ISM EMBA rekomenduoja: pavojaus signalas vadovui – 5 priežastys, kodėl organizacijose žlunga pokyčiai

Publikuota: 2019-06-27
Vadovų MBA studijų direktorė dr. Audronė Nakrošienė.
Vadovų MBA studijų direktorė dr. Audronė Nakrošienė.

Tinkamai valdomi ir įgyvendinami pokyčiai sukuria kompanijų sėkmės istorijas. Tačiau šiuolaikiniai verslo lyderiai ir pasaulyje pirmaujančių verslo mokyklų ekspertai pripažįsta, kad šiandien pokyčių valdymo metodai ir efektyvios praktikos skiriasi nuo programų, kurios veikė prieš 10 ar 20 metų. „Skaitmeninė transformacija sukuria visai kitokią aplinką, todėl ir pokyčių valdymas turi būti kitoks“, – teigia verslo strategijos lektorius iš Jungtinių Amerikos Valstijų Peteris Moranas, kurio paskaitų klausosi Vadovų MBA studijų dalyviai.

Pirmoji Lietuvoje visiškai akredituota Vadovų MBA studijų programa yra skirta aukščiausiojo lygmens vadovams. Į paskaitas ir užsiėmimus ISM Vadybos ir ekonomikos universitete studentus įtraukia pripažinti lektoriai iš pirmaujančių užsienio verslo mokyklų. P. Moranas – vienas iš jų. Lektorius yra du kartus įvertintas kaip geriausias Londono verslo mokyklos dėstytojas. Su studentais jis dalijasi pavyzdžiais, tyrimais ir įžvalgomis, taip pat domisi, kuo gyvena verslo organizacijos Lietuvoje, su kokiais iššūkiais susiduria lyderiai.

Vadovų MBA studijų direktorė dr. Audronė Nakrošienė teigia, kad pokyčiai yra viena iš dažniausiai įvardijamų priežasčių, kodėl aukščiausiojo lygmens vadovai pasirenka šias ISM universiteto siūlomas studijas anglų kalba. „Pripažinti pokyčių poreikį ir žengti žingsnį pirmyn yra reikšmingas sprendimas, atskleidžiantis lyderio ryžtą ir pasitikėjimą, – teigia A. Nakrošienė, – Taip pat labai svarbu, kad kiekvienas studijų dalyvis gali sekti ir analizuoti per 12 mėnesių savo nueitą kelią, asmenines permainas ir atitinkamus pokyčius organizacijoje bei savo aplinkoje“.

Pokyčiai – ir stiprus noras, ir iššūkis

Vadovų MBA studijų programa parengta taip, kad į jas įsitraukę vadovai gali teorines žinias lyginti su savo patirtimi, atlikdami specifines užduotis randa savo organizacijai tinkamų sprendimų bei metodikų, planuoja ir ima iškart įgyvendinti pokyčius – net ir strateginius.

„Be abejo, vien norėti ir garsiai kalbėti apie pokyčius neužtenka. Mąstyti ir veikti tenka proaktyviai, sistemiškai, nuosekliai, įkvepiant ir įtraukiant kuo daugiau organizacijos narių siekti ilgalaikio tikslo“, –  dėsto A. Nakrošienė. Bendraudama su studijų dalyviais ji pastebi, kad pokyčiai yra stiprus šiuolaikinių vadovų noras, tačiau tuo pat metu ir sudėtingas iššūkis.

Vadovų MBA studijų direktorės žodžius patvirtina tarptautinės valdymo konsultacijų bendrovės „McKinsey & Company“ tyrimas, atskleidęs, kad 70 procentų pokyčių programų organizacijose nepasiekia užsibrėžtų tikslų. „Kodėl organizacijose žlunga pokyčiai?“, – klausimas, kurį akcentuoja visi Vadovų MBA studijų lektoriai. Tarptautiniai ekspertai siūlo atkreipti dėmesį į penkias priežastis, kurios gali tarsi povandeninės uolos užkirsti kelią pokyčių link plaukiančiam organizacijos laivui.

