Kokios revoliucijos reikia darbo našumui didinti?

Didėjantis našumas didina verslo pajamas, kurios leidžia mokėti didesnius atlyginimus, o tai suteikia galimybių pritraukti geresnius darbuotojus, kurie gali padėti dar labiau padidinti našumą, o verslo savininkui – pelną.

Pramonės revoliucija – ne visiems

Darbo našumo apskaičiavimo aritmetika paprasta: valstybės sukuriamas BVP dalijamas iš šalyje dirbančių žmonių skaičiaus. Atitinkamai apskaičiuojamas darbo našumas atskiruose ekonomikos sektoriuose.

Dažnai sakoma, kad darbo našumą padidins investicijos į automatiką ir robotus, tačiau toks sprendimas tinka tik pramonei, kuriai nereikia daug žmonių darbo jėgos arba ją gali pakeisti mechanizmai. Pristatei greitesnių automatinių staklių, kurioms prižiūrėti reikia tiek pat darbuotojų, ir gamyklos našumas išaugo. Paprasta. Tokio mąstymo pavyzdys yra Lietuvos baldų pramonė, kuri yra viena didžiausių „Ikea“ tiekėjų pasaulyje.

Pramonei reikia ir žmonių, todėl teks investuoti ir į juos, bet automatika yra gan tiesus kelias į didesnį našumą. Paslaugų verslui padidinti našumą nėra taip paprasta, nes jis negali žmonių pakeisti robotais, nes kažkas turi vairuoti (transportas), sriubos išvirti ir klientui nunešti (restoranai), širdies pulsą pamatuoti (sveikatos priežiūra).

Į pagalbą ateina LEAN ir kitos verslo efektyvinimo technikos, kurios padeda tobulinti procesus ir tais pačiais resursais padaroma ar sukuriama daugiau. Našumas išauga. Nors LEAN yra puiki technika, tačiau ji taip pat turi ribas – ji sunkiai pritaikoma versle, kuris neturi fiksuotų ir pasikartojančių procesų. Be to, anksčiau ar vėliau ši technika išsemia savo galimybes, nes kiekvienas naujas suefektyvinimas duoda vis mažesnį darbo našumo prieaugį.

Vis dėlto verslas turi keletą ginklų, kurie našumą gali smarkiai padidinti.

Pabranginti ne prekę, o prekės ženklą

Vienas greičiausių būdų padidinti našumą yra pakelti savo produkcijos kainas, tačiau, suprantama, sprendimas būtų per paprastas. Restoranai ir kavinės Vilniaus centre tokią galimybę jau išnaudojo, tačiau tai yra išimtis iš taisyklės.

Vis dėlto jūs galite padidinti kainas, jeigu kartu sukursite stiprų prekės ženklą ir pardavinėsite ne darbo jėgą, bet baigtinius gaminius. Kinija prieš kelis dešimtmečius įsibėgėjo kaip didžiausias pasaulio fabrikas, tačiau pastaruoju metu sparčiai investuoja į savus prekės ženklus, kurie užkariauja pasaulį – tokius kaip „Huawei“, kuris tampa vienu didžiausių globaliu mobiliųjų įrenginių gamintoju.

Prekės ženklai dabartiniu savo pavidalu gimė XX a. viduryje, tad geriausiu atveju galėtume tai pavadinti trečiąja komunikacijos revoliucija, kurios Lietuvos verslas dar neišmoko ir neišnaudojo. Kiek mes turime Lietuvoje sėkmingų verslo prekės ženklų, kurie žinomi visame pasaulyje? „Vinted“, „Pixelmator“, „Deeper“? Mažai, žinant lietuvių verslo gebėjimus.

Kaip tai susiję su darbo našumu? „Apple“ telefoną pagaminti reikia tiek pat darbo rankų, metalo ir staklių, kiek gaminant konkurentų gaminius, tačiau žmonės sutinka už „Apple“ mokėti gerokai daugiau, todėl ir „Apple“ darbuotojų darbo našumas yra visiškai kito lygmens.

Kodėl Lietuvos verslas vis dar nedaug investuoja į prekės ženklų kūrimą? Tai susiję su netikrumu ir patirties trūkumu. Su staklėmis yra labai paprasta: įdėjai rąstą viename gale, pasiėmei lentas kitame. Jeigu nupirksi naujas stakles, jos tau lentas pjaus dvigubai greičiau. Rezultatas visada aiškus.

Prekės ženklo kūrimas susijęs su žmogaus smegenimis, kurios į gautą informaciją ar reklamą nebūtinai reaguos, kaip jūs tikitės. O dar padauginkite neapibrėžtumą iš šimtų tūkstančių ar milijonų, nes būtent tiek gali būti ar net yra jūsų pirkėjų. Tikslumo čia nebus, dažnai tenka rizikuoti ir eksperimentuoti. Tačiau ir užmokestis yra geras – vėliau už savo produktus ar paslaugas gausite daugiau pelno naudodami minimalius papildomus resursus.

Ketvirtoji komunikacijos revoliucija

Investicijos į prekės ženklą nėra vienintelis būdas padidinti darbo našumą komunikacijos srityje. Kita dalis potencialo glūdi visai šalia – tai jūsų darbuotojai. Sąlyginai nedideliais resursais galite padidinti produktyvumą dešimtimis procentų ar net kartų.

„Harvard Business review“ publikuotas tyrimas sako, jog nepatenkinti darbuotojai dirba tik 71 % pajėgumu, t. y. beveik trečdalis resursų yra iššvaistoma. Ir, priešingai, įsitraukę į įmonės veiklą darbuotojai, turintys tikslą, dirba maždaug 44 % (!) produktyviau nei tie, kurie atlieka pavedimus. Jeigu sugebėsite įkvėpti darbuotojus, jie dirbs ne už du, o kaip už 2,25!

Iš kur toks pokytis? XX a. pabaigoje gimęs internetas ir vėliau atsiradę socialiniai tinklai lėmė dar vieną (ketvirtąją?) komunikacijos revoliuciją, kurios vienas esminių bruožų yra nykstanti hierarchija. Šiuolaikinis jaunimas ryškiausiai tai demonstruoja – jie nenori paklusti kažkam tik dėl to, kad jis užima aukštesnes pareigas. Norintys vadovauti turi tokią teisę išsikovoti, pelnyti autoritetą ir elgtis su darbuotojais ne iš aukšto, o kaip lygūs su lygiais – be jokios hierarchijos.

Kalta ir XX amžiuje sustiprėjusi psichologija, ypač socialinė psichologija, kuri padarė daug reikšmingų atradimų ir tyrimais įrodė, jog žmonės nėra mašinos, jie turi jausmus. Geriausiai tai iliustruoja vieno psichologo išsakyta mintis: „Beprasmis darbas taip nepatinka žmonėms, kad net gali sukelti fizinį skausmą“.

Žmonės nėra staklės, todėl su jais teks dirbti nuolat, ir gera komunikacija, bendravimas tampa svarbiausia varomoji jėga siekiant didesnio įmonės našumo.

Pirmiausia turite pradėti nuo atlyginimo ir darbo sąlygų. Komunikacijos ir reklamos industrijoje dažnai cituojama sparnuota frazė „Jeigu mokėsi riešutais, tau dirbs tik beždžionėlės“ (angl. „If you pay peanuts, you get monkeys“), nes tik geri ir patyrę komunikacijos profesionalai darbus padarys gerai. O jie kainuoja. Jeigu mokėsite mažai, tada pas jus dirbs prasti darbuotojai arba jie dirbs tik 71 % pajėgumu, nes bus nepatenkinti darbo sąlygomis. Neturite pinigų didesniam atlyginimui? Tada liksite užburtame rate: maži atlyginimai – mažas produktyvumas – mažos pajamos – maži atlyginimai. Turite pralaužti šį ratą.

Dažnai verslas mano, kad tikslo ar misijos paprastiems darbininkams nereikia – jie tik apie pinigus galvoja. Neapsigaukite – gal koks statybininkas ir mėgsta pasikeikti bei bendrauja gan stačiokiškai, tačiau iki šiol niekas nepaneigė dar Abrahamo Maslow suformuluotos poreikių piramidės, kuri sako, jog žmonėms reikia jausti savivertę, išdidumą. Vienas statybininkas deda plytą prie plytos, o kitas stato Dievo namus.

Tik vadovas ir gerai organizuota vidinė komunikacija gali sukurti darbuotojams jausmą, kad įmonė daro kažką ypatinga. Ir už tai ji gaus didesnį darbo našumą, o su juo – ir didesnį pelną.