią tradicijas, tačiau energingą, naujovėms ir permainoms atvirą teatro veiklos kryptį.

Pasak teatro meno vadovo Audronio Liugos, dabar pasaulyje teatro menas nuolat ieško pačių įvairiausių būdų kalbėtis su žmonėmis. „Esminis klausimas – ne kaip būti aktualiam, bet kaip apskritai kalbėtis su žmogum, gyvenančiu pasaulyje be aiškios rytdienos, be stabilaus pačios žmonijos egzistavimo. Ar siūlyti tokiam žmogui užsimiršti pramogomis, ar siekti intelektualaus ir emocinio ryšio ir, jei taip, tai kaip žmogų sujaudinti, paskatint mąstyti? Ieškojimas atsakymų į šį klausimą, mano galva, suteikia prasmę, motyvuoja užsiimti teatru“, – įsitikinęs A. Liuga.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Fotografijos parodoje – paskutinės pakylos

Vilniuje, Bažnytinio paveldo muziejuje veikia Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė...

Laisvalaikis
2018.10.14
Šių metų „Gaida“ – nuo Laurie Anderson iki kitokių minimalistų 1

Spalio 20 d. Vilniuje prasidėsiantis festivalis „Gaida“ šiuolaikinės muzikos gurmanams ir šiemet žada...

Laisvalaikis
2018.10.13
Šių metų „Vilnius Jazz“ žada istorinių įvykių ir sukrėtimų

Spalio 11 d. Vilniuje prasidės 31-asis šiuolaikinio džiazo ir improvizacinės muzikos festivalis „Vilnius...

Laisvalaikis
2018.10.06
Kino festivaliuose – 100 procentų kino ir tiek pat laisvės

Rudenį kino gyvenimas, ypač Vilniuje, tampa be proto intensyvus. Startą davus Dokumentinių filmų festivaliui,...

Laisvalaikis
2018.10.04
LDK Valdovų rūmuose – paskutinės minutės kvietimas 1

Planavusieji apžiūrėti LDK Valdovų rūmuose vykstančią tarptautinę parodą „Florencija Renesanso ir Baroko...

Laisvalaikis
2018.10.03
Kolekcijos: tapyba apie tapybą

„Lewben Art Foundation“ projekte „Savas kambarys“, kurio pavadinimas pasiskolintas iš vienos svarbiausių XX...

Laisvalaikis
2018.09.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau