TOP100 bendrovių atlyginimai: „Norfa“ lenkia „Maximą“

2013 m. vidutinis atlyginimas prieš mokesčius („ant popieriaus“) 11 didžiausių Lietuvos prekybos tinklų siekė 1.667 Lt, metinis augimas buvo 4,5%, rodo pagal „Sodros“ ir „Rekvizitai.lt“ duomenis atlikti VŽ skaičiavimai.Palyginti, Statistikos departamento duomenimis, vidutinis bruto darbo užmokestis didmeninės ir mažmeninės prekybos ir automobilių remonto sektoriuje pernai siekė 2.098 Lt ir buvo 5% didesnis, nei 2012 m.Didžiausią vidutinę algą – nuo 2.466 iki 2.864 – gauna vaistinių personalas, mažiausią – nuo 1.447 iki 1.565 – nespecializuoti mažmeninės prekybos tinklai UAB „Maxima LT“, UAB „Palink“, UAB „Rimi Lietuva“ ir UAB „Norfos mažmena“.Į palyginimą neįtrauktos didmeninės prekybos bendrovės, degalinių tinklai, įmonės, prekiaujančios specializuota žemės ūkio technika ar automobiliais. Skaičiuojant 100 pagal pardavimo pajamas didžiausių bendrovių vidutinį atlyginimą naudoti „Sodros“ duomenys, kiek lėšų per metus įmonė iš viso pervedė į fondą. Todėl atlyginimų vidurkį gali nežymiai iškreipti išeitinės kompensacijos ir kitos papildmos išmokos. Vidutinis darbuotojų skaičius išvestas iš kiekvieno mėnesio paskutinės dienos darbuotojų skaičiaus duomenų.Telekomunikacijų sektoriaus apžvalgą galite rasti ČIA. Kitų sektorių apžvalgas ir visą TOP100 sąrašą skelbsime artimiausiu metu.

Brangesnis personalas

„Mūsų darbo sričiai reikalingi žmonės, kurie turi specialų išsilavinimą, kas kitoms prekybos vietoms nėra būtina“, – didesnius vaistininkų atlyginimus grindžia Rūta Bagdonavičienė, UAB Gintarinė vaistinė generalinė direktorė.Pasak jos, vaistinėse gali dirbti ir konsultantai, kurie neturi farmacijos srities išsilavinimo, tačiau jie gali pardavinėti tik kosmetiką, dantų priežiūros ir kitas priemones, kurios nėra vaistai. Ponios Bagdonavičienės teigimu, šie reikalavimai ateityje bus griežtinami dar labiau, todėl vaistininkų algos turėtų augti sparčiau.„Nuo 2016 m. vaistininko padėjėjas – žmogus be aukštojo – be vaistininko priežiūros negalės nei vieną akimirką būti vaistinėje. Tai reiškia, kad mažose vaistinėse, kuriose pamainoje dirba tik vienas žmogus, pardavėjas būtinai turės būti vaistininkas“, – dėsto ji.Anot jos, dėl šios priežasties vidutinis atlyginimas bendrovėje kyla – ruošiantis pokyčiams, samdomi aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai.Tuo metu Vilma Balčiauskaitė, „Camelia“ vaistinės atstovė, VŽ sakė, kad įmonės kaštų struktūroje darbuotojų darbo užmokestis ir investicijos į darbuotojų kompetencijos kėlimą sudaro ženklią dalį.„Nemuno vaistinės” žmogiškųjų išteklių politika remiasi tik geriausių specialistų pritraukimu ir lojalumu, todėl tai yra pagrindinė priežastis, kodėl įmonės darbuotojų darbo užmokestis yra vienas iš didžiausių farmacijos sektoriuje, ką ir galima pastebėti pagal Sodros duomenis. Įmonė šiuo metu nesusiduria su specialistų trūkumu – darbuotojų kaita pačioje įmonėje yra minimali, yra nemažas skaičius darbuotojų, išdirbusių įmonėje 15-20 metų“, - sakė p. Balčiauskaitė.

Kasininko atlyginimas – pagal apsukas

Darius Ryliškis, „Norfos“ atstovas spaudai, teigia, jog bendrovės atlyginimų politika skiriasi nuo konkurentų, tad ir vidutinis užmokestis didesnis.„Atlyginimas priklauso nuo darbo rezultatų – kiek girdėjau, ne visur taip yra. Yra specialios formulės – kuo efektyviau dirbsi, tuo didesnis bus atlyginimas“, – sako p. Ryliškis.Jis nurodo, kad kasininko atlyginimas priklauso nuo asmeninės apyvartos, aptarnautų klientų skaičiaus ir parduotuvės apyvartos, vadinasi, kuo greičiau kasininkas „sukasi“, tuo daugiau gali uždirbti. Pardavimai – tuo pačiu ir alga – taip pat priklauso nuo aptarnavimo kokybės, teigia „Norfos“ atstovas.„Norfos“ skaičiavimu, šiuo metu vidutinė alga bendrovėje dar didesnė, 2014 m. sausio–gegužės vidurkis siekia 1.653 Lt prieš mokesčius.

Reguliuoja darbo rinka

„Nesiimsime vertinti jūsų pasirinktos vidutinio prekybos tinklų atlyginimo skaičiavimo metodikos. Tuo labiau, kad nežinome, ar remiantis ja buvo atsižvelgta į prekybos centruose dirbančių darbuotojų, įvertinant ir darbuotojų, esančių motinystės atostogose skaičių, prekybos tinklų veiklos regioniškumą, pasirinktą skirtingą plėtros strategiją, pagaliau skirtingą įmonių struktūrą ir darbo organizavimą ir kt. Visi šie faktoriai yra neabejotinai svarbūs ir turi įtakos vidutiniam darbuotojo atlygio dydžiui“, - VŽ sakė Ernestas Letukas, „Maxima LT“ Personalo departamento direktorius.Jis taip pat pabrėžė, kad „Maximos“ darbuotojų darbo užmokestį reguliuoja šalies darbo rinka, o įmonė būdama šios rinkos dalimi, reaguoja į pokyčius joje.„Stebime tendencijas darbo rinkoje ir stengiamės darbuotojams mokėti teisingą, t.y. situaciją rinkoje atitinkantį atlygį. Priešingu atveju, darbo rinkoje tiesiog nebūtume konkurencingi, mums nepavyktų išlaikyti esamų darbuotojų ar susirasti naujų.

Prekybos, gamybos, saugos, logistikos srityse dirbantys „Maximos“ darbuotojai dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą. Kiekvieno darbuotojo gaunamas atlygis – individualus, jis priklauso nuo jo išdirbtų valandų kiekio, papildomai atliekamų darbų, įmonės veiklos ir darbuotojo pasiektų darbo rezultatų, taip pat valstybės taikomų mokesčių ir kt.Vertinant darbuotojų atlygį visos šalies darbo rinkos kontekste, „Maximos“ darbuotojų atlyginimai yra konkurencingi, jie atitinka bendrąjį rinkos vidurkį. Vertinant atskiras pareigybes, kai kuriais atvejais yra netgi didesni už rinkos vidurkį“, - aiškino p. Letukas.Pono Letuko teigimu, atlygis nėra vienintelė priemonė, įmonei siekiant išlaikyti esamus darbuotojus ir pritraukti naujų - bendrovė savo darbuotojams teikia įvairių papildomų naudų.„Šias naudas darbuotojams įmonė suteikia savo iniciatyva, tai yra papildomos įmonės sąnaudos. Papildomos naudos – tai nemokamas maitinimas parduotuvių, sandėlių ir transporto, logistikos, gamybos, apsaugos padalinių darbuotojams, maitinimas su nuolaida administracijos darbuotojams, parama ir išmokos nelaimės šeimoje atvejais, mokymai neturintiems darbo patirties, darbo arčiau namų galimybė, įmonės mokamos stipendijos gerai besimokantiems darbuotojų vaikams ir kt“, - vardijo „Maximos“ atstovas.

Ne tik piniginė motyvacija

„Manome, kad mūsų sektoriuje atlyginimai smarkiai nesiskiria“, – VŽ teigia Milda Šakalienė, „Rimi Lietuva“ personalo vadovė.Pasak jos, atlyginimai mažmeninės prekybos tinkluose yra žemesni nei, pavyzdžiui, statybos prekių parduotuvėse, nes sektorius konkurencingesnis, pelno maržos jame mažesnės.Nustatydama atlyginimus, „Rimi“ naudojasi darbo rinkos konsultantų „Hay“ tyrimų duomenimis, stebi rinkos tendencijas.„Kita vertus, darbo užmokestis yra tik vienas iš elementų, motyvuojančių žmones pradėti dirbti pas mus arba likti su mumis ilgą laiką. Tad aktyviai kuriame ir kitas motyvavimo sistemas – geriname darbo klimatą, kuriame patogią darbinę aplinką, siūlome darbuotojams mokymus, apmokame jų studijas. Tai pat didelį dėmesį skiriame vadovų darbo stiliui, vis svarbesnė darbuotojams, o taip pat ir naujiems, yra mūsų įmonės kultūra bei vertybės. Šie faktoriai dažnai daug stipriau motyvuoja rinkoje, kurioje darbo užmokesčio lygis yra daugiau mažiau vienodas“, – sako p. Šakalienė.Kadangi nemažai žmonių „Rimi“ dirba 10 metų ir daugiau, bendrovė ateityje planuoja dar labiau stiprinti ne pinigines motyvavimo priemones.

„Senukams“ reikalinga kvalifikacija

Pasak Nerijaus Pačėsos, UAB Senukų prekybos centras generalinio direktoriaus, bendrovės darbuotojų vidutinis atlyginimas santykinai didesnis, nes pardavėjai-konsultantai turi geriau išmanyti prekes, nei dirbantys nespecializuotuose mažmeniniuose tinkluose.„Reikalingas tam tikras kompetencijos lygmuo, nes turime prekes, kurių pristatymui reikia žinių, įgūdžių. Turime konkuruoti su labai specializuotais salonais, kurie aptarnavimui skiria daugiau dėmesio – mes vis tiek esame daugiau savitarnos parduotuvė – šia prasme konsultantų pritraukimui turime skirti daugiau lėšų“, – dėsto p. Pačėsa.Be to, pasak jo, „Senukai“ turi sąlyginai didesnį administracinį aparatą, nes patys vykdo pirkimus ir mažiau naudojasi tarpininkų paslaugomis, taip pat – logistikos padalinius, kurių vadybininkai kelia bendrą atlyginimų lygį.„Matome, kad darbuotojai, kurie išeina iš įmonės, eina į aukštesnes pozicijas. Akivaizdu, kad mūsų vidinė sistema ir reikalavimai užaugina kompetencijas, kurios paskui rinkoje vertinamos. Tam, kad galėtume išlaikyti savo darbuotojus ir konkuruoti su kitais, kuriems lengviau pritraukti jau paruoštus darbuotojus, mes turime laikyti konkurencingą atlyginimą“, – sako p. Pačėsa.„Senukai“ naudojasi rinkos tyrimų bendrovių paslaugomis, stebi, kokios pozicijos kiek vertinamos rinkoje. Nemažai pozicijų atlyginimas yra susietas su rezultatais, pavyzdžiui, pardavimų konsultanto atlygis priklauso nuo skyriaus apyvartos.„Kitas dalykas, mūsų įmonėje veikia pakankamai sofistikuota laiko apskaita, kas reiškia, kad darbuotojai, dirbantys viršvalandžius, gauna papildomą atlygį. Manyčiau, kad tai nėra įprasta praktika daugelyje įmonių“, – priduria bendrovės vadovas.Anot jo, beveik 6% atlyginimų augimas daugiausia susijęs su darbuotojų mažėjimu, nes liko aukštesnių kompetencijų personalas.