Vadovai apie Lietuvos konkurencingumą: kur galimybės, o kur reikia išsklaidyti iliuzijas

Taip pat kalbame apie visos Europos konkurencingumą. 

Tadas Vizgirda, programinės ir technologinės įrangos kūrimo UAB „Shift4 Payments Lithuania“ vadovas, lenkia pirštus. Jo prioritetų pirmoje vietoje – talentų pritraukimas į Lietuvą.

„Šiuo metu galime girtis, kad mūsų talentai aukšto lygio, išsilavinę, puikiai mokantys anglų kalbą. Bet jų trūksta. Ypač – technologijų srityje. Reikia galvoti, kaip pritraukti lietuvius, kurie daro karjerą užsienyje, jų yra nemažai. Ir – nebijokime užsieniečių, jų žinias verta išnaudoti. Nes kad galėtume patekti į TOP 10, reikia daug pastangų“, – kalba T. Vizgirda.

Antroje eilutėje – mokesčių lengvatos. Jos labai svarbios, kai stambi JAV ar Azijos įmonė nori investuoti Europoje. Joms reikia ne tik talentų, bet ir mokesčių lengvatų. O kad stambios investicijos ateitų, šalis turi kurti reputaciją, jog joms čia patraukli ir patogi vieta.

Trečia – saugumas. Kadangi yra nerimo, kad Lietuva po 3 ar 5 metų gali atsidurti Rusijos taikiklyje, verslininkas įsitikinęs, kad tiek gyventojai, tiek įmonės turi prisidėti prie pergalės Ukrainoje.

Mantas Katinas, programinės įrangos kūrimo UAB „Wargaming Vilnius“ vadovas, tris prioritetinius uždavinius didesniam Lietuvos konkurencingumui sukurti mato kitaip ir į pirmą vietą iškelia švietimą. Tam, anot jo, visi vaikai, kurie mokosi mokykloje ar universitete, įgautų žinių, kurios būtinos konkuruojant ateities, o ne praeities ekonomikoje.

Antra, jeigu norime būti turtinga valstybė, Lietuvai reikia mažiausiai 100 įmonių, kurios generuoja virš 100 mln. Eur iš aukštos pridėtinės vertės paslaugų bei produktų.

„Ir trečia sritis, jeigu mes, maža šalis, norime konkuruoti pasaulyje, reikia tiek kapitalo, tiek talentų, turinčių specifinių žinių, kurių mums trūksta, tam tikrų legionierių. Pritraukus tokių žmonių ir kapitalo, yra šansų, kad Lietuva sukurs kokių nors aukštos pridėtinės vertės nišų“, – reziumuoja „Wargaming Vilniaus“ vadovas.

Paulius Insoda, programinę įrangą kuriančios „NFQ Technologies“ vadovas, ragina pirmiausia įvertinti, kas riboja Lietuvą ir kokių turime galimybių.

Kadangi Lietuva – maža ir brangi šalis, būtina pagalvoti, ką lietuviai gali pagaminti ir kaip, ko negali kiti. Kokiose nišose galime būti patys geriausi. Ir tam būtina sukurti aplinką.

„Pirma – mokestinė aplinka. Kad įmonės norėtų investuoti, reikalinga konkurencinga grąža. Tai pelno mokesčio lengvata reinvestuojamam pelnui – patektume į gana trumpą sąrašą valstybių, kuriose apsimoka reinvestuoti. Ir kurios strategiškai matomos kaip investicinės, kuriose galima daryti R&D verslus, tyrimus ir žinoti, kad kol investuosi, tol tavęs valdžia „neskriaus“, – svarsto pašnekovas.

Antra svarbi mokestinės aplinkos dalis –  darbuotojų apmokestinimas. Kad įmonės galėtų pritraukti geriausius darbuotojus, pasiūlydamos jiems konkurencingus atlyginimus.

„Šią problemą galima būtų išspręsti mažesniu darbuotojo apmokestinimu. Darbuotojo gaunama suma išaugtų, bet įmonėms jo išlaikymo kaštai nepadvigubėtų, jos lengviau pritrauktų talentų. Mažesni kaštai leistų turėti tam tikrą ekspertų ir specialistų skaičių pasirinktose srityse“, – pabrėžia P. Insoda.

Jis primena, kad, turint kaimynus, kurių niekam nelinkėtume, vienas prioritetų yra saugumas. Bet kartu tai yra ir galimybė.

„Įsivaizduokime, kurkime ir investuokime į gynybos pramonę, gynybos inovacijas. Jeigu gebėsime gaminti ne tik sau, bet ir aprūpinti kitas NATO šalis, tapsime labai svarbūs. Mus apsimokės ginti. Tai pritrauktų daugybę investicijų. Juk kas yra gerovės valstybė? Tai gausus pinigų srautas į šalį ir minimalus pinigų srautas iš šalies“, – savo konkurencingumo receptu dalinasi programinę įrangą kuriančios bendrovės vadovas.

Už Europos ribų

Egidijaus Lazausko, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus, atsakymai lakoniškai trumpi: kad patektume tarp 10 konkurencingiausių pasaulyje valstybių, turime tapti patys inovatyviausi. Turime mažinti biurokratijos keliamus trukdžius. Ir, žinoma, grįžti prie temos: transportas Lietuvoje, Europoje, pasaulyje.

Darius Šilenskis, naftos ir jos produktų krovos ir saugojimo AB „KN Energies“ vadovas, norėtų sustabdyti politinę švytuoklę.

„Mano manymu, Lietuvai reikėtų mažinti pokyčių skaičių ir neapibrėžtumą. Tapo įprasta, kad Lietuvoje vadžios keičiasi iš kairės į dešinę, ir atgal. Tačiau norisi, kad būtų daugiau stabilumo ir mažiau pokyčių. Ypač dėl to, kas susiję su mokestine aplinka“, – linkėjimą naujai Seimo daugumai išsako D. Šilenskis.

Kalbėdamas apie konkurencingumą, jis atkreipia dėmesį, kad vienas pagrindinių pokyčių, kokio reikėtų Lietuvai, – ekosistema, kurioje darbo jėga papildoma efektyviais skaitmenizacijos sprendimais. Tiek tam, kad ir šalies bendrovės būtų konkurencingos, ir tam, kad būtų pritraukta užsienio kapitalo.

„Ne mažiau svarbu, o gal ir svarbiausia – užtikrinti valstybės saugumą, jos atsparumą, įskaitant ir verslų atsparumą. Kartu turime aiškią kryptį, žinome, kaip stiprinsime pajėgumą. Energetiškai esame gal netgi saugiausia valstybė Europos regione. Kitose srityse yra kur pasitempti“, – kalba vadovas.

Romualdas Danielius, lazerių gamybos UAB „Light Conversion“ akcininkas, ragina žvelgti plačiau.

„Manau, mums reikėtų ne tik siekti to, ką Europa yra pasiekusi, bet ir pasidairyti plačiau, ko yra pasiekę vadinamieji Azijos tigrai: Singapūras, Pietų Korėja, kitos dabar sparčiai augančios valstybės“, – sako verslininkas.

Tačiau pradėti, jo nuomone, reikia nuo švietimo. Augimui trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Taip pat derėtų šviesti visuomenę, kad ji nesusidarytų iliuzijos, jog dabar gyvename gerai ir toliau, labai nesistengdami, taip pat gyvensime gerai.

„Be darbo gerovės nebus. Reikia išmokti dirbti. Ir dirbti galva“, – receptą, kaip Lietuvai tapti konkurencingesnei, pateikia R. Danielius.