Kurios savivaldybės tvarkosi geriausiai: atskirtis tarp regionų gilėja
Prasčiausiai tarp didžiųjų savivaldybių sekasi Alytui, tarp mažųjų - Ignalinai ir Molėtams.
Tokius rezultatus, remdamasis 2016-ųjų duomenimis, paskelbė Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).
Jo kasmet skelbiamas savivaldybių indeksas rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja. Tačiau didžiausia bėda ne prastėjanti demografija regionuose. Septintą kartą sudaromas indeksas rodo, kad didėjantis atotrūkis yra ilgalaikio neveikimo pasekmė.
„Daug kalbama apie dvi Lietuvas, tačiau rodikliai rodo, kad skirtumai yra ne tik tarp didžiųjų ir mažųjų, bet ir tarp kaimyninių, panašaus dydžio savivaldybių. Didmiesčio statusas negarantuoja sėkmės, ir atvirkščiai – mažas gyventojų skaičius nereiškia pasmerkimo stagnacijai. Todėl savivaldybių politikai ir administracijų vadovai turi imtis iniciatyvos, nekasdienių ir drąsių sprendimų siekiant pritraukti ir išlaikyti investicijas, kuriančius ir dirbančius gyventojus”, – teigia Žilvinas Šilėnas, LLRI prezidentas.
Laimi didmiesčių kaimynės
Savivaldybių indeksą Lietuvos laisvosios rinkos institutas šiemet sudarė jau septintą kartą. Skelbiami du indeksai – 6-ių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54-ių mažųjų savivaldybių. Vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės.
Geriausios savivaldybės išsiskiria tuo, kad čia verslas yra aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, mažesnė emigracija.
Aistė Čepukaitė, Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė nurodo, kad Vilnius – šalies investicijų traukos centras, čia sukoncentruota net du trečdaliai užsienio investicijų. Dėl to čia didžiausi atlyginimai, bedarbystė – viena mažiausių. Sostinė – vienintelė iš didžiųjų miestų, kur gyventi ir dirbti atvyko daugiau žmonių, nei išvyko.
„Tiesa, kiti didieji miestai sostinei vis labiau lipa ant kulnų. Antroje vietoje esanti Klaipėda sėkmingiau tvarko savo finansus, yra taupiai valdoma, miesto skola – mažiausia iš didžiųjų miestų”, – teigia p. Čepukaitė.
Reitinge kyla Kaunas – šiemet jis trečioje vietoje, aplenkęs Šiaulius.
Gerėja praktiškai visi miesto rodikliai: daugėja investicijų, savivaldybė gerai tvarkosi su finansais, nekilnojamuoju turtu, čia išduota santykinai daugiausiai statybos leidimų iš didžiųjų miestų.
Kaip jau minėta, 54-ų mažųjų savivaldybių reitinge geriausios vardas atiteko Klaipėdos ir Kauno rajonų savivaldybėms.
LLRI tyrimas rodo, kad tokios „žiedinės” savivaldybės, supančios didžiuosius miestus, vis sėkmingiau išnaudoja didelio miesto kaimynystės privalumus – čia aktyvesnė ekonomika, vis daugiau žmonių jas renkasi darbui ir gyvenimui.
Ekonominė atskirtis gilėja
Gyventojų mažėjo daugumoje – 54 iš 60 – savivaldybių. Iš trečdalio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2 procentai žmonių. Daugiausiai – iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškio rajonų savivaldybių.
Pasak p. Šilėno, pagal tai, kiek pritraukia investicijų, pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių, verslo aktyvumą, sunkiausiai besiverčiančios savivaldybės nuo pirmaujančiųjų atsilieka vis labiau.
Skirtumas tarp vietovių, kur ekonominis gyvenimas verda, ir tarp vietovių, kur ekonomika merdėja, darosi vis didesnis. Tai yra viena pajamų nelygybės priežasčių.
„Turime rajonų, kur sukauptos užsienio investicijos yra 1 euras žmogui. Tai apie kokius aukštos pridėtinės vertės produktus ar brangiai apmokamas darbo vietas tuomet galima kalbėti?”, – klausia p. Šilėnas.
Vertinant bendrai – svarbiausi žmonių gerbūviui rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9% didėjo vidutinis atlyginimas, 8% sumažėjo bedarbių, 20% mažiau žmonių reikėjo socialinių pašalpų. Augo ekonominis aktyvumas. Veikiančių ūkio subjektų padaugėjo 7%, išduotų verslo liudijimų – 8%.
Savivaldybėse mažėjo įsiskolinimai, tačiau dalyje savivaldybių tai išlieka aktuali problema. Biudžeto skolos svyravo nuo 5% (Radviliškio raj. sav.) iki 101% (Vilniaus m. sav.) pajamų.
Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:
· taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
· savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
· mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
· efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
VERSLO TRIBŪNA
Įmonės „Vilmers“ vadovo Ovidijaus Jalonskio karjeros istorija netelpa į įprastus rėmus – vadovu jis tapo vos 27-erių. Per šešerius metus šiame vaidmenyje jam teko patirti ir spartų augimą, ir sudėtingus laikotarpius, per kuriuos jis išmoko ne vieną verslo pamoką. Visgi O. Jalonskis įsitikinęs – visko savo patirtimi net ir per ilgiausią karjerą neišsiaiškinsi. Prieš kurį laiką jis nusprendė žengti žingsnį, kuris nustebino ne vieną – grįžo į studijų auditoriją.
„Lietuvos vardas Europoje skamba vis garsiau“ – su šia žinia grįžta antrą kartą organizuojama konferencija apie ES investicijų teikiamas galimybes ES+U, vyksianti rugsėjo 25 d. „Compensa“ koncertų salėje. Šių metų konferencijos tikslas – priminti, kokią įtaką Lietuva turi visai Europos Sąjungai.
„Savo žadėtus planus ir įsipareigojimus įvykdėme – liepą visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana pasiekė ir net viršijo simbolinius 2.000 Eur – buvo 2.097 Eur. Visą ir ne visą mėnesį dirbusiųjų atlyginimai taip pat perkopė šią ribą – buvo per 2.012 Eur“, – džiaugsmo įgyvendintais pažadais neslepia Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Anot jo, kitiems didiesiems mažmeninės prekybos tinklams dabar teks dar labiau pasitempti dėl darbuotojų įvertinimo.
Jau kuris laikas atviri duomenys leidžia daryti tai, apie ką seniau organizacijos tik svajodavo. Tikslus partnerių įvertinimas dar nepasirašius svarbių sutarčių, detalesnis rizikų žemėlapis, mažiau krizių ar reputacijos sukrėtimų – tik dalis naudų, kurias įmonė gali gauti laiku pradėjusi tikrinti verslo sąsajas.
· atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
· savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;
· mažina administracinę ir biurokratinę naštą.