1. Sutarimo ir ryžto trūkumas

Susitarti ir susikalbėti – pirmoji užduotis vadovams, kurie mąsto apie pokyčius. Svarbu sukurti ir paaiškinti naują viziją, rasti bendrą kalbą ir pokalbio formą, kuri leistų dalyvauti visai komandai ir padėtų vadovų grandies profesionalams suprasti procesą. Aiškūs apibrėžimai, sąvokos, nuostatos ir net užduočių sąrašai – įtvirtinami standartai, su kuriais susipažįsta kiekvienas. 

Pokalbius ir susitarimus paversti realiu bei veikiančiu pokyčių planu reikia ryžto. Suaugusiųjų mokymosi procesus ir asmenybės raidą tyrinėjantys Harvardo universiteto profesoriai Robertas Keganas ir Lisa Laskow Lahey savo knygoje „Immunity To Change“ atkreipia dėmesį, kad dažnai vyrauja didžiulis atotrūkis tarp žinojimo ir darymo – žmonės ir organizacijos turi pakankamai žinių, tačiau jų nepritaiko.

Vadovų MBA studijų direktorė A. Nakrošienė taip pat pastebi, jog Lietuvoje gausu vadovų, kurie kone kolekcionuoja įvairiausių mokymų sertifikatus, bet ima dvejoti išgirdę klausimą, kaip per užsiėmimus įgytos žinios paskatino ilgalaikius pokyčius ir padėjo sukurti pridėtinę vertę organizacijai.

„Tuo tarpu kiekvienas Vadovų MBA lektorius suteikia unikalų impulsą savo studentams – veikti, pritaikyti žinias praktiškai. Keistis ir keisti“, – sako A. Nakrošienė. O lyderystės modulis tęsiasi abu Vadovų MBA studijų semestrus.

Per 12 mėnesių trunkančias studijas vadovai atranda sau geriausiai tinkančius mokymosi metodus, dalijasi profesine patirtimi su kolegomis, sprendžia praktines užduotis, galiausiai tampa organizacijos Pietų Afrikos Respublikoje konsultantais – vietoj baigiamojo magistrinio darbo toli nuo namų atlieka konsultacinį projektą. Vadovų MBA alumnų bendruomenės nariai pripažįsta, kad didelė studijų nauda – daugiau ryžto ir pasitikėjimo savo jėgomis.

2. Neapibrėžtas pokyčių įgyvendinimo mechanizmas

Organizacijoje pokyčiai nevyksta tarsi plyname lauke, nes kiekvienoje įmonėje yra savas kontekstas ir nerašytų taisyklių, elgesio praktikų, įpročių rinkinys. Vadovas ir komanda turi puikiai išmanyti organizacijos kontekstą ir pagal tai kurti pokyčių planą bei įgyvendinimo mechanizmą.

Kuo daugiau aiškių susitarimų, bendrų terminų ir supratimo, tuo didesnė tikimybė, kad visi pokyčių dalyviai į situaciją sugebės pažvelgti iš to paties taško, matys sąsajas tarp atskirų pokyčio etapų ir suvoks galutinį tikslą. Vadovų MBA lektoriai pažymi, kad gerai apibrėžtą pokyčių mechanizmą lengviau integruoti į bendrą strategiją ir atitinkamai keisti skirtingas verslo funkcijas, procesus.

Ne veltui Vadovų MBA studijų lektorius P. Moranas priduria, kad pokyčiai yra ne vien vadovo, o komandos darbas. Komanda vadovui padeda sklandžiau ir efektyviau komunikuoti, surinkti informaciją iš skyrių ir padalinių, jausti bendrą atmosferą ir pasitikrinti sprendimus. Komandos nariams priskirtos atsakomybės leidžia sistemiškai ir efektyviai valdyti pokyčių mechanizmą, kai į pokyčių procesus itin svarbu greitai įtraukti kritinę masę darbuotojų, kad jie imtų taikyti naujas praktikas bei elgesio modelius.  

3. Praktikos ir įgūdžių stoka

Patekę į Vadovų MBA studijas verslo lyderiai ne kartą atsiduria situacijose, kai prisimena Sokrato teiginį „Žinau, kad nieko nežinau“. Šis pojūtis sustiprėja per lektorių iš užsienio verslo mokyklų paskaitas. „Būtų keista, kad į ISM atvykę mokslininkai nepasakytų nieko nauja ir nenustebintų studentų“, – šypsosi dr. A. Nakrošienė.

Anot studijų direktorės, prieš atvykdami į Vilnių lektoriai iš užsienio skiria nemažai laiko, kad įsigilintų į Lietuvos verslo kontekstą, sužinotų daugiau apie sektorius ir kompanijas, kurias atstovauja studentai. Todėl diskusijos, pavyzdžiai ir įvairių patirčių sugretinimas yra itin naudingi.

Kurdami ir įgyvendindami realius pokyčių projektus vadovai organizacijose išklauso daug nuomonių, skirtingų patirčių. Pasak A. Nakrošienės, per studijas lyderiai nustato, kokių įgūdžių ir kompetencijų trūksta komandai, siekiant sėkmingų pokyčių. Jie išmoksta dar efektyviau auginti savo organizacijos narius bei kartu kuria naujų praktikų galimybes. 

„Pokyčiai yra tarsi muzika. Vien pažiūrėjęs, kaip groja kiti ir paskaitęs knygą, groti neišmoksi. Reikia pačiam prisiliesti prie instrumento ir praktikuotis. Lektoriai iš užsienio atvyksta į Lietuvą, kad mūsų studentams suteiktų instrumentų pokyčiams“, – dalijasi A. Nakrošienė.

Vadovų MBA lektoriai sutaria, kad pati svarbiausia yra mąstymo įgūdžių praktika, nes skaitmeninės transformacijos aplinka skatina vadovus daugiau dėmesio skirti ne „Ką aš žinau?“, bet „Kaip aš mąstau?“.

4. Darbuotojų priešiškumas

Dažnai cituojamas pokyčių valdymo konsultantas Rickas Maureris, dirbantis su tokių organizacijų kaip „Deloitte“, „Lockheed Martin“ ir NASA vadovais, teigia, kad pokyčiai gali varginti net pačių pažangiausių organizacijų darbuotojus. „Kai pokyčiai žlunga, žmonės dažnai tampa ciniški. Jie ima murmėti: „O, štai ir vėl“. Mat pažadai ir lūkesčiai neišsipildo ir kiekvienas naujas pokytis ima kvepėti apgaule“, – savo interneto puslapyje dėsto R. Maureris.

Anot konsultanto, sužinojus apie pokyčius daugumą žmonių apima nerimas dėl savo darbo vietos ir dėl savo šeimos finansinės gerovės. Kai darbuotojai pradeda svarstyti apie liūdnas savo karjeros perspektyvas – tada net didelės kompanijos pokyčiai tampa itin asmeniniai. „Išsigandę žmonės nieko negirdi. Mintyse įsijungia „nepaprastosios padėties“ signalas, kuris slopina produktyvumą ir trukdo priimti informaciją, todėl komunikacijos užduotys organizacijoje tampa dar sudėtingesnės“, – aiškina ekspertas. Tad patarimas vadovams: kuo labiau sumažinkite darbuotojų baimes ir padidinkite entuziazmą.

„Pabrėžkite konkrečias naudas ir aiškinkite, kaip pokyčiai įvairiais būdais pasitarnaus darbuotojams. Pavyzdžiui, darbas taps lengvesnis, pagerės santykiai, atsivers naujų karjeros galimybių. Žmonės nori jaustis saugūs“, – rašo R. Maureris. Jis pataria įtraukti darbuotojus į pokyčių procesus, nes matydami ir suprasdami savo indėlio vertę žmonės labiau rems bendras iniciatyvas ir norės siekti rezultatų.

„Svarbiausia, būkite sąžiningi, nes sąžiningumas didina pasitikėjimą. Jeigu pokyčiai iš tiesų darbuotojams sukels skriaudą – sakykite tiesiai. Tai neleis įsisukti paskalų malūnui, kuris iš gandų kuria įvairiausias istorijas ir labai kenkia organizacijai“, – pabrėžia pokyčių valdymo ekspertas.

