Kokios revoliucijos reikia darbo našumui didinti?

Publikuota: 2018-01-13
Kęstutis Gečas.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Kęstutis Gečas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Ryšių su visuomene agentūros „INK agency“ vyr. partneris

Ekonomistai baksnoja į Lietuvos darbo jėgos našumą, kuris bent 2–3 kartus atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, o nuo Skandinavijos ar Vokietijos – dar daugiau. Kodėl darbo našumas toks svarbus?

Didėjantis našumas didina verslo pajamas, kurios leidžia mokėti didesnius atlyginimus, o tai suteikia galimybių pritraukti geresnius darbuotojus, kurie gali padėti dar labiau padidinti našumą, o verslo savininkui – pelną.

Pramonės revoliucija – ne visiems

Darbo našumo apskaičiavimo aritmetika paprasta: valstybės sukuriamas BVP dalijamas iš šalyje dirbančių žmonių skaičiaus. Atitinkamai apskaičiuojamas darbo našumas atskiruose ekonomikos sektoriuose.

Dažnai sakoma, kad darbo našumą padidins investicijos į automatiką ir robotus, tačiau toks sprendimas tinka tik pramonei, kuriai nereikia daug žmonių darbo jėgos arba ją gali pakeisti mechanizmai. Pristatei greitesnių automatinių staklių, kurioms prižiūrėti reikia tiek pat darbuotojų, ir gamyklos našumas išaugo. Paprasta. Tokio mąstymo pavyzdys yra Lietuvos baldų pramonė, kuri yra viena didžiausių „Ikea“ tiekėjų pasaulyje.

Pramonei reikia ir žmonių, todėl teks investuoti ir į juos, bet automatika yra gan tiesus kelias į didesnį našumą. Paslaugų verslui padidinti našumą nėra taip paprasta, nes jis negali žmonių pakeisti robotais, nes kažkas turi vairuoti (transportas), sriubos išvirti ir klientui nunešti (restoranai), širdies pulsą pamatuoti (sveikatos priežiūra).

Į pagalbą ateina LEAN ir kitos verslo efektyvinimo technikos, kurios padeda tobulinti procesus ir tais pačiais resursais padaroma ar sukuriama daugiau. Našumas išauga. Nors LEAN yra puiki technika, tačiau ji taip pat turi ribas – ji sunkiai pritaikoma versle, kuris neturi fiksuotų ir pasikartojančių procesų. Be to, anksčiau ar vėliau ši technika išsemia savo galimybes, nes kiekvienas naujas suefektyvinimas duoda vis mažesnį darbo našumo prieaugį.

Vis dėlto verslas turi keletą ginklų, kurie našumą gali smarkiai padidinti.

Pabranginti ne prekę, o prekės ženklą

Vienas greičiausių būdų padidinti našumą yra pakelti savo produkcijos kainas, tačiau, suprantama, sprendimas būtų per paprastas. Restoranai ir kavinės Vilniaus centre tokią galimybę jau išnaudojo, tačiau tai yra išimtis iš taisyklės.

Vis dėlto jūs galite padidinti kainas, jeigu kartu sukursite stiprų prekės ženklą ir pardavinėsite ne darbo jėgą, bet baigtinius gaminius. Kinija prieš kelis dešimtmečius įsibėgėjo kaip didžiausias pasaulio fabrikas, tačiau pastaruoju metu sparčiai investuoja į savus prekės ženklus, kurie užkariauja pasaulį – tokius kaip „Huawei“, kuris tampa vienu didžiausių globaliu mobiliųjų įrenginių gamintoju.

Prekės ženklai dabartiniu savo pavidalu gimė XX a. viduryje, tad geriausiu atveju galėtume tai pavadinti trečiąja komunikacijos revoliucija, kurios Lietuvos verslas dar neišmoko ir neišnaudojo. Kiek mes turime Lietuvoje sėkmingų verslo prekės ženklų, kurie žinomi visame pasaulyje? „Vinted“, „Pixelmator“, „Deeper“? Mažai, žinant lietuvių verslo gebėjimus.

Kaip tai susiję su darbo našumu? „Apple“ telefoną pagaminti reikia tiek pat darbo rankų, metalo ir staklių, kiek gaminant konkurentų gaminius, tačiau žmonės sutinka už „Apple“ mokėti gerokai daugiau, todėl ir „Apple“ darbuotojų darbo našumas yra visiškai kito lygmens.

Kodėl Lietuvos verslas vis dar nedaug investuoja į prekės ženklų kūrimą? Tai susiję su netikrumu ir patirties trūkumu. Su staklėmis yra labai paprasta: įdėjai rąstą viename gale, pasiėmei lentas kitame. Jeigu nupirksi naujas stakles, jos tau lentas pjaus dvigubai greičiau. Rezultatas visada aiškus.

Prekės ženklo kūrimas susijęs su žmogaus smegenimis, kurios į gautą informaciją ar reklamą nebūtinai reaguos, kaip jūs tikitės. O dar padauginkite neapibrėžtumą iš šimtų tūkstančių ar milijonų, nes būtent tiek gali būti ar net yra jūsų pirkėjų. Tikslumo čia nebus, dažnai tenka rizikuoti ir eksperimentuoti. Tačiau ir užmokestis yra geras – vėliau už savo produktus ar paslaugas gausite daugiau pelno naudodami minimalius papildomus resursus.

Ketvirtoji komunikacijos revoliucija

Investicijos į prekės ženklą nėra vienintelis būdas padidinti darbo našumą komunikacijos srityje. Kita dalis potencialo glūdi visai šalia – tai jūsų darbuotojai. Sąlyginai nedideliais resursais galite padidinti produktyvumą dešimtimis procentų ar net kartų.

„Harvard Business review“ publikuotas tyrimas sako, jog nepatenkinti darbuotojai dirba tik 71 % pajėgumu, t. y. beveik trečdalis resursų yra iššvaistoma. Ir, priešingai, įsitraukę į įmonės veiklą darbuotojai, turintys tikslą, dirba maždaug 44 % (!) produktyviau nei tie, kurie atlieka pavedimus. Jeigu sugebėsite įkvėpti darbuotojus, jie dirbs ne už du, o kaip už 2,25!

Iš kur toks pokytis? XX a. pabaigoje gimęs internetas ir vėliau atsiradę socialiniai tinklai lėmė dar vieną (ketvirtąją?) komunikacijos revoliuciją, kurios vienas esminių bruožų yra nykstanti hierarchija. Šiuolaikinis jaunimas ryškiausiai tai demonstruoja – jie nenori paklusti kažkam tik dėl to, kad jis užima aukštesnes pareigas. Norintys vadovauti turi tokią teisę išsikovoti, pelnyti autoritetą ir elgtis su darbuotojais ne iš aukšto, o kaip lygūs su lygiais – be jokios hierarchijos.

Kalta ir XX amžiuje sustiprėjusi psichologija, ypač socialinė psichologija, kuri padarė daug reikšmingų atradimų ir tyrimais įrodė, jog žmonės nėra mašinos, jie turi jausmus. Geriausiai tai iliustruoja vieno psichologo išsakyta mintis: „Beprasmis darbas taip nepatinka žmonėms, kad net gali sukelti fizinį skausmą“.

Žmonės nėra staklės, todėl su jais teks dirbti nuolat, ir gera komunikacija, bendravimas tampa svarbiausia varomoji jėga siekiant didesnio įmonės našumo.

Pirmiausia turite pradėti nuo atlyginimo ir darbo sąlygų. Komunikacijos ir reklamos industrijoje dažnai cituojama sparnuota frazė „Jeigu mokėsi riešutais, tau dirbs tik beždžionėlės“ (angl. „If you pay peanuts, you get monkeys“), nes tik geri ir patyrę komunikacijos profesionalai darbus padarys gerai. O jie kainuoja. Jeigu mokėsite mažai, tada pas jus dirbs prasti darbuotojai arba jie dirbs tik 71 % pajėgumu, nes bus nepatenkinti darbo sąlygomis. Neturite pinigų didesniam atlyginimui? Tada liksite užburtame rate: maži atlyginimai – mažas produktyvumas – mažos pajamos – maži atlyginimai. Turite pralaužti šį ratą.

Dažnai verslas mano, kad tikslo ar misijos paprastiems darbininkams nereikia – jie tik apie pinigus galvoja. Neapsigaukite – gal koks statybininkas ir mėgsta pasikeikti bei bendrauja gan stačiokiškai, tačiau iki šiol niekas nepaneigė dar Abrahamo Maslow suformuluotos poreikių piramidės, kuri sako, jog žmonėms reikia jausti savivertę, išdidumą. Vienas statybininkas deda plytą prie plytos, o kitas stato Dievo namus.

Tik vadovas ir gerai organizuota vidinė komunikacija gali sukurti darbuotojams jausmą, kad įmonė daro kažką ypatinga. Ir už tai ji gaus didesnį darbo našumą, o su juo – ir didesnį pelną.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo įkūrėjų patirtis: net ir nedidelė klaida kainuoja 

Verslo pradžioje klaidų pridaroma daugiausia – pirmaisiais metais uždaroma kone pusė pradėjusių dirbti...

Gazelė
2019.04.21
Pasitenkinimas darbu ima mažėti jau po vienų metų įmonėje

Pirmieji metai darbe – laimingiausi, vėliau entuziazmas, įsitraukimas bei motyvacija blėsta, rodo tyrimas.

Vadyba
2019.04.21
Ar jau esame pasirengę atvirai ir skaidriai kalbėti apie darbo užmokestį? 7

Lietuviams kalbėti apie atlygį dar tikrai nedrąsu. Tačiau poreikis gerinti darbuotojų patirtį – motyvuoti bei...

Vadyba
2019.04.20
Stresas darbe: pagrindiniai kaltininkai

Beveik pusė darbuotojų šiuo metu jaučia stresą savo darbe, rodo „LinkedIn“ tyrimas, kuris taip pat...

Vadyba
2019.04.20
Bankrutavo įmonė: ką daryti su savo karjera Premium

Darbo praradimas sukelia didelį stresą ir įtampą. Praktika rodo, kad nemalonų laikotarpį greičiau įveikia tie...

Vadyba
2019.04.19
Kalbėti reikia daryti – būtina spręsti socialines problemas pasitelkiant socialines inovacijas ir socialinį verslą Verslo tribūna

Balandžio 17d. Rise Vilnius, kasmetinio Socialinio verslo forumo išvakarėse aptarti socialinių inovacijų,...

2019.04.19
Fintech įmonės „Bankera“ ir „SpectroCoin“ plečiasi: įdarbins per 50 specialistų Lietuvoje Verslo tribūna

Lietuvių įkurtos finansinių technologijų įmonės — kriptovaliutų keitykla „SpectroCoin“ ir technologijų...

FinTech sprendimai
2019.04.19
Susirgusių lietuvių pajamos nukenčia mažiausiai Baltijos šalyse  4

Susirgę ir savaitę negalėdami dirbti Lietuvos gyventojai patirtų mažiausių finansinių praradimų, lyginant su...

Vadyba
2019.04.18
„Auga group“ dovana darbuotojams – akcijos 9

Lietuvos ekologiškų produktų gamintoja „Auga group“ savo valdomų įmonių darbuotojams paskirstys 2,55 mln.

Rinkos
2019.04.18
„Alibaba“ įkūrėjas: dirbti 12 val. per parą, 6 dienas per savaitę – palaima Premium 15

Kai vis aktyviau diskutuojama apie darbo savaitės trumpinimą bei tokio pokyčio naudą darbuotojams, Jacko Ma,...

Vadyba
2019.04.17
Darbuotojus motyvuoja robotai Algis ir Pūkis Premium

Robotai ir darbų automatizacija dažnai įsivaizduojami kaip žmogiškosios darbo jėgos priešai. Tačiau bent jau...

Vadyba
2019.04.17
Pesimistinis scenarijus: iki 2030 m. Lietuvoje liks 2,4 mln. gyventojų 40

Per ateinančius šešerius metus žmonių skaičius Lietuvoje gali sumažėti iki 2,5 mln. žmonių, o iki 2030 m.

Vadyba
2019.04.16
Vilniaus kino klasteris siekia užsienio dėmesio Baltijos regionui Verslo tribūna

Kartu su „Kino pavasariu“ neseniai praūžė ir svarbiausias metų kino industrijos renginys Lietuvoje „Meeting...

Paslaugos
2019.04.16
Kaip išlikti įsitraukus į savo darbą

Darbuotojo įsitraukimas – naudingas ne tik jį samdančiai įmonei, bet ir pačiam darbuotojui. Naujas tyrimas...

Vadyba
2019.04.15
Kai liežuvis tampa CEO priešu – įmonei tai gali brangiai kainuoti

Kartais nereikšminga frazė gali sukelti sumaištį, ypač jei tą frazę ištarė vadovas. Vadybos specialistai...

Vadyba
2019.04.14
Dėl prastos komunikacijos darbuotojai nori mesti darbą 2

Vidinė komunikacija – svarbus įmonės sėkmės veiksnys. Jis ne tik daro įtaką bendrovės finansiniams...

Vadyba
2019.04.13
Kokia „Amazon“ įkūrėjo J. Bezoso metinė alga 9

Jeffo Bezoso, JAV prekybos milžinės „Amazon“ įkūrėjo ir turtingiausio pasaulio žmogaus, darbo užmokestis...

Vadyba
2019.04.13
Kaip „Danske Bank“ darbuotojų mokymo trukmę sumažino 5 kartus Premium 12

Standartizuoti veiklos procesai įmonėje padeda darbuotojams taupyti laiką bei įgalina juos dirbti...

Vadyba
2019.04.12
Teatras ir verslas: ko iš režisierių gali išmokti vadovai? Verslo tribūna

Teatras ir verslas yra panašūs tuo, kad tiek spektaklio premjerą, tiek verslo projektų sėkmę nulemia stipri...

Rinkodara
2019.04.11
Kaip „Air Asia“ CEO 0,26 USD vertės bendrovę išaugino iki milijardinio verslo 1

Sėkmingam vadovui svarbu ne tik mokėti keistis pačiam, bet ir gebėti suburti gabių specialistų komandą,...

Vadyba
2019.04.11
Parse Error line 0, character 0
Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau