Kam valstybės ateitis – „jerunda“?

Rimantas Šadžius ir Gintautas Paluckas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Seimo dauguma vakar, birželio 26 d., pritarusi keliems vis dar „pakabintiems“ mokesčiams, paskelbė, kad mokesčių reforma kirto finišo liniją. Triūso rezultatas – pakeistas NT mokestis, galutinai pritarta progresyvesniam gyventojų pajamų apmokestinimui, antros pensijų pakopos pertvarkai ir kt. Valdančiųjų pažadas „mokesčiai – gynybai“ taip ir pasiliko anapus rinkimų slenksčio.

Kaip ir būdinga socialdemokratams, jų užkurtu „socialinio teisingumo“ maršu buvo žygiuota iki galo. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) atveju nuspręsta nustatyti didesnį pajamų mokesčio progresyvumą ir apmokestinti didesniais tarifais dideles pajamas, gaunamas iš įvairių šaltinių. Pataisomis įvedamas naujas 25% GPM tarifas šalia jau esančių 20 ir 32% tarifų.

Šį naują tarpinį tarifą valdantieji sukūrė tiems, kurie „gyvena geriau“. Tiesa, nutylėjo, kad geriau jie gyvena, nes gerai mokėsi, ilgai studijavo, ugdė savo intelektą, kompetencijas, kūrė verslą (prisiimdami atsakomybę, rizikuodami imant paskolas) ir ugdė jį, kūrė pridėtinę vertę etc.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)