O. Scholzas teisina skambutį V. Putinui, Rusijos opozicija Berlyne surengė eitynes
O. Scholzas apie tai prakalbo sulaukęs kritikos dėl Vokietijos inicijuoto pokalbio telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Ukraina gali mumis pasikliauti. Joks sprendimas nebus priimtas už Ukrainos nugaros“, - sakė kancleris Berlyno oro uoste prieš išskrisdamas į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Rio de Žaneire.
Kyjive pasipiktinimą sukėlė tai, kad Vokietijos kancleris O. Scholzas, nepaisydamas Ukrainos prieštaravimų, penktadienį inicijavo pokalbį su V. Putinu. Tai buvo pirmasis Rusijos vadovo pokalbis telefonu su kuriuo nors svarbiu Vakarų lyderiu per beveik dvejus metus.
Vokietijos kancleris, sulaukęs kritikos, stengėsi ginti sprendimą surengti pokalbį.
„Buvo svarbu jam pasakyti, kad neturi tikėtis, jog Vokietijos, Europos ir daugelio kitų pasaulio šalių parama Ukrainai susilpnės“, – pridūrė O. Scholzas.
Jis teigė, kad jo pokalbis su V. Putinu leido jam „pastebėti, kad Rusijos prezidentas nelabai pakeitė savo nuomonę dėl šio karo, o tai nėra gera žinia“.
Sekmadienį Rusijai surengus masinę oro ataką visoje Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pavadino tai Rusijos „tikruoju atsaku“ Vakarų lyderiams, kurie siekė užmegzti ryšius su V. Putinu.
Donaldas Tuskas, Lenkijos ministras pirmininkas, sekmadienį pareiškė, kad telefono skambučiai nesustabdys Rusijos karo Ukrainoje.
„Niekas nesustabdys Putino telefono skambučiais. Praėjusios nakties išpuolis, vienas didžiausių šiame kare, įrodė, kad telefoninė diplomatija negali pakeisti realios visų Vakarų paramos Ukrainai“, – rašė D. Tuskas socialiniame tinkle „X“.
Berlyne - opozicijos eitynės
Tuo metu sekmadienį apie tūkstantį Rusijos opozicijos tremtyje šalininkų Berlyno centre surengė eitynes prieš V. Putiną ir karą Ukrainoje, iš įvykio vietos pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno našlės Julijos Navalnajos vadovaujamos eitynės, kuriomis siekiama atgaivinti susilpnėjusį antiputinišką judėjimą, prasidėjo viename Vokietijos sostinės parke, o paskui pajudėjo Rusijos ambasados link.
„Eitynių tikslas – suvienyti visus, kurie pasisako prieš agresyvų Vladimiro Putino karą Ukrainoje ir politines represijas Rusijoje“, – sakoma organizatorių pareiškime.
Opozicija teigia turinti tris pagrindinius reikalavimus: nedelsiant išvesti karius iš Ukrainos, teisti V. Putiną kaip karo nusikaltėlį ir išlaisvinti visus politinius kalinius Rusijoje.
J. Navalnaja mitinge dalyvauja kartu su kitais dviem opozicionieriais: buvusiu Maskvos miesto tarybos nariu ir ilgamečiu antiputiniškos kampanijos dalyviu Ilja Jašinu ir Vladimiru Kara–Murza, kuris išgyveno du bandymus nunuodyti.
Šią vasarą Rusijai apsikeitus kaliniais su Vakarais, I. Jašinas ir V. Kara–Murza buvo išlaisvinti iš kalėjimo. Jie buvo nuteisti už invazijos į Ukrainą pasmerkimą.
Organizatoriai apskaičiavo, kad į eitynes susirinko iki 2.000 jos šalininkų, kurie skandavo „Ne karui“ ir „Rusija be Putino“.
„Svarbu parodyti, kad ne visi rusai ir rusakalbiai pasisako už Putiną, kaip galvoja visas pasaulis, bet kad jie irgi gina liberalias demokratines vertybes, pasisako prieš karą ir žmogžudystes“, – AFP sakė į protestą atėjusi 21 metų studentė Polina Zelenskaja.
Protestui rengti buvo pasirinktas Berlynas, kuriame gyvena tūkstančiai prieš V. Putiną nusiteikusių rusų ir ukrainiečių pabėgėlių.
Patikrinimas judėjimui
Šis renginys taip pat laikomas patikrinimu judėjimui, kuris susilpnėjo dėl daugelį metų trukusių represijų ir patyrė didžiulį smūgį po A. Navalno mirties.
Šis charizmatiškas politikas buvo vienintelė asmenybė Rusijoje, pastaraisiais metais sugebėjusi sutelkti tūkstančius žmonių išeiti į gatves protestuoti prieš V. Putiną.
Tačiau Maskvos invazija į Ukrainą pradėjo naują represijų erą, prilygstančią sovietiniam lygiui.
V. Putinui paskelbus apie invaziją, protestavo tūkstančiai žmonių. Šį kovą per A. Navalno laidotuves tūkstančiai žmonių taip pat atėjo pagerbti jo atminimo.
Po A. Navalno mirties įvairios judėjimo frakcijos ėmė aršiai konfliktuoti tarpusavyje.
A. Navalno komanda apkaltino buvusio oligarcho Michailo Chodorkovskio vadovaujamą stovyklą, kad ši sumanė ir užsakė vieno iš jos narių užpuolimą Vilniuje. Kita frakcija apkaltino A. Navalno Kovos su korupcija fondą dangstant įtartino bankininko machinacijas.
Tokie konfliktai nuvylė šalininkus, kurių daugelis trečiaisiais plataus masto karo metais praranda viltį.
„Konsoliduoti jėgas“
A. Navalnas savo šalininkus telkė žinutėmis iš kalėjimo, o be jo opozicijos judėjimas sunkiai atgauna pagreitį.
Prieš eitynes duotame interviu J. Navalnaja pripažino, kad opozicija šiuo metu neturi jokio plano, kaip nuversti V. Putino režimą ar sustabdyti karą Ukrainoje.
Tačiau mitingu opozicionierių trijulė tikisi pademonstruoti vienybę ir sutelkti tūkstančius rusų tremtinių, kurie pabėgo į Europą, be kita ko, norėdami išvengti šaukimo į kariuomenę.
„Svarbu parodyti, kad galime dirbti kartu ir konsoliduoti įvairias antikarinio judėjimo jėgas“, – interviu rusų išeivijos kanalui „Dožd“ anksčiau šį mėnesį sakė V. Kara-Murza.
Nepaisant to, Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas kritikavo šį renginį kaip „pasivaikščiojimą be orumo ir be pasekmių“ ir pridūrė, kad tai rodo opozicijos silpnumą.
Straipsnyje laikraštyje „Zeit“ O. Makejevas teigė, kad trys opozicijos veikėjai nepakankamai daro, kad palaikytų Kyjivą ir ragintų savo bendrapiliečius protestuoti Rusijoje.
Taip pat ir Ukrainos diasporos Vokietijoje asociacija „Vitsche“ teigė, kad šis renginys netransliuoja aiškios žinutės apie paramą ukrainiečiams.
Karas Ukrainoje kelia nepatogumų Rusijos opozicijai, kuri nenori pernelyg remti Kyjivo, nes baiminasi supriešinti rusus ir sužlugdyti bet kokias viltis ateityje padaryti politinę karjerą Rusijoje po V. Putino.
Kremlius, kuris opozicionierius vaizduoja kaip išdavikus, atmetė eitynes kaip nereikšmingas.
Jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas eitynių organizatorius pavadino „siaubingai atitrūkusiais nuo savo šalies“ ir sakė, kad „jų nuomonė neturi jokios reikšmės“.
Be stipraus lyderio
Pastaraisiais metais Kremlius išnaikino bet kokią politinę konkurenciją šalyje ir ėmėsi masinio susidorojimo su kitaminčiais, o šimtai rusų už savo politines pažiūras sėdi kalėjime.
V. Putinui Rusiją valdant beveik 25 metus, visi jo politiniai oponentai dabar yra mirę, kalėjime arba tremtyje.
Rusijos opozicija neteko pagrindinio savo lyderio vasarį, kai neaiškiomis aplinkybėmis Arkties kalėjime mirė A. Navalnas.
Judėjimo vairą perėmusi jo našlė J. Navalnaja yra viena iš pagrindinių sekmadienio eitynių organizatorių.
Negalėdama veikti savo šalyje, Rusijos opozicija priversta veikti užsienyje, kur pabėgo šimtai tūkstančių rusų po 2022 m. vasarį surengtos invazijos į Ukrainą.
