Išėję darbuotojai vis dažniau sugrįžta: grįžtančiųjų į „Achemą“ skaičius auga
Vieni grįžta greitai, po kelių mėnesių, pusmečio ar metų, išbandę savo jėgas kitose bendrovėse, dalis grįžta ir po ilgesnės pertraukos – su naudinga patirtimi ir žiniomis, įgytomis kitur, o ir su nauju požiūriu į darbą ir save.
Norėjosi išbandyti, ar geba dirbti kažką kito
Darius Sparnauskas, „Achemos“ tarpcechinių ryšių vadovas, karjerą „Achemoje“ pradėjo 2000-aisiais, Kauno technologijos universitete įgijęs chemijos technologijų srities specialybę.
„Atėjau į bendrovę kaip mokinys stažuotojas, po to įsidarbinau Metanolio cecho pamainos vyriausiuoju operatoriumi. Metams bėgant pareigos keitėsi – tapau Metanolio cecho vyriausiuoju inžinieriumi technologu, viršininko pavaduotoju. Viskas vyko natūraliai: kai dirbi, stengiesi, tobulėji, karjera sparčiai juda į priekį“, – pasakoja Darius.
Po 19 metų, praleistų bendrovėje, jis visgi nusprendė išeiti – pasijuto perdegęs. Be to, „Achema“ buvo pirmoji ir vienintelė jo darbovietė, taigi galvoje nuolat kirbėjo mintis, ar sugebės dirbti kažką kito?
„Visgi realybė pasirodė esanti liūdnesnė nei tikėjausi – pasirodė, kad darbo rinkoje ne baisiai kam esu reikalingas. Siunčiau savo gyvenimo aprašymą daugybei įmonių, tačiau rezultato tai nedavė. Sudalyvavau keliuose darbo pokalbiuose, tačiau arba aš jiems netikau, arba man ta vieta netiko. Galiausiai teko nuleisti kartelę: ėmiau žvalgytis mažiau kvalifikuoto darbininko darbo vietos“, - prisimena jis.
Pasijuto tarsi sugrįžęs namo
Peržvelgęs daugybę darbo skelbimų, Darius įsidarbino fasavimo mašinų operatoriumi vienoje Kauno bendrovėje, gaminančioje konditerijos produktus. Darbo pamainų grafikas nebuvo itin patogus – Dariui tekdavo dirbti vieną savaitę nuo pat ankstyvo ryto, kitą savaitę – popiet, dar kitą – naktį. Po dvejų metų tokio darbo režimo jis nusprendė išeiti. Vėliau įsidarbino vienoje iš Kauno bendrovių, kuri užsiima šaldytų produktų sandėliavimu, joje užėmęs technikos direktoriaus pavaduotojo remontams pareigas.
„Nors alga buvo nemaža, panaši kaip „Achemoje“, visgi darbas buvo itin įtemptas, beveik be laisvadienių. Kadangi buvau atsakingas už įrenginius ir jų remontą, o kolegų trūko, jei tik kas sugesdavo, skubėdavau taisyti, tekdavo dirbti ir šeštadieniais, ir sekmadieniais. Parvažiuoju iš darbo namo apie 18 val., ir, kažkam sugedus, sulaukiu skambučio – vėl lekiu į darbą. Galiausiai supratau, kad tokiu tempu ilgai nepatempsiu“, - prisipažįsta D. Sparnauskas.
Važiuodamas pro „Achemą“, jis kaskart vis pažvelgdavo į aukštus gamyklos kaminus, ir širdį suspaudavo – ilgėjosi darbo „Achemoje“. Tačiau, prisipažįsta, pačiam išėjus iš bendrovės buvo nedrąsu vėl kreiptis su prašymu grįžti atgal. Iki tol, kol vieną dieną žmona, pamačiusi darbo skelbimą, kad „Achema“ ieško dinaminių mašinų mechaniko, paskatino jį paskambinti. Jam tai buvo tarsi ženklas, kad verta pasinaudoti šia galimybe – paskambino, nuvyko į pokalbį ir darbą gavo. Darius įsidarbino Aptarnavimo paslaugų padalinio darbų vadovu, o po trijų mėnesių jam buvo pasiūlyta tarpcechinių ryšių vadovo vieta.
„Kai vėl pravėriau „Achemos“ duris, pasijutau sugrįžęs namo, pas savo šeimą. Čia jaučiuosi iš tiesų kaip šeimoje – net jei dėl kažko su kolegomis nesusikalbame, pasipykstame, neužilgo ir vėl dirbame kaip vieninga, darni komanda. Kolektyvas čia savas, nuoširdus, rūpestingas. Nei vienoje Kauno įmonėje, kurioje mėginau savo laimę, nejutau tokios šilumos ir abipusio pasitikėjimo. Tai, ką patyriau kitose bendrovėse, skyrėsi nuo patirties „Achemoje“ kaip diena ir naktis, - atvirai kalba Darius. – Man pasirodė, kad ten žmonės tarsi užsidėję kaukes, varžosi vienas su kitu, nori atrodyti geresni, nei yra iš tiesų, neaišku, ką iš tiesų galvoja. O čia mes esame žmogiški, nuoširdūs, paprasti – tai suteikia saugumo jausmą ir žinojimą, kad esu ten, kur ir noriu būti“.
Vertina galimybę augti ir tobulėti
Ką reiškia po kelerių metų sugrįžti į buvusią darbovietę, gerai žino ir „Achemos“ Inovacijų vystymo skyriaus dervų produktų vystymo specialistas Paulius Barvainis. Kauno technologijos universitete studijuodamas chemijos inžinerijos bakalauro studijas, jis 2018 metais kreipėsi į „Achemą“ dėl praktikos. Ją atlikęs, po studijų, pasiliko bendrovėje.
„Pradėjau dirbti nuo aparatininko pozicijos, vėliau kildamas karjeros laiptais tapau vyriausiuoju cecho inžinieriumi. Paraleliai baigiau ir magistro studijas. Karjera vystėsi sparčiai, kartu augo ir atsakomybė. Būdamas 26 metų, jau turėjau vadovauti visam cechui. Tame gyvenimo etape man, ko gero, tai buvo per didelis iššūkis. Išėjau, nes supratau, kad tuo metu dar nebuvau pasirengęs tokiai atsakomybei“, – apie 2022 metais priimtą sprendimą pasakoja Paulius.
Norėdamas išbandyti save naujoje sferoje, jis pasirinko Ukmergėje veikiančią baldų gamybos įmonę, kurioje dvejus metus dirbo inovacijų technologu. Darbas buvo įdomus, tačiau ilgainiui visgi pajuto, kad jame trūksta dinamikos, iššūkių bei chemijos.
Paulius nesudvejojo – paskambino buvusiems kolegoms į „Achemą“ ir pasiteiravo, ar yra galimybių sugrįžti. Po savaitės susitiko ir jam buvo pasiūlytos naujos pareigos – jis tapo dervų produktų vystymo specialistu.
„Kolegų buvau priimtas itin šiltai, tarsi net nebūčiau išėjęs. O ir šis darbas visiškai kitoks – daugiau kūrybos, technologinių iššūkių. Kita vertus, ir pats pasikeičiau, ūgtelėjau, dabar kitaip vertinu man priskirtas atsakomybes.
VERSLO TRIBŪNA
Darbuotojų kaita šiandien yra natūrali verslo realybė: žmonės ieško naujų iššūkių, nori išbandyti naujas karjeros kryptis, keičia darbdavius, sektorius ir netgi miestus. Visgi dalis išėjusiųjų grįžta – pastaraisiais metais į Jonavos „Achemą“ kasmet sugrįžta 10-15 proc. buvusių gamyklos darbuotojų.
Kokia buvo jos kaip asmenybės ir profesionalės kelionė nuo vaikystės iki šiandien? Kas yra Birutės Alter Ego profesiniame kelyje? Sužinokite laidoje.