5. Paslėpti konfliktai

„Lyderiai skatina darbuotojus išsakyti sumanymus ir tapti savo idėjų šeimininkais, aktyviais pokyčių dalyviais. Vis dėlto liūdna pripažinti, kad dalis organizacijų vis dar baudžia (arba nesugeba pripažinti) darbuotojus už elgesį, kuris lemia sėkmę“, – įžvalgomis dalijasi R. Maureris. Jo teigimu, tokiais atvejais vienoje organizacijoje susiformuoja du skirtingi taisyklių rinkiniai – „oficialusis“, kuris kabinamas ant sienų ir puikuojasi įmonės lankstinukuose bei interneto svetainėje. Įprastai kompanijos jose pabrėžia, kad gerbia darbuotojų individualumą, komandinį darbą, įvairovę, inovatyvų mąstymą ir t. t. „Tačiau yra ir „tikrasis“ taisyklių rinkinys. Šios taisyklės nerašytos, bet sklinda tyliai iš lūpų į lūpas ir iš tiesų valdo jūsų organizacijos veiklą. Taigi jos lemia ir tai, kaip organizacija priima ir vykdo pokyčius“, – teigia R. Maureris.

Jeigu nusistovėjusi įmonės vidaus kultūra yra priešiška pokyčiams, kyla pavojus, kad vadovų inicijuotos permainos virs tik tuščiomis deklaracijomis, kurioms visi garsiai pritaria, bet tyliai sabotuoja ir neįgyvendina. Pokyčių ekspertai tokią situaciją vadina paslėptais konfliktais.

„Todėl tik kartu ieškodamas atsakymų į klausimus dar geriau pažįsti organizacijos kultūrą. Kalbėdami apie skaitmeninę transformaciją mes vis dar įpratę labiau akcentuoti technologinius sprendimus, o ne žmones, nors būtent žmonių požiūriai ir nuostatos lemia inovacijų sėkmę“, – teigia prof. dr. Thomas Osburgas, Vadovų MBA lektorius iš Vokietijos.

Vadovų MBA studijas baigę lyderiai pripažįsta, kad buvo labai įdomu ir vertinga praktiškai aiškintis, ką kitiems organizacijos nariams ir suinteresuotoms šalims reiškia pokyčiai, kuriuos atneša skaitmeninė transformacija. Prof. dr. Th. Osburgas pastebi, kad situacijos analizė ir bendravimas su skirtingų lygmenų darbuotojais vadovus praturtina naujomis įžvalgomis ir atradimais. Atviri pokalbiai ir aktyvus klausymasis lyderiams padeda užčiuopti ir išspręsti paslėptus konfliktus, sumažinti susipriešinimą ir vesti organizaciją pokyčių keliu.

***Priėmimas į ISM Vadovų MBA studijas jau vyksta. Studijų pradžia – 2019 m. rugsėjo 25 d.

Daugiau informacijos apie Vadovų MBA studijas čia.

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo lyderių apdovanojimai: išrinktas „Metų CEO“ 1

„Verslo žinios“ kartu su „UniCredit Leasing“ devintą kartą išrinko Metų CEO – lyderį, sukūrusį daugiausia...

Vadyba
11:20
Dažnai keičiantys darbą nebepatenka į juoduosius sąrašus

Kai talentingi darbuotojai graibstomi kaip karštos bandelės, o specialistai atvirai deklaruoja savo...

Vadyba
2019.10.22
4 didžiausios CEO klaidos 1

Richardas Bransonas yra sakęs, kad versle gali būti tikras tik dėl vieno: klysta visi, įskaitant tave patį.

Vadyba
2019.10.21
Kaip prognozuoti, kokių talentų trūksta komandai, ir kur jų ieškoti Premium

Darbdavys už darbuotoją neužsimanys tobulėti ir neįgis naujų kompetencijų, tačiau jis gali sukurti atmosferą,...

Vadyba
2019.10.21
VDU šuolis dar vienuose tarptautiniuose reitinguose Verslo tribūna

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir toliau kyla tarptautiniuose reitinguose. Šį kartą universitetas...

Vadyba
2019.10.21
VMI: bendrovė įmokas į III pakopos fondus gali mokėti ir iš algų fondo Premium 1

Įmonė gali dalį planuojamo darbo užmokesčio skirti įmokoms į III pakopos pensijų fondus darbuotojų naudai,...

Finansai
2019.10.21
 Metų CEO TOP 5: lyderystės receptai

„Verslo žinios“ kartu su „UniCredit Leasing“ devintą kartą renka Metų CEO – lyderį, sukūrusį daugiausia...

Vadyba
2019.10.20
„Alibaba“ įkūrėjas atsitraukimui nuo verslo ruošėsi dešimtmetį 2

Jackas Ma, Kinijos elektroninės prekybos gigantės „Alibaba“ įkūrėjas, rugsėjį pasitraukė iš vadovo posto. Jis...

Vadyba
2019.10.19
Kad įkurtų savo verslą, imasi sunkiausių darbų

Prastas tas kareivis, kuris nenori tapti generolu. Arba darbuotojas, nežadantis kilti karjeros laiptais.

Gazelė
2019.10.19
Darbuotojai robotais pasitiki labiau, negu vadovais Premium 1

2020-ųjų prognozės sako, kad vienas svarbiausių iššūkių darbuotojams bus gebėjimas dirbti kartu su dirbtiniu...

Vadyba
2019.10.18
Metų CEO rinkimai. 60 sekundžių su „Lidl Lietuvos“ vadovu 3

„Verslo žinios“ kartu su „UniCredit Leasing“ devintą kartą renka Metų CEO – lyderį, sukūrusį daugiausia...

Vadyba
2019.10.18
Lyderio klaidos kaina: verslas gali žlugti, o vadovo alga – ūgtelėti Premium

Vadovo klaida gali nugramzdinti įmonę, bet stipraus lyderio karjerą sugriauna retai. Verslo istorija rodo,...

Vadyba
2019.10.18
Vilniaus meras turi naują atstovę spaudai 2

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atstove spaudai tapo Ieva Dirmaitė, buvusi vidaus reikalų ministro...

Vadyba
2019.10.18
„Verslo žinių“ skaitytojai renka Metų CEO: finalinė dvikova

„Verslo žinių“ skaitytojai toliau balsuodami renka savo metų CEO. Paskutiniame rinkimų etape varžosi 2...

Vadyba
2019.10.18
Apdovanotos Panevėžio regiono „Gazelės“

Ketvirtadienį Panevėžyje vykstančioje „Gazelės“ konferencijoje paaiškėjo, kokios įmonės sparčiausiai augo...

Gazelė
2019.10.17
Metų CEO rinkimai. 60 sekundžių su „Fredos“ vadovu

„Verslo žinios“ kartu su „UniCredit Leasing“ devintą kartą renka Metų CEO – lyderį, sukūrusį daugiausia...

Vadyba
2019.10.17
Duomenų analitika: nuo ko pradėti ir kaip sau padėti personalo sprendimuose

Pasaulis fragmentiškėja, todėl tenka segmentuoti informaciją ir sprendimus vis mažesnėms auditorijoms, kad...

Vadyba
2019.10.17
Metų CEO rinkimai. 60 sekundžių su „Girteka Logistics“ vadovu 8

„Verslo žinios“ kartu su „UniCredit Leasing“ devintą kartą renka Metų CEO – lyderį, sukūrusį daugiausia...

Vadyba
2019.10.16
TILS tyrimas: verslo antikorupcinis imunitetas stiprėja Premium 1

Trečią kartą „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atliktas didžiausių šalies įmonių skaidrumo...

Vadyba
2019.10.16
Kaip keičiasi statistinis įmonės vadovo portretas Lietuvoje Premium

Nors akcentuojama, kad geras bosas nebūtinai yra geras lyderis, kasmet spalio 16-ąją vis dar švenčiama ne...

Vadyba
2019.10.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau