Kremliaus agresija
Kremliaus agresija
Kremliaus agresija
Kremliaus agresija
Kremliaus agresija
2024-06-15 20:25

Moldova neleido nusileisti lėktuvui su prorusiškais aktyvistais

Prorusiška Moldovos parlamento narė Marina Tauber. Vladislav Culiomza (Reuters/Scanpix) nuotr.
Prorusiška Moldovos parlamento narė Marina Tauber. Vladislav Culiomza (Reuters/Scanpix) nuotr.
Moldovos valdžia ir viena opozicijos politikė penktadienį pareiškė, kad aviacijos pareigūnai nedavė leidimo nusileisti lėktuvui, skridusiam į sostinę Kišiniovą ir skraidinusiam prorusiškos opozicijos aktyvistus.

Pasak Rumunijos institucijų, skrydis iš Armėnijos buvo nukreiptas į oro uostą netoli sostinės Bukarešto.

Moldovos prorusiška parlamento narė Marina Tauber apie šį incidentą pranešė platformoje „Telegram“.

„Kišiniovo oro uostas neleido nusileisti skrydžiui iš Maskvos per Jerevaną, kuriuo skrido Moldovos opozicinio politinio bloko „Pergalė“ suvažiavimo dalyviai. Lėktuvas buvo nukreiptas į Bukareštą“, – parašė ji.

Moldovos civilinės aviacijos administracija penktadienį socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, jog pigių skrydžių bendrovė „FlyOne“ nepranešė apie skrydžių tvarkaraščio pakeitimus prieš tris dienas, kaip reikalaujama pagal įstatymus.

Šaltinis netoli Bukarešto esančiame Otopenio oro uoste naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad penktadienio rytą ten nusileido lėktuvas su 174 keleiviais.

Po to lėktuvas buvo patikrintas dėl grasinimo susprogdinti bombą, kuris, kaip paaiškėjo, buvo melagingas, pridūrė šaltinis.

Platformoje „Telegram“ M. Tauber paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip iš „FlyOne“ lėktuvo lipa keleiviai asmens tapatybės patikrinimui.

Incidentas įvyko kitą dieną po to, kai JAV, Didžioji Britanija ir Kanada įspėjo apie Rusijos „sąmokslą“ paveikti rudenį vyksiančius Moldovos prezidento rinkimus.

Ketvirtadienį paskelbtame jų bendrame pareiškime sakoma, kad jos baiminasi, jog Maskva kurstys protestus, jei šalyje nelaimės prorusiškas kandidatas.

Balandžio pabaigoje Moldovos prorusiškos opozicinės partijos susirinko Maskvoje ir paskelbė apie politinio bloko „Pergalė“ sukūrimą prieš prezidento rinkimus ir spalį vyksiantį referendumą dėl narystės Europos Sąjungoje (ES).

Moldova, kuriai vadovauja proeuropietiška prezidentė Maia Sandu, dažnai kaltina Kremlių kišimusi į jos vidaus reikalus.

M. Sandu kaltino Maskvą, kad ji bando kurstyti įtampą buvusioje sovietinėje respublikoje, kurioje gyvena 2,6 mln. žmonių.

Artėjant spalio 20 dieną vyksiantiems prezidento rinkimams, kuriuose M. Sandu sieks antrosios kadencijos, politinė padėtis yra ypač įtempta.

Įsiterpusi tarp karo draskomos Ukrainos ir ES narės Rumunijos, Moldova nuo 2022 m. birželio yra oficiali kandidatė įstoti į Europos Sąjungą.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

52795
130817
52791