Pastarieji metai verslo aplinkoje buvo kupini iššūkių ir netikėtumų, rizika nuolat auga, o šiandien reikalingi saugikliai gerokai skiriasi nuo tų, kurių reikėjo prieš dešimtmetį. Šioje aplinkoje ir verslo draudimo produktai Lietuvoje pernai pasiekė lūžio tašką – pajamų prasme jie aplenkė privačių klientų draudimo produktus. Vien tik „Lietuvos draudimas“ per pastaruosius dvejus metus su verslo civiline atsakomybe susijusioms žaloms išmokėjo 1,6 milijono eurų.
Peržiūrėdami darbuotojų papildomų naudų krepšelius, darbdaviai vis dažniau renkasi priemones, kurios leidžia valdyti riziką, mažina neapibrėžtumą ir suteikia apčiuopiamą finansinę grąžą. Simona Dervinienė, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų vystymo vadovė, pabrėžia, kad verslo lyderystę rinkoje šiandien lemia tikslingi, aiškiai sukonstruoti sprendimai, kurie realiai veikia kritiniais momentais ir užtikrina ne tik darbuotojo, bet ir jo šeimos finansinį saugumą.
Už ką itin vertinu „Achemą“, tai už skatinimą augti ir tobulėti. Artimiausiu metu planuoju stoti į doktorantūrą, jaučiu didžiulį palaikymą iš vadovo. „Achemoje“ sudaromos puikios sąlygos derinti mokslus su darbu. Man tai yra įmonė, kurioje galiu realizuoti save, o tai man – svarbiausia“, - prisipažįsta P. Barvainis.
Pasikeitė prioritetai – norėjosi daugiau laiko skirti šeimai
Erika Kaminskienė, šiuo metu „Achemoje“ dirbanti Laboratorinės kontrolės centro inžiniere gamybos kontrolei, pirmą kartą bendrovės slenkstį bandė peržengti 2011 metais, iškart po mokslų baigimo – įgijusi Vilniaus kolegijos chemijos inžinerijos specialybę.
„Išsiunčiau savo gyvenimo aprašymą, žvalgydamasi darbo „Achemoje“, tačiau tąkart tokių galimybių neatsirado. Po kelerių metų, kai jau gyvenau Norvegijoje, sulaukiau skambučio iš „Achemos“ – man buvo pasiūlyta prisijungti prie naujai įrenginėjamos laboratorijos komandos . Tai buvo ženklas ir paskata grįžti į Lietuvą“, – prisimena Erika.
Įsidarbinusi laboratorijoje, kaip ji pasakoja, buvo laimingiausias žmogus pasaulyje: „Be galo džiaugiausi, kad pagaliau čia patekau. Mano darbo pamaina prasidėdavo 6 val. ryto, tad aš jau 5.20 val. būdavau darbe, nors man nuo namų iki darbo – 50 km atstumas. Ir iš gamyklos išeidavau kone paskutinė, taip norėjosi viską kuo greičiau sužinoti, išmėginti, išmokti“.
Erika buvo vertinama nuo pirmųjų darbo dienų – laboratorijos vadovė matė jos iniciatyvumą ir norą tobulėti, tad, kad plėstų darbuotojos kompetencijas, suteikdavo daugiau atsakomybių.
2020 metais Erika išėjo motinystės atostogų. Atėjus laikui grįžti į darbus, į „Achemą“ ji sugrįžo labai trumpam – visgi pajuto, kad nori daugiau laiko skirti šeimai, ilgiau pabūti namie su vaiku: „Prioritetai buvo pasikeitę – norėjosi daugiau laiko šeimai. Pasitarę su vyru nusprendėme, kad, kol leidžia finansinės galimybės, aš nebegrįšiu į darbus, tad tuomet iš „Achemos“ išėjau“.
Tai motyvuoja šimtus kartų labiau nei pinigai
Žvalgytis darbo E. Kaminskienė nusprendė tik dar po gero pusmečio – ir visgi niekur kitur eiti nesinorėjo, tik vėl sugrįžti į „Achemą“.
