V. Putinas neigia pralaimėjęs Sirijoje, pareiškė, kad karą prieš Ukrainą reikėjo pradėti anksčiau

Klausimai, kaip ir visuomet, buvo parengti iš anksto. 

Konferencija baigėsi 

V. Putino spaudos konferencija ir „tiesioginė linija“ baigėsi. Šiais metais Kremliaus šeimininkas kalbėjo 4 val. ir 27 min. Ilgiausia jo spaudos konferencija truko 4 val. ir 30 min. Ji įvyko 2020 m. 

V. Putinas: Maskva turėjo anksčiau užpulti Ukrainą

V. Putinas pareiškė, kad Maskva turėjo anksčiau pradėti plataus masto puolimą Ukrainoje, leisdamas suprasti, kad jo šalis nebuvo pakankamai gerai pasirengusi beveik trejus metus trunkančiai karinei kampanijai.

Kalbėdamas apie savo sprendimą 2022 metų vasarį įsakyti kariams įžengti į Ukrainą, jis sakė: „Jei būtų buvę galima pažvelgti į situaciją žinant, kas vyksta dabar, manyčiau, kad toks sprendimas, kuris buvo priimtas, turėjo būti priimtas anksčiau.“

Kalbėdamas savo tradicinėje metų pabaigos spaudos konferencijoje jis pridūrė: „2022 metų įvykius pradėjome be jokio pasiruošimo. Jei būtume anksčiau žinoję, kas nutiks, turėjo būti sisteminis pasirengimas.“ 

Nerimo lygis Rusijoje auga

Vitalijus Ševčenka, „BBC Monitoring“ Rusijos redaktorius, pastebi, kad šioje spaudos konferencijoje vis kartojasi klausimai apie Ukrainą dalyvaujančių karių išmokas, taip pat apie paramą, kurią jie gauna sužeidimo ar žūties atveju.

„Tai atspindi nerimo lygį Rusijoje dėl kare patirtų nuostolių – taip pat išryškina pagrindinę priežastį, kodėl tiek daug rusų savanoriškai pasirenka kariauti Ukrainoje“, – rašo BBC analitikas V. Ševčenka.  

V. Putino konferencija tęsiasi jau daugiau negu 4 val. 

Praėjusiais metais Kremliaus šeimininko spaudos konferencija truko 4 val. ir 3 min. 

Neatsakė dėl palūkanų kėlimo 

Rusijos lyderis neatsakė į klausimą, ar po penktadienio susitikimo Rusijos centrinis bankas kels palūkanas ir kiek. Jis pareiškė esą apie tai nėra informuotas.

„Tikiuosi, kad sprendimas bus pasvertas ir atitiks šiandienos situaciją“, – sakė Rusijos lyderis.

Anot jo, Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina jam nepasakė, kokia bus pagrindinė palūkanų norma.

„Tikriausiai ji pati to dar nežino, nes jie tai aptaria valdyboje ir diskusijų metu priima galutinį sprendimą“, – sakė V. Putinas. Tačiau toks žingsnis, remiantis ekspertų prognozėmis, neišvengiamas. Šalies centrinis bankas padidino palūkanų normą iki 21%, prognozuojama, kad iki metų pabaigos ji pasieks 23%. 

V. Zelenskį pavadino neteisėtu lyderiu 

V. Putinas pavadino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „neteisėtu“ ir sakė, kad bet koks būsimas taikos susitarimas bus sudarytas su „teisėta“ Ukrainos vadovybe.

„Kalbėsimės su visais, įskaitant V. Zelenskį... Bet taikos susitarimą pasirašysime tik su tais, kurie yra teisėti. O tai yra Aukščiausioji Rada (Ukrainos parlamentas – VŽ) ir jos pirmininkas“.  

VŽ primena, kad Ukrainos prezidentas yra teisėtai ir demokratiniuose rinkimuose išrinktas lyderis. Nauji prezidento rinkimai nebuvo organizuojami dėl Rusijos agresijos. Ji yra laikinai okupavusi dalį Ukrainos teritorijos, tad ten negali būti rengiami sąžiningi rinkimai, be to sunaikinta ištisų miestų infrastuktūra, Rusijai žiauriai bombarduojant civilinius objektus. Ukrainoje taip pat galioja įvesta karo padėtis, o per ją rinkimai nėra rengiami. 

Gyrė Rusijos ir Kinijos santykius

Rusijos ir Kinijos dvišaliai santykiai yra labai geri, ketvirtadienį pabrėžė V. Putinas ir pridūrė, kad abi pusės visiškai pasitiki viena kita.

„Nedarysime nieko, kas pakenktų pasitikėjimui“, – sakė jis, pavadindamas Kinijos vadovą Xi Jinpingą savo „draugu“. 

Abu lyderiai paskutinį kartą buvo susitikę Rusijos Kazanės mieste spalio mėnesį per BRICS aukščiausiojo lygio susitikimą, kur Xi Jinