2024-11-28 06:44

Negi lauksime „Super Mario“ efekto?

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Super Mario“, kaip buvo vadinamas buvęs Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi, Europos Komisijos pirmininkės prašymu atliko milžiniškos svarbos mums visiems darbą – įvertino Europos konkurencingumo perspektyvas, kurios, deja, neatrodo labai optimistiškai. Kažkas jo raportą taikliai pavadino skaudžiu nekonkurencingumo liudijimu.

Apie Lietuvos konkurencingumą rašome čia. 

Tačiau didžioji dokumento vertė – įžiebta aktyvi diskusija Bendrijoje, tapusi pagrindu Ursulai von der Leyen išsiųsti būsimiems komisarams vadinamąjį mission paper su suformuluotomis užduotimis ateinančiam politiniam ciklui. Beje, turint galvoje netolimos praeities koalicines patirtis, kai partneriai vis patampydavo politinį vežimą skirtingomis kryptimis, gal tai vertas dėmesio įrankis būsimam premjerui sukalibruoti bendram tikslui viso kabineto darbą? O ir visuomenei būtų daugiau aiškumo, ko reikalauti iš biurokratinio elito.

Bet grįžkime prie raporto. Jame išryškintas Europos vizijos leitmotyvas, – sukurti tokias sąlygas, kad verslas klestėtų, aplinka būtų saugoma, o visi turėtų lygias galimybes siekti sėkmės, – kurio nepriimti gali nebent koks mūsų tautos priešas.

„Tvarus konkurencingumas turėtų užtikrinti, kad įmonės būtų produktyvios ir tausojančios aplinką. Ekonominis saugumas leidžia mūsų ekonomikai susidoroti su iššūkiais ir apsaugoti darbo vietas. Turėdama atvirą strateginę autonomiją, Europa ne tik yra atvira verslui, bet ir kuria geresnį bei teisingesnį pasaulį.

Mūsų institucijos, ekonominės sistemos ir įsipareigojimas laikytis teisinės valstybės principų sukuria aplinką, kurioje verslas gali vystytis, o žmonės – klestėti. Aukščiausio lygio infrastruktūra ir kvalifikuota darbo jėga suteikia Europai konkurencinį pranašumą“, – rašoma dokumente.

M. Draghi raportas argumentų kalba įrodo, o Europos Komisija vienareikšmiškai patvirtina, kad vienintelis kelias į visuotinę gerovę veda per ambicingą, novatorišką, produktyvią, konkurencingą ir nuolat augančią ekonomiką. Kitko neduota. Tiesiog nėra kitos stebuklingos lazdelės, kuria, kokiai nors Vilijai pamojavus, o Rasai ar Algirdui panorėjus, ims Lietuvoje plaukti pieno upės, o mes visi džiaugsmingai krykštaudami voliosimės ant šokolado krantų, vis palaižydami saldų visuotiną gėrį.

Kiekvieną kartą neigdami sėkmingų šalių įrodytą tiesą mes brutaliai atimame iš šios ir bent kelių būsimų kartų teisę gyventi gerovės Lietuvoje. Tačiau, ją pripažinę, neišvengiamai kurtume konstruktyvų valstybės ir verslo dialogą, ieškodami bendrų sprendimų, kurie turtintų valstybę, pildytų jos iždą ir užtikrintų orų gyvenimą galutiniams naudos gavėjams – Lietuvos žmonėms.

Europos viešai deklaruojamas siekis augti ekonomiškai ir tapti produktyvesniems, išsaugant teisingumo ir socialinės įtraukties vertybes, yra puikus moralinis ir materialinis fonas, kuriantis naujas galimybes Lietuvai. Esame naujo politinis ciklo pradžioje, išgyvename ekonominį pakilimą ir turime šansą vystytis toliau, paversdami Lietuvos ekonominį konkurencingumą esamų ir būsimų vyriausybių programiniu leitmotyvu. Net lakiausia fantazija neleidžia pagalvoti, kad Lietuvos politinės partijos negalėtų sutarti šiuo gyvybiškai svarbiu klausimu, nuo kurio sėkmės priklauso ir valstybės saugumas.

Konkurencingiausių pasaulio sąraše esančių valstybių sėkmės istorijos prasidėjo nuo kelių svarbių dalykų: noro, valios, valdžios ir verslo dialogui skirtos Ekonomikos tarybos įkūrimo. Vieša, skaidri ir aktualią darbotvarkę turinti platforma leistų nuolat aptarti vidaus ir užsienio ekonominės politikos kryptis, sutarti dėl geriausių sprendimų, kurie galiausiai atvestų Lietuvą į konkurencingiausių pasaulio valstybių dešimtuką

Nelaukime, kol lėtai plintančiomis direktyvomis Briuselis imsis įgyvendinti pokyčius. Esame nedidelė, pakankamai dinamiška, į eksportą orientuota ekonomika, kur daugelį namų darbų galėtume imti ir pasidaryti patys. Toks elgesys irgi kuria konkurencinį pranašumą.  

  

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)

52795
130817
52791