„Achema“ yra bendrovė, kuri itin vertina ir palaiko šeimas su vaikais – suteikia visas sąlygas lanksčiai derinti motinystę ir darbinius įsipareigojimus. Taigi didelių dvejonių nebuvo. Džiaugiuosi, kad „Achema“ durų neužvėrė – man buvo pasiūlyta vieta Laboratorinės kontrolės centre“, - dalijasi ji.
Po kelių mėnesių Erika perėjo dirbti į LKC Aplinkos laboratoriją, kurioje turėjo galimybę gamyklą pamatyti, kaip ji pati juokauja, iš visų pusių ir nuo aukščiausių bokštų, o dar po kelių mėnesių sulaukė pasiūlymo tapti inžiniere gamybos kontrolei.
„Tuo metu nepakankamai pasitikėjau savimi, tad buvo labai daug dvejonių, ar aš galiu, ar sugebėsiu. Be to, neturėjau vadovavimo patirties, tad neįsivaizdavau, ar gebėsiu prisiimti vadovės atsakomybę. Tąkart mane labai palaikė vyras: kartojo, kad žingsni atgal visada spėsiu žengti, bet į priekį – ne visada tokia proga gyvenime pasitaiko.
Didžiulis įvertinimas, kad kolegos tikėjo manimi labiau, nei aš pati savimi, įžvelgė mano potencialą ir skatino, palaikė, man norėjosi pateisinti jų lūkesčius. Tokie dalykai darbe motyvuoja šimtus kartų labiau nei pinigai. Tik svarbu apsižvalgyti aplink – pamatyti ir įvertinti šalia esančius žmones, santykius su jais, tai, kaip jaučiamės darbe, kokią kuriame atmosferą“, - teigia E. Kaminskienė, inžiniere gamybos kontrolei dirbanti jau metus laiko.
Atsivežė vertingos patirties iš Prancūzijos
Karjerą įmonių grupėje „Achemos grupė“ Andrius Greska pradėjo 2011 metais, įsidarbinęs apsaugos darbuotoju saugos bendrovėje „Budrus sakalas“. Po beveik 10 metų jis sulaukė pasiūlymo ateiti dirbti į „Achemos“ Darbų saugos skyrių, kuris tuo metu kaip tik ieškojo darbų saugos ir sveikatos specialisto.
„Dirbdamas apsaugoje gerai pažinojau gamyklos teritoriją, bendrovėje su sauga dirbusius žmones, todėl pereiti į „Achemą“ buvo lengva. Kolektyvas priėmė labai šiltai – viskas buvo paprasta ir pažįstama“, - prisimena Andrius.
Po dvejų metų jis sulaukė pasiūlymo išvykti padirbėti į vieną gamyklą Prancūzijoje – tai buvo pasiūlymas, kurio, kaip jis pats sako, negalėjo atsisakyti, taigi su „Achema“ teko atsisveikinti.
„Apsistojau šiaurės Prancūzijoje, daug bendravau su tenykščiais prancūzais, taip pat su ten dirbti atvykusiais svetimšaliais. Patiko prancūzų požiūris į darbų saugą – viskas pas juos vertinama itin griežtai, viskas iki smulkmenų aprašyta ir reglamentuota. Procesai taip sustyguoti, kad net menkiausias darbų saugos pažeidimas neprasprūsta pro akis“, - pasakoja A. Greska.
Tuo, ko išmoko dirbdamas Prancūzijoje, Andrius dalijasi su kolegomis „Achemoje“ – sugrįžęs į Lietuvą, jis vėl grįžo dirbti į gamyklą Jonavoje.
„Kitų variantų net nesvarsčiau, norėjau sugrįžti į „Achemą“. Pažinojau vadovą, kolegas, tad žinojau, ko tikėtis – kolektyvas, su kuriuo dirbu, man darbe yra vienas svarbiausių dalykų. Kolegos vieni kitus palaiko, padrąsina, atvirai pasako, kur reiktų pasitempti, patobulėti. Kas susiję su darbų sauga, skaitmenizuojame ir automatizuojame procesus, diegiame įvairias naujoves, stengiamės būti vis šiuolaikiškesni. Tad darbas čia tikrai įdomus ir motyvuojantis“, - sako A. Greska.
