Amerikos reveransas V. Putinui gali suteikti galimybę Rusijai laimėti jau pralaimėtą karą

Jums buvo suteikta galimybė rinktis tarp karo ir gėdos. Jūs pasirinkote gėdą ir turėsite karą, – tokius žodžius prieš daugiau nei 80 metų Winstonas Churchillis ištarė tuometiniam Jungtinės Karalystės (JK) ministrui pirmininkui Neville'iui Chamberlainui.

Matant pastarųjų dienų įvykius, atrodo, kad taip pasirinko ir JAV prezidento D. Trumpo administracija. Nuo derybų stalo amerikiečiai patraukė ne tik Europą, bet ir pačią nuo Maskvos agresijos trejus metus kenčiančią Ukrainą.

Po pirmojo JAV ir Rusijos derybininkų susitikimo rusai džiūgauja ir turi dėl ko. JAV jau pareiškė, jog Ukraina neturėtų tikėti „iliuzijomis“, kad susigrąžins savo teritoriją iki 2014 m. ar kad galės tapti NATO nare. Dar daugiau – JAV po susitikimo paskelbė, kad atkuria ryšius su Maskva ir naikina diplomatinę Rusijos izoliaciją. JAV prezidentas D. Trumpas asmeniškai nusitaikė ir į Volodymyrą Zelenskį ir reikalauja Ukrainoje surengti naujus rinkimus. Būtent to visada siekė ir Rusija. Galiausiai Amerika signalizuoja apsvarstysianti savo didžiausią ir Rusijos ekonomiką labiausiai spaudžiantį ginklą – sankcijas.

„Savo komentaruose pasibaigus deryboms Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasinaudojo proga dar kartą patvirtinti Rusijos raudonąsias linijas – jokios narystės NATO Ukrainai ir jokių Aljanso karinių pajėgų kaip taikdarių. Paprastai derybos reiškia duoti ir imti, tačiau šiuo metu Ukraina neabejotinai jaučiasi taip, tarsi JAV duoda, o Rusija tik ima“, – teigė Ivoris Bennettas, „Sky News“ korespondentas Maskvoje.

Rusijos propaganda po tokių Amerikos diplomatijos viražų išgyvena euforiją. Rusija niekaip nesugebėjo palaužti Ukrainos mūšio lauke, o dabar Kremlius tikisi, kad Kyjivas bus palaidotas prie derybų stalo.

Rusijos įtakingiausias šalies dienraštis „Kommersant“, apžvelgdamas tarptautinius pranešimus apie D. Trumpo ir V. Putino atgimusią draugystę, išspausdino antraštę, kurią sunku paneigti: „V. Putinas triumfuoja“. Kitą šalį užpuolęs agresorius už žudymą ir naikinimą ne tik kad nėra nubaudžiamas, jis apdovanojamas vieta prie stalo patenkinant jo iškeltus ultimatumus.

„Didžiulį nerimą kelia tai, kad D. Trumpas vos per kelias dienas Rusiją iš užribyje buvusios šalies pavertė pagrindinio prizo laimėtoja. Tai turės didelę kainą“, – „Reuters“ sakė Brettas Bruenas, buvęs JAV prezidento Baracko Obamos administracijos patarėjas užsienio politikos klausimais.

Po susitikimo nebuvo jokių ženklų, kad Rusijos pareigūnai per susitikimą būtų pasiūlę kokių nors nuolaidų.

Susitikimo metu S. Lavrovas ir Kremliaus užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas – du veteranai, dabartines pareigas einantys iš viso 34 metus, – derėjosi su trimis D. Trumpo padėjėjais per pirmąjį savo darbo mėnesį – valstybės sekretoriumi Marco Rubio ir patarėju nacionalinio saugumo klausimais Mike'u Waltzu. Prie derybų prisijungė D. Trumpo pasiuntinys Viduriniuose Rytuose Steve'as Witkoffas.

„Amerikiečių komanda neturi beveik jokios aukšto lygio tarptautinių derybų patirties, jokios regioninės kompetencijos Ukrainos ir Rusijos klausimais ir atitinkamų užsienio kalbų žinių. Švelniai tariant, absoliučiai kitokia situacija Rusijos pusėje“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Timothy Snyderis, vienas iškiliausių šių dienų istorikų, Jeilio universiteto profesorius ir Rusijos ekspertas.

B. Bruenas teigė, kad tai „mėgėjų lygos žaidimas“. Mėgėjų ar ne, Ukrainai šį žaidimą tenka stebėti nuo atsarginių suolelio.

Emma Ashford, Vašingtone įsikūrusio Stimsono centro analitinio centro vyresnioji mokslo darbuotoja, vylėsi, kad Ukrainai esą atsiras vietos prie derybų stalo kituose jų etapuose, tačiau ji teigė pateisinanti Europos nustūmimą nuo derybų stalo.

„Tikrai nėra idealu, kad prie stalo nebuvo Ukrainos, tačiau JAV prezidento administracija tikriausiai teisi, kad, į derybas įleidus Europos partnerius, kambaryje skambės per daug balsų ir tai apsunkins bet kokią derybų pažangą“, – sakė E. Ashford.

Po derybų – Rusijos triumfas 

Vis dėlto demokratas Jake'as Auchinclossas, kuris yra vienas iš Atstovų Rūmų frakcijos Ukrainos klausimais pirmininkų, sakė, kad Rusija laimėjo pirmąjį raundą.

„Buvo normalizuota dvišalė diplomatija su Rusija, į kurią nebuvo neįtraukta Ukraina ir NATO. O Rusijai dėl to nereikėjo nieko atsisakyti“, – kalbėjo J. Auchinclossas.

Ir daugiau analitikų sutinka su tuo, kad Rusija iš šios situacijos išėjo kaip stipresnė pusė.

„Nėra abejonių, kad rusai patenkinti tuo, kas įvyko. Rusija supranta tai kaip jų izoliacijos pabaigą ir tai, kad Amerika priima Rusiją, nepaisydama to apgailėtino karo, barbariško karo, kurį jie vykdo“, – sakė Johnas Herbstas, idėjų kalvės „Atlantic Council“ Eurazijos centro vyresnysis direktorius.  

Cornellio universiteto docentas Brynas Rosenfeldas pastebėjo, kad aukšto lygio bendravimas su JAV administracija be Ukrainos atstovų leido Rusijai paskelbti, kad V. Zelenskiui atėjo galas, o tokio rezultato Rusija ir siekė.

Po derybų surengtoje konferencijoje D. Trumpas nuėjo dar toliau ir patvirtino Rusijos propagandoje dominuojantį naratyvą apie neva legitimumo neturintį Ukrainos prezidentą.

„Turime situaciją, kai Ukrainoje neįvyko rinkimai, bet Ukrainoje iš esmės galioja karo padėtis, kai Ukrainos lyderis – turiu omenyje, nenoriu to sakyti, bet jo reitingas sumažėjo iki 4%, o šalis buvo suniokota“, – sakė D. Trumpas.

Rinkimai Ukrainoje šiuo metu nevyksta dėl įvestos karo padėties. Kol kas tai yra neįmanoma, nes šalis nuolat bombarduojama, milijonai žmonių fiziškai kariauja arba yra karo pabėgėliai užsienyje. Be to, Rusija visada kišosi ir kišis į Ukrainos rinkimus, tad jie nėra įmanomi, kol nėra tikros taikos.

Paskelbus paliaubas, teoriškai jie galėtų vykti. Tačiau tai būtų labai pavojingas scenarijus Ukrainai. Rinkimų chaosas gali lemti didelę Rusijos įtaką arba ginčytiną rezultatą. 

Be to, D. Trumpas pateikė realybės neatitinkančius faktus. V. Zelenskiu pasitiki 52% ukrainiečių, rodo gruodžio 2–17 d. Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto atlikta 2.000 žmonių apklausa.

Pats Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pabrėžė, kad Rusijos vadovai yra melagiai, kuriais negalima pasitikėti.

„Niekada neturime pamiršti, kad Rusiją valdo patologiniai melagiai, kuriais negalima pasitikėti ir kuriuos reikia spausti. Taikos labui“, – socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis.

Kol kas Kyjivas nurodė, kad nesutiks su jokiomis primestomis taikos sąlygomis jiems net nedalyvaujant ir kad neketina atsakyti į Rusijos primestus ultimatumus, tačiau be JAV karinės paramos, pirmiausia žvalgybos srityje, sunku įsivaizduoti tolesnę Ukrainos kovą.

Sprendžiant iš Rusijos propagandos triukšmo ir kai kurių europiečių nevilties, Kremlius dar niekada nebuvo arčiau pergalės savo kare prieš Ukrainą.

D. Trumpas į derybas žiūri kaip į būdą užbaigti „juokingą“ karą, o V. Putinas – kaip į didesnio konflikto etapą, „The Economist“ teigė vienas neįvardintas amerikiečių pareigūnas. Rusijos vadovas skaičiuoja, kad jis turi daugiau galios negu Ukraina ar girgždantis Vakarų aljansas – NATO.

Laimės pralaimėtą karą? 

Tačiau Rusijos pasitikėjimas savo jėgomis padiktuotas tik Amerikos diplomatinių reveransų Maskvai. Mat mūšio lauke Rusija nepasiekė jokių reikšmingų laimėjimų. Iš tiesų Kremliaus kariuomenė kare prieš Ukrainą pasirodė neįtikėtinai prastai. Ji žengia į priekį labai lėtai: nuo praėjusių metų liepos jai sunkiai sekasi užimti Pokrovsko miestą, kuriame jau dabartiniai nuostoliai yra milžiniški. Dauguma Rusijos kariuomenės laimėjimų buvo pasiekta pirmosiomis karo savaitėmis. 2022 m. balandį, kai pasitraukė iš Ukrainos šiaurės, Rusija kontroliavo 19,6% Ukrainos teritorijos, o jos aukų (žuvusiųjų ir sužeistųjų) buvo apie 20.000. Šiandien Rusija užima 19,2% teritorijos, o jos aukų skaičius siekia 800.000, skaičiuoja „The Economist“, remdamiesi savo šaltiniais Jungtinėje Karalystėje.

„Sunaikintos technikos kiekis taip pat yra stulbinamas. Prisiminkime Rusijos sovietinių laikų šarvuočių atsargas, kauptas dešimtmečiais. Daugiau nei pusė iš 7.300 saugyklose buvusių tankų yra sunaikinti. Iš likusių tik 500 gali būti greitai restauruoti. Iki balandžio Rusijai gali baigtis tankai T-80. Pernai ji neteko dvigubai daugiau artilerijos sistemų nei per ankstesnius dvejus metus. Samdyti kontraktinius karius tampa vis brangiau. Visuotinė mobilizacija būtų politiškai rizikinga net ir V. Putinui“, – rašo „The Economist“.  

[infogram id="2f8b8016-3a43-4e42-b97e-44a40c65fb06" prefix="gdo" format="interactive" title="Rusijos BVP 2000-2026 m."]

Rusijos ekonomika atlaikė sankcijų smūgį dėl jos centrinio banko profesionalumo, aukštų žaliavų kainų ir fiskalinių paskatų. Tačiau išteklių perskirstymas iš gamybos sektorių į karinį kompleksą paskatino dviženklę infliaciją. Palūkanų normos siekia 21% – aukščiausią lygį per pastaruosius du dešimtmečius. Jaučiamas nuolatinis darbo jėgos trūkumas. Ir tai tik remiantis oficialia Kremliaus statistika, kuri, kaip ir viskas Rusijoje, greičiausiai yra netiksli.

Tačiau „Reuters“ nutekintoje šalies centrinio banko ir Ekonomikos ministerijos ataskaitoje įspėjama, kad recesija gali prasidėti anksčiau, nei sulėtės infliacija. Olegas Vjuginas, buvęs centrinio banko vadovo pavaduotojas, teigė, kad vyriausybė netrukus turės rinktis, mažinti karines išlaidas ar sparčiai augančią infliaciją.

Valstybės turto fondo lėšos jau prie pabaigos. Pasak Michailo Zadornovo, buvusio finansų ministro, fondo likvidus turtas sumažėjo nuo 7,4% BVP iki mažiau nei 2%. Eksportą, kuris pernai siekė 417 mlrd. USD, spaudžia sankcijos ir mažesnės žaliavų kainos. Gruodį jis per metus sumažėjo 20%.

Todėl analitikai šokiruoti D. Trumpo ketinimų padaryti tiek daug greitų nuolaidų Kremliui, nes būtent dabar tam pats netinkamiausias metas.

„Net jei Vakarai negali suteikti Ukrainai geležinių saugumo garantijų, jie galėtų išlaikyti sankcijas ir parklupdyti Rusiją ekonomiškai“, – įsitikinęs Kirilas Rogovas, ekspertų tinklo „Re: Russia“ įkūrėjas.

Tačiau D. Trumpas daugiausia dėmesio skiria savo pažado greitai užbaigti karą vykdymui, o ne Rusijos suvaržymui ir atgrasymui ilgiems metams.

„Mes pagaliau pastatėme V. Putiną į tokią padėtį, kokioje norėjome, kad jis būtų trejus metus. Būtų baisi gėda, jei leistume jam išplėšti pergalę jau pralaimėjus“, – „The Economist“ cituoja vieną amerikiečių pareigūną.

Tačiau V. Putino pergalės planas glūdi Baltuosiuose rūmuose. V. Putinas įsitikinęs, kad D. Trumpas yra ne tik nekantrus, bet juo lengva ir manipuliuoti. Jis JAV prezidentui pataikauja jį liaupsindamas ir taip tikisi laimėti pralaimėtą karą.

Būtina pabrėžti, kad V. Putinas nesiekia paliaubų. Kremliui nereikia paliaubų, kurios paliktų galioti Vakarų sankcijas ir leistų Ukrainai persiginkluoti. Vietoj to jis siekia „galutinio sprendimo“, kuris panaikintų Vakarų embargą Rusijai ir leistų jai atkurti savo kariuomenę.

Net jei karštasis karas baigsis, V. Putinas ir toliau bandys paralyžiuoti Europą ir atkurti Rusijos įtakos sferą. Pasak NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje vado patarėjo Steve'o Covingtono, jo tikslas – palaužti Ukrainą ir sugriauti Amerikos vadovaujamą pasaulio tvarką. Kol kas Kremliaus lyderis ryžtingai žengia į tikslą.