Kokios revoliucijos reikia darbo našumui didinti?

Publikuota: 2018-01-13
Kęstutis Gečas.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Kęstutis Gečas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Ryšių su visuomene agentūros „INK agency“ vyr. partneris

Ekonomistai baksnoja į Lietuvos darbo jėgos našumą, kuris bent 2–3 kartus atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, o nuo Skandinavijos ar Vokietijos – dar daugiau. Kodėl darbo našumas toks svarbus?

Didėjantis našumas didina verslo pajamas, kurios leidžia mokėti didesnius atlyginimus, o tai suteikia galimybių pritraukti geresnius darbuotojus, kurie gali padėti dar labiau padidinti našumą, o verslo savininkui – pelną.

Pramonės revoliucija – ne visiems

Darbo našumo apskaičiavimo aritmetika paprasta: valstybės sukuriamas BVP dalijamas iš šalyje dirbančių žmonių skaičiaus. Atitinkamai apskaičiuojamas darbo našumas atskiruose ekonomikos sektoriuose.

Dažnai sakoma, kad darbo našumą padidins investicijos į automatiką ir robotus, tačiau toks sprendimas tinka tik pramonei, kuriai nereikia daug žmonių darbo jėgos arba ją gali pakeisti mechanizmai. Pristatei greitesnių automatinių staklių, kurioms prižiūrėti reikia tiek pat darbuotojų, ir gamyklos našumas išaugo. Paprasta. Tokio mąstymo pavyzdys yra Lietuvos baldų pramonė, kuri yra viena didžiausių „Ikea“ tiekėjų pasaulyje.

Pramonei reikia ir žmonių, todėl teks investuoti ir į juos, bet automatika yra gan tiesus kelias į didesnį našumą. Paslaugų verslui padidinti našumą nėra taip paprasta, nes jis negali žmonių pakeisti robotais, nes kažkas turi vairuoti (transportas), sriubos išvirti ir klientui nunešti (restoranai), širdies pulsą pamatuoti (sveikatos priežiūra).

Į pagalbą ateina LEAN ir kitos verslo efektyvinimo technikos, kurios padeda tobulinti procesus ir tais pačiais resursais padaroma ar sukuriama daugiau. Našumas išauga. Nors LEAN yra puiki technika, tačiau ji taip pat turi ribas – ji sunkiai pritaikoma versle, kuris neturi fiksuotų ir pasikartojančių procesų. Be to, anksčiau ar vėliau ši technika išsemia savo galimybes, nes kiekvienas naujas suefektyvinimas duoda vis mažesnį darbo našumo prieaugį.

Vis dėlto verslas turi keletą ginklų, kurie našumą gali smarkiai padidinti.

Pabranginti ne prekę, o prekės ženklą

Vienas greičiausių būdų padidinti našumą yra pakelti savo produkcijos kainas, tačiau, suprantama, sprendimas būtų per paprastas. Restoranai ir kavinės Vilniaus centre tokią galimybę jau išnaudojo, tačiau tai yra išimtis iš taisyklės.

Vis dėlto jūs galite padidinti kainas, jeigu kartu sukursite stiprų prekės ženklą ir pardavinėsite ne darbo jėgą, bet baigtinius gaminius. Kinija prieš kelis dešimtmečius įsibėgėjo kaip didžiausias pasaulio fabrikas, tačiau pastaruoju metu sparčiai investuoja į savus prekės ženklus, kurie užkariauja pasaulį – tokius kaip „Huawei“, kuris tampa vienu didžiausių globaliu mobiliųjų įrenginių gamintoju.

Prekės ženklai dabartiniu savo pavidalu gimė XX a. viduryje, tad geriausiu atveju galėtume tai pavadinti trečiąja komunikacijos revoliucija, kurios Lietuvos verslas dar neišmoko ir neišnaudojo. Kiek mes turime Lietuvoje sėkmingų verslo prekės ženklų, kurie žinomi visame pasaulyje? „Vinted“, „Pixelmator“, „Deeper“? Mažai, žinant lietuvių verslo gebėjimus.

Kaip tai susiję su darbo našumu? „Apple“ telefoną pagaminti reikia tiek pat darbo rankų, metalo ir staklių, kiek gaminant konkurentų gaminius, tačiau žmonės sutinka už „Apple“ mokėti gerokai daugiau, todėl ir „Apple“ darbuotojų darbo našumas yra visiškai kito lygmens.

Kodėl Lietuvos verslas vis dar nedaug investuoja į prekės ženklų kūrimą? Tai susiję su netikrumu ir patirties trūkumu. Su staklėmis yra labai paprasta: įdėjai rąstą viename gale, pasiėmei lentas kitame. Jeigu nupirksi naujas stakles, jos tau lentas pjaus dvigubai greičiau. Rezultatas visada aiškus.

Prekės ženklo kūrimas susijęs su žmogaus smegenimis, kurios į gautą informaciją ar reklamą nebūtinai reaguos, kaip jūs tikitės. O dar padauginkite neapibrėžtumą iš šimtų tūkstančių ar milijonų, nes būtent tiek gali būti ar net yra jūsų pirkėjų. Tikslumo čia nebus, dažnai tenka rizikuoti ir eksperimentuoti. Tačiau ir užmokestis yra geras – vėliau už savo produktus ar paslaugas gausite daugiau pelno naudodami minimalius papildomus resursus.

Ketvirtoji komunikacijos revoliucija

Investicijos į prekės ženklą nėra vienintelis būdas padidinti darbo našumą komunikacijos srityje. Kita dalis potencialo glūdi visai šalia – tai jūsų darbuotojai. Sąlyginai nedideliais resursais galite padidinti produktyvumą dešimtimis procentų ar net kartų.

„Harvard Business review“ publikuotas tyrimas sako, jog nepatenkinti darbuotojai dirba tik 71 % pajėgumu, t. y. beveik trečdalis resursų yra iššvaistoma. Ir, priešingai, įsitraukę į įmonės veiklą darbuotojai, turintys tikslą, dirba maždaug 44 % (!) produktyviau nei tie, kurie atlieka pavedimus. Jeigu sugebėsite įkvėpti darbuotojus, jie dirbs ne už du, o kaip už 2,25!

Iš kur toks pokytis? XX a. pabaigoje gimęs internetas ir vėliau atsiradę socialiniai tinklai lėmė dar vieną (ketvirtąją?) komunikacijos revoliuciją, kurios vienas esminių bruožų yra nykstanti hierarchija. Šiuolaikinis jaunimas ryškiausiai tai demonstruoja – jie nenori paklusti kažkam tik dėl to, kad jis užima aukštesnes pareigas. Norintys vadovauti turi tokią teisę išsikovoti, pelnyti autoritetą ir elgtis su darbuotojais ne iš aukšto, o kaip lygūs su lygiais – be jokios hierarchijos.

Kalta ir XX amžiuje sustiprėjusi psichologija, ypač socialinė psichologija, kuri padarė daug reikšmingų atradimų ir tyrimais įrodė, jog žmonės nėra mašinos, jie turi jausmus. Geriausiai tai iliustruoja vieno psichologo išsakyta mintis: „Beprasmis darbas taip nepatinka žmonėms, kad net gali sukelti fizinį skausmą“.

Žmonės nėra staklės, todėl su jais teks dirbti nuolat, ir gera komunikacija, bendravimas tampa svarbiausia varomoji jėga siekiant didesnio įmonės našumo.

Pirmiausia turite pradėti nuo atlyginimo ir darbo sąlygų. Komunikacijos ir reklamos industrijoje dažnai cituojama sparnuota frazė „Jeigu mokėsi riešutais, tau dirbs tik beždžionėlės“ (angl. „If you pay peanuts, you get monkeys“), nes tik geri ir patyrę komunikacijos profesionalai darbus padarys gerai. O jie kainuoja. Jeigu mokėsite mažai, tada pas jus dirbs prasti darbuotojai arba jie dirbs tik 71 % pajėgumu, nes bus nepatenkinti darbo sąlygomis. Neturite pinigų didesniam atlyginimui? Tada liksite užburtame rate: maži atlyginimai – mažas produktyvumas – mažos pajamos – maži atlyginimai. Turite pralaužti šį ratą.

Dažnai verslas mano, kad tikslo ar misijos paprastiems darbininkams nereikia – jie tik apie pinigus galvoja. Neapsigaukite – gal koks statybininkas ir mėgsta pasikeikti bei bendrauja gan stačiokiškai, tačiau iki šiol niekas nepaneigė dar Abrahamo Maslow suformuluotos poreikių piramidės, kuri sako, jog žmonėms reikia jausti savivertę, išdidumą. Vienas statybininkas deda plytą prie plytos, o kitas stato Dievo namus.

Tik vadovas ir gerai organizuota vidinė komunikacija gali sukurti darbuotojams jausmą, kad įmonė daro kažką ypatinga. Ir už tai ji gaus didesnį darbo našumą, o su juo – ir didesnį pelną.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Vičiūnų“ Plungės gamyklos darbuotojai piketą iškeitė į derybas 

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos „Vičiūnų“ grupės įmonių Plungėje darbuotojų profesinės sąjungos...

Agroverslas
10:52
Sektorių lyderiai: stipriausių bendrovių dešimtukai 3

„Verslo žinių“ analitikai išanalizavo didžiausių šalies bendrovių TOP 1000 ir skelbia 10 verslo sektorių...

