Keliame bures ir - į Šiaurę!

Baltijos jūra nėra itin šilta ar egzotiškai spalvinga, o ir orus čia ne visada lengva numatyti. Ir vis dėlto kelionės pas Šiaurės kaimynus gali būti ne ką mažiau įdomios nei plaukiojimai Kroatijos, Graikijos ar Turkijos pakrantėmis. Šiauriau Baltijos gelmėse gausiau ne įvairiaspalvių koralų ar retų žuvų rūšių, o povandeninės archeologijos perlų: nukritusių lėktuvų bei nuskendusių laivų. Virš vandens – aibė spalvingų salų, raižytų pakrančių, o iš sausumos spindi pilių bokštai ir seną istoriją menanti architektūra.

Ruoniams stebint
„Turku archipelagas, Alandų salos, Stokholmo šcherai – tai didžiulė teritorija vandenyje, labai įdomi ir palanki buriavimui.  Viena šalia kitos  tūkstančiai įvairių salų, o buriuoti saugu net ir su nepatyrusia įgula. Galima net neplaukti į atvirus vandenis, jei nenori“, – apie vieną iš puikių krypčių Baltijos šiaurėje pasakoja kasmet šioje jūroje buriuojantis Robertas Dargis, Lietuvos buriuotojų sąjungos viceprezidentas.
Skandinavija, anot R. Dargio, žavi ir savo istorija, ir įstabia gamta. Štai Alandų salyne tikrai yra kur pasižvalgyti, gausu čia ir įlankų, nakvynei išmetus inkarą puikiai tinkančių užutėkių.  Aplink knibždėte knibžda gulbių, ančių, žąsų ir ruoniai iškišę galvas vis stebi praplaukiančius pro šalį. Žvejybos mėgėjams taip pat yra ką veikti. Gal laimikiai ir neprilygsta tiems, kuriuos pavyktų pagauti prie Norvegijos krantų, bet bent mums įprastos žuvies, ešerių ar lydekų, čia gausu.
Infrastruktūra buriuotojams, pasak R. Dargio, taip pat gerai išvystyta. Daugelyje gyvenamų salų yra įrengti uosteliai, o kartu ir restoranai, taip pat saunos ir parduotuvės,  jei reikia pasipildyti maisto atsargas ar įsigyti elementarių reikmenų laivui. Plaukiantiems čia patartina užmesti akį į bent vieną iš daugybės išleistų salyno katalogų, nurodančių tiksliau, prie kokios salos galima sustoti, kur saugu miegoti ir pan. Salelių tūkstančiai, bet gyvenamų mažiau nei šimtas, tad gidas išties praverčia.

Estijos vilionės
Suomijos įlanką nesunku pasiekti ir iš Lietuvos, plaukiant palei Baltijos šalių pakrantę  pro Liepoją, Ventspilį, Kuresarės uostą Saremo saloje, Hiuma salą ir toliau aukštyn į Hanką.  Galima užsukti ir į Taliną.
„Uostelių infrastruktūra visur išvystyta ir pritaikyta. Galima net palikti laivą, jei prireikia“, – sako R. Dargis ir pažymi, kad plaukti pakrante į Skandinaviją patogu turintiems ne tik burinius, bet ir motorinius laivus.
Itin puikiai atplaukiantiesiems dabar pasiruošusi Estija, jau stipriai viliojanti ir skandinavų šalių keliautojus. Jiems čia viskas sąlyginai pigiau, pavyzdžiui, maistas tikrai kur kas pigesnis nei Skandinavijoje. Be to, pastaraisiais metais Estijoje itin daug investuota į infrastruktūrą, kasmet atidaroma po vieną dvi naujas marinas, tvarkomos prieplaukos, siūloma visa paletė paslaugų: elektra, vanduo, dušai ir saunos, žinoma.  Uosto darbininkai lengvai prakalbinami anglų kalba, kaip, beje, ir daugelio pajūrio miestelių parduotuvių pardavėjos.

Stovėjimas parą uostuose Estijoje kainuoja maždaug apie 30 EUR, įskaičiuojant elektrą, sauną ir pan. Panašiai tiek ir Suomijoje, apie 20–25 EUR. Kaina, be abejo, priklauso nuo uosto. Pačiame Taline ar Helsinkyje kainos jau siekia apie 60 EUR. Senajame Talino miesto uoste už parą tenka sumokėti ir 65 EUR.  Užmiestyje, pavyzdžiui, Piritoje, atsieitų pigiau, tačiau apsistojus senajame uoste vos išlipus iš laivo atsiveria ir visas miestas. 
„Taline iš tiesų yra ką pažiūrėti. Jie turi nuostabų jūrų muziejų su visa savo jūrine istorija. Pristatomas karinis laivynas, eksponuojamas tarpukario laikų povandeninis laivas“, –pasakoja R. Dargis. Apie šį muziejų, kaip apžiūrėti tikrai vertą vietą, jam esą buvo pasakoję ir keliaujantys suomiai.

Į Gotlandą
Dar vienas maršrutas  į Šiaurę – palei Švedijos krantus. Iš Lietuvos per gerą parą galima nuplaukti iki istorinės Gotlando salos, aplankyti didžiausią salos miestą Visbį. Iš ten atsiveria kelias Švedijos rytinės pakrantės link arba šiauriau išsidriekusio Stokholmo salyno. Verta aplankyti ir pačią Švedijos sostinę. Jei tik yra noro ir laiko, čia buriuotojai siūlo užsukti į Vazos muziejų ir savo akimis pamatyti vienintelį pasaulyje išlikusį XVII amžiaus karinį laivą – „Vazą“, kuris priklausė Švedijos karališkojo karo laivynui.
Iš Stokholmo, kaip sako pašnekovai, per ilgą dieną pasiekiamas ir Mariehamno, vienintelio Alandų miesto, uostas bei visas Alandų salynas. Paplaukiojus čia laivą sukti jau galima ir anksčiau aptarta kryptimi: į Hanką, tada Šiaurės Estijos link ir toliau žemyn pro Latviją iki Klaipėdos.
Tokiai kelionei nelekiant strimgalviais gali prireikti dviejų, dviejų su puse savaitės.

Buriuotojas Darius Gerasimavičius sako, kad Lietuvoje šiuo metu vis populiarėja savotiškos maršruto dalybos, kai į tolimesnius taškus nuplaukia viena komanda, o grįžta jau kita. Tai turbūt taip pat galėtų būti viena tokių pasidalijamų kelionių.
Kita vertus, jei norisi į jūrą leistis trumpesniam laikui, pasak. D. Gerasimavičiaus, turbūt patiktų ir trumpesni maršrutai, pavyzdžiui, viešnagė vien tik Švedijos Gotlando saloje.
 „Maršrutas į Gotlando salą tikrai labai mėgstamas lietuvių. Su jachta iki Visbio nuplaukti užtrunka apie parą. Joje galima praleisti bent dvi dienas“, – sako p. Gerasimavičius.
Gotlando pašonėje Vakaruose glaudžiasi dvi mažos salytės, kuriose įkurti paukščių draustiniai. Vienoje jų (Stora Karlso) vasarą ir ne didžiausiam paukščių stebėtojui būtų įdomu trumpam išlipti ar bent iš arčiau praplaukti. Birželio pabaigoje–liepos pradžioje čia galima stebėti gana įdomų reiškinį: kaip narūnėlių jaunikliai šoka nuo aukštų uolų į jūrą, tėvų kviečiami.  Šiaurės rytuose prie Gotlando dar prisišliejusi ir Forio sala, žavinti iš jūros kylančiomis kalkakmenio uolomis ir fosilijų gausa. Būtent šioje saloje gyveno ir švedų režisierius Ingmaras Bergmanas.

Lankome kaimynus
Jei plaukti norisi dar trumpiau, savaitgalio kelionėms Baltijos jūroje tikrai užtektų Latvijos pajūrio miestų ir uostelių, tokių kaip Liepoja ar Paviluostas, kuriame yra net degalinė, veikianti ant vandens. Buriuotojai šmaikštauja, kad tai artimiausia vieta kuro įsipilti.
Kiek toliau esantis Latvijos Ventspilio jachtklubas vis dar primena tarybinius laikus, mažai investicijų matęs. Žinoma, ir tai turi savotiško žavesio, plaukiantieji su vaikais gali jį pristatyti kaip sovietinį palikimą. Dar viena savaitgalio išvykai palanki kryptis – Lenkijos pakrantė, Gdansko uostas. Arčiau esanti Kaliningrado pakrantė, nors ir patraukli apžiūrėti, tačiau buriuotojų mažiau rekomenduojama, mat muitinės procedūroms gali tekti skirti net kelias valandas. Jei išplaukiama tik savaitgaliui, ir kelios valandos svarbios.

Baltijos pietinėje dalyje yra ir dar viena sala, kurią verta aplankyti. Tai šiek tiek į šiaurę nuo Lenkijos nutolęs Bornholmas. Kaip ir Gotlande ar Alandų salose, čia akis džiugins kraštovaizdis, bet ir kultūros paveldo bei istorijos pėdsakų ilgai ieškoti nereikės. Jei pasiseks atplaukti į Bornholmą nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pirmos savaitės, didelė tikimybė patekti į viduramžių šventes, išvysti turnyrus, pasižvalgyti po amatininkų muges. Sako, šventės čia kokius penkis kartus didesnės nei organizuojamos Kernavėje.
Tiesa, plaukimui į Gotlandą savaitgalio tikrai neužtektų, reikėtų skirti bent savaitę. Jei vietoj šiaurinės Baltijos burės mieliau neš į pietinę Švedijos pakrantę ar arčiau Norvegijos, kur susijungia Baltijos ir Šiaurės jūros, Bornholmas tokioje išvykoje taip pat gali būti pakeliui.

Nenuspėjama Baltija
Buriavimo sezonas Baltijos jūroje prasideda nuo birželio vidurio ir tęsiasi iki paskutinės rugpjūčio savaitės. Birželį būna dar kiek šaltoka, o rugsėjį Visbis paprastai jau būna tuščias, tad ir didžioji entuziastų dalis bures kelia būtent liepą ar, dar dažniau, rugpjūtį, šilčiausiais mėnesiais.
Apibūdinti Baltijos jūrai būdingus orus galima nebent pasakant, kad jie gali būti visokie, neretai ir labai permainingi. Ši vasara buriuoti buvo gana palanki, orai stebino šiluma, tačiau fenomenų ir tokiu oru Baltijoje netrūksta. R. Dargis pasakoja, kad liepą Suomijos pakrantėje džiugino 21 laipsnio šilumos vanduo, o štai Estijoje temperatūra jau siekė vos 8–10 laipsnių. „Per tris paras oras gali pasikeisti nuo labai gero iki labai blogo“, – antrina ir D. Gerasimavičius.
Ir vis dėlto, jei plaukti su minia nesinori, laukiniam plaukimui galima ruoštis ir rugsėjį. Baltijos jūra dar būna šilta. Reikia tik tvirčiau prilaikyti bures, rudeniop labiau vėjuota.
Nors, svarbiausia, kad tik vėjas būtų palankus.