Kronos krytis neatmušė nuo Norvegijos

Daugiau nei 40% pernai ir apie 17% šiais metais. Tokie Šiaurės jūroje išgaunamos „Brent“ rūšies naftos pigimo skaičiai gal ir džiugina Lietuvos vairuotojus ar energijos išteklių naudotojus, tačiau tikrai ne Norvegiją, kuri yra didžiausia naftos eksportuotoja visoje Vakarų Europoje.

Naftos pigimo pasekmės Norvegijos ekonomikai neginčijamos – Norvegijos krona per pastaruosius 12 mėnesių jau atpigo beveik 7%, o JAV dolerio atžvilgiu – 24%. Tad krona jau krikštijama kaip labiausiai per pastaruosius metus nuvertėjusia išsivysčiusio pasaulio valiuta.

Krona prieš rinkos stabilumą

Kita vertus, nedarbas šioje šalyje liepą siekė vos 3,1%, – toks rodiklis būtų siekiamybė daugeliui besivystančių, o ir Vakarų pasaulio šalių, bet Norvegijoje jis reiškia, kad nedarbas šturmuoja aukščiausią lygį per daugiau nei 4 metus.

Vien per liepos mėn. šalyje atsirado 2.500 bedarbių, – tokio skaičiaus nematyta nuo 2009 m. balandžio.

Norvegijos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį augo 1,5%, nors dar pernai augimas sudarė 2,2%.

Aleksandras Laurinavičius, komercijos atašė Norvegijoje, pripažįsta, kad Lietuvos verslininkai, kurie vykdo sandorius Norvegijos kronomis, dabar gali patirti nuostolių dėl nepalankių valiutų kursų svyravimų. Drauge jis atkreipia dėmesį, kad laikinus netekimus atperka ilgalaikis požiūris į prekybinių santykių plėtrą su norvegais: Norvegija išlieka viena turtingiausių pasaulyje šalių, pasižyminti žemu nedarbo lygiu, stabilia ekonomika ir atvira rinka, o toliau krintanti naftos kaina, kuri vakar nusirito žemiau nei 50 USD už barelį psichologinės ribos, jo nuomone, nesukėlė dramatiško poveikio Norvegijos ekonomikai.

Persiorientavo į euro zoną

Ponas Laurinavičius, apibendrindamas lietuviškų įmonių prekybos su norvegais praktiką, nurodo, kad, deja, valiutų svyravimo riziką daugeliu atvejų prisiima ten eksportuojančios mūsų įmonės, kadangi Norvegai nenoriai sutinka atsiskaityti eurais. Jie nenori patirti papildomą riziką dėl valiutų kurso svyravimo. „Taigi, dažniausiai sutartys vis tiek yra pasirašomos Norvegijos kronomis“, – sako p. Laurinavičius.

Tačiau yra ir išimčių. Pavyzdžiui, Lietuvoje pagamintais vasarnamiais, pirtimis ir kitais mediniais statiniais Norvegijoje prekiaujanti UAB „Viking Industrier“ (VI). Bendrovė su klientais sutartis sudaro ne Norvegijos kronomis, o eurais ir fiksuotomis kainomis.

„Mes taikome bendrą kainininką visoms šalims ir visada kainas pateikiame eurais. Niekada nekilo klausimų ar problemų dėl, to kad atsiskaitymas eurais. Kainas eurais pateikiame nuo pat 2009 metų. Kai (Norvegijos – VŽ) krona stiprėjo, tai klientai džiaugėsi gaudami kainas eurais, šiuo metu situacija yra atvirkštinė“, – sako Neringa Sungailaitė, VI komercijos direktorė.

Ponia Sungailaitė vis dėlto pripažįsta, kad susilpnėjusi Norvegijos valiuta lėmė, kad ten dabar parduodama mažiau, o didžiausia įmonės eksporto rinka tapo Vokietija, kur kaip ir Lietuvoje cirkuliuoja eurai. Ventos miestelyje, Akmenės r., įsikūrusioje norvegų kapitalo bendrovėje pluša 60 darbuotojų. Įmonės eksportas šiemet per sausį–liepą į Norvegiją traukėsi apie 1%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Šiemet daugiau dėmesio skiriame naujų klientų paieškai, tad didelio kritimo nepajutome“, – tęsė pašnekovė. Pardavimai kitose ES šalyse 2015 m. augo apie 12%, ypač Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje. Per 2015 m. sausį–liepą eksportas į Norvegiją sudarė 29% visų įmonės pardavimų (apie 615.000 EUR), Vokietiją – 31%, Prancūziją – 10%, Didžiąją Britaniją – 7%. Per visus 2014 metus eksportas į Norvegiją sudarė 31% visų pardavimų (daugiau kaip 1 mln. Eur).

Išaugo konkurencija su vietiniais

Vaidas Vičius, aliuminio ir stiklo fasadų projektavimo, gamybos bei montavimo UAB „Staticus“ rinkodaros ir komunikacijos vadovas, nurodo, kad dėl kritusio Norvegijos kronos kurso vietiniai konkurentai tapo šiek tiek konkurencingesni, bet ne pirmus metus ten dirbančiai įmonei labai padeda tai, kad įmonė konkuruoja ne kaina, o inovatyviais sprendimais, kuriems įgyvendinti reikalingos kompetencijos. „Staticus“ naudoja įvairius būdus apsisaugoti nuo galimų nuostolių dėl valiutų kurso svyravimo – draudžiasi ar fiksuoja kursą sutartyse. „Taip pat dažnai būname pakviesti į projektus ankstyvoje stadijoje, todėl dirbame atviros sąmatos principu: teikiame įvairius galimus sprendinius, jų pranašumus bei trūkumus ir kartu su visa projekto komanda išrenkame teikiančius didžiausią pridėtinę vertę“, – teigė p. Vičius.

„Staticus“ į Norvegiją 2014 m. eksportavo beveik 14 mln. Eur vertės gaminių ir paslaugų. Norvegija yra įmonės antra pagal dydį eksporto rinka po Švedijos. Tarp naujausių baigtų įmonės projektų – vadinamojoje Norvegijos naftininkų sostinėje Stavangeryje 2014 m. pastatytas biurų pastatas ir Norvegijos šiaurėje, jau už poliarinio rato, Budės mieste pastatytas naujas viešbutis „Scandic Havet“. „Staticus“ buvo atsakinga už šių objektų konstrukcijų projektavimą, gamybą ir montavimą, teko padengti po 7.900 kv. m plotą. Pirmąjį didesnį projektą „Staticus“ Norvegijoje įgyvendino 2010 m., iki dabar jau yra baigti bemaž dešimt didelių projektų, kurių vertė viršija 30 mln. Eur.

Patvirtina centrinis bankas

Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis ekonomistas, komentuoja, kad iš makroekonominių rodiklių akivaizdžiai matyti, kad atpigusi nafta paveikė Norvegijos ekonomikos augimą. Tą patvirtina ir Norvegijos centrinio banko veiksmai bei pareiškimai, – šis birželį palūkanas sumažino iki 1% ir panašu, kad rudenį dar gali mažinti. Skaičiuojama, kad naftos sektorius generuoja apie 18% Norvegijos bendrojo vidaus produkto.

„Didelį svorį šios šalies ekonomikai turi ne tik žaliavinės naftos gavyba, bet ir pasaulinėms naftos kompanijoms teikiamos aukštos pridėtinės vertės paslaugos, pradedant konsultavimu ir baigiant žvalgyba. Šiuo metu visas naftos sektorius išgyvena kaštų karpymo etapą, tad tokių paslaugų poreikis gerokai sumažėjęs“, – sako p. Povilauskas.

Anot ekonomisto, nesitikint stipresnio naftos kainų atšokimo, Norvegijos ekonomikos augimo atsigavimas greitu metu nėra tikėtinas. Tai patvirtina ir eksportuotojai. Ponia Sungailaitė pažymi, kad Norvegija, ko gero, ateityje išliks konservatyvios grąžos rinka, todėl didesnio pelningumo siekiantiems Lietuvos eksportuotojams įdomesnės galėtų būti besivystančių šalių rinkos, ir senesnės, po praėjusios krizės atsigaunančios rinkos, tokios kaip Airija, Ispanija, Slovakija.

Indrė Genytė-Pikčienė, Norvegijos banko DNB vyriausioji analitikė, skaičiuoja, kad naftos ir dujų eksportas siekia 46% viso Norvegijos eksporto, šis sektorius suneša 27% valdžios sektoriaus pajamų, maža to, naftos sektoriui tenka 29% visų šalies investicijų. „Be to, nemaža dalis kitų ekonominių veiklų yra glaudžiai susijusios su Norvegijos naftos pramone. Todėl natūralu, kad per metus perpus susitraukusios naftos kainos tapo netikėtu išbandymu šiai mažai diversifikuotai ekonomikai“, – sako p. Genytė-Pikčienė. Pasak jos, jau užčiuopiami ir prastėjantys apdirbamosios pramonės rezultatai, smunka laivų statyklų, platformų ir metalų pramonės apimtis. Situaciją dar komplikuoja tai, kad norvegiškos naftos gavyba yra santykinai brangi, tad besitęsianti žemų naftos kainų aplinka gali padaryti dalį Norvegijos naftos telkinių nepelningus. DNB prognozuoja, kad šiemet vidutinė naftos kaina sudarys 58 USD už barelį, 2016 m. – 65 USD už barelį, o vidutiniu laikotarpiu turėtų kisti 60–80 USD už barelį. „Tad natūralu, kad Norvegijai teks įvertinti ir pesimistinį ateities raidos scenarijų“, – kalba DNB atstovė.

Padėtis nėra kritinė

Kita vertus, ekonomistai pažymi, kad apie kritinę Norvegijos ekonomikos būklę dar nėra nė ko kalbėti. Visų pirma dėl to, kad Norvegijos centrinis bankas imasi ryžtingų veiksmų skatindamas ekonomiką, o valdžia jau prieš kurį laiką pradėjo mažinti šalies priklausomybę nuo naftos gavybos. Analitikai pirštais taip pat baksnoja į Norvegijos valstybinį naftos fondą, kuriame sukaupta daugiau nei 800 mlrd. Eur. Šio fondo tikslas – suteikti Norvegijos valdžiai manevro laisvės, kai naftos kainos krinta ar Norvegijos ekonomika išgyvena nuosmukį. „Norvegijos valdžia šį fondą naudoja reguliuodama biudžeto pajamų ir išlaidų balansą. Vertinant pagal dabartinį šalies biudžeto deficitą, šio fondo pakaktų keliasdešimties metų deficitui padengti. Tikiu, kad Norvegijos valdžia yra išmintingesnė ir šio fondo resursų neišeikvos einamiesiems poreikiams tenkinti, kaip kad padarė Rusija, o jį skirs investicijoms į kitus sektorius skatinti“, – kalba p. Povilauskas. Panašios nuomonės laikosi ir p. Genytė-Pikčienė, ji pažymi, kad pasaulio ekonomikos kontekste Norvegija išlieka itin ekonomiškai stiprus taškas.

Lietuviškas eksportas į Norvegiją

Norvegija tarp 186 Lietuvos užsienio prekybos partnerių pagal eksportą 2015 m. sausį–gegužę užėmė 12 vietą, o pagal importą – 21 vietą.2015 m. sausio–gegužės mėn., palyginti su atitinkamu 2014 m. laikotarpiu, prekių eksportas padidėjo 10,8% ir sudarė 250,6 mln. Eur. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 8%, iki 228 mln. Eur.2015 m. sausį–gegužę daugiausia eksportuota lietuviškos kilmės baldų – 64,2 mln. Eur vertės (28,2% viso eksporto), medienos ir medienos dirbinių – 25,1 mln. Eur (11%), dirbinių iš geležies arba iš plieno – 20,8 mln. Eur (9,1%), plastikų ir jų dirbinių – 16,5 mln. Eur vertės (7,2%).

infogr.am::infogram_0_norvegija_ir_nafta_skaiciais

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 5 d.