Vadyba
09:27
Klaipėdos universitetas ryžtasi trumpinti studijas 5

Klaipėdos universitetas (KU), Vyriausybės paliepimu, pateikė optimizacijos priemonių planą, kuriame –...

Vadyba
2018.02.22
Vienas „Ford“ vadovų atleistas dėl netinkamo elgesio

Rajas Nairas, antros didžiausios JAV automobilių gamintojos „Ford“ prezidentas Šiaurės Amerikai, palieka...

Vadyba
2018.02.22
Y karta spartaus pajamų augimo gali ir nepatirti 5

Pajamų augimo džiaugsmo, kuriuo mėgavosi X karta, vėlesnės kartos atstovai gali ir nebepatirti.

Vadyba
2018.02.21
„Amazon“ siūlo pinigų, kad darbuotojai išeitų ir nebegrįžtų 20

El. prekybos bendrovė „Amazon“ kai kuriems savo darbuotojams siūlo neįprastą sandorį – už nemažą sumą pinigų...

Vadyba
2018.02.21
„Danske Bank“ plėtros tempas – po du žmones per dieną Premium 6

„Danske Bank“ pernai tapo daugiausia naujų darbo vietų sukūrusiu darbdaviu Lietuvoje, šiemet danų filialas...

Vadyba
2018.02.21
„Volfas Engelman“ bendradarbiaus su KTU 6

Kauno alaus gamybos AB „Volfas Engelman“ pasirašė partnerystės sutartį su Kauno technologijos universiteto...

Agroverslas
2018.02.20
Virtuvės šefo Jamie Oliverio restoranai praranda populiarumą

Virš Jungtinės Karalystės (JK) virtuvės šefo Jamie Oliverio valdomos verslo imperijos susikaupė debesys. Metų...

Vadyba
2018.02.20
Tyrimas: vyresniems lengviau jaukintis mintį apie pensiją, dirbant laisvai samdomą darbą 2

Apie trečdalis virš 55 metų žmonių Jungtinėje Karalystėje (JK) renkasi dirbti kaip laisvai samdomi...

Vadyba
2018.02.20
Pirmą kartą Rusijos aliuminio milžinei vadovaus moteris

Prie „United co. Rusal“, vienos iš didžiausių Rusijos aliuminio kompanijų, vairo pirmą kartą stos moteris.

Vadyba
2018.02.20
Profesinių mokyklų pertvarka: naikinama per 300 programų

Įsibėgėja pernai pradėta profesinio mokymo Lietuvoje reforma. Atlikus programų peržiūrą, išregistruota...

Vadyba
2018.02.20
Valstybinių miškų urėdijos vadovo konkursą laimėjo Marius Pulkauninkas 21

Konkursą valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovo pareigoms užimti laimėjo Marius...

Agroverslas
2018.02.19
Kaip valdyti laiką: verslininkų planavimo taisyklės Premium

Spartėjant gyvenimo tempui, darbuotojai vis labiau jaučia laiko stygių. Sumaišties bus mažiau, jei...

Vadyba
2018.02.19
Žala dėl bankroto gali būti priteista ir į ausį šnabždančiam akcininkui Premium 3

Šešėlinis įmonės vadovas gali būti pripažintas faktiniu ir jam gali būti taikoma asmeninė atsakomybė dėl...

Finansai
2018.02.19
Dingo meilė darbui – neskubėkite rašyti pareiškimo 7

Pykina nuo minties, kad pirmadienį reikia vėl į darbą, nes jau kuris laikas dingo motyvacija? Neskubėkite...

Vadyba
2018.02.18
Vokiečių meilė gryniesiems pinigams blėsta 17

Pernai 48% pinigų, išleistų Vokietijoje, sudarė grynieji, skelbiama „Bundesbank“ tyrime. Tai pirmas kartas,...

Vadyba
2018.02.18
Atleisti darbuotoją trumpąja žinute – prasta mintis 2

Pranešti darbuotojui apie atleidimą tikrai nėra pati maloniausia vadovo pareiga. Praktika rodo, kad procesas...

Vadyba
2018.02.17
Lietuvoje kuriasi Švedijos startuolis 2

Švedijos žmogiškųjų išteklių valdymo technologijų startuolis „Benify“ Vilniuje atidarys savo paslaugų centrą.

Technologijos
2018.02.14
Laikino įdarbinimo stabdymas – už menkniekius, likimas – nežinomas Premium 1

Vyriausybė pirmadienį patvirtino kriterijus, kuriuos turės atitikti laikinojo įdarbinimo įmonės. Pagal naują...

Vadyba
2018.02.14

Verslo žinių pasiūlymai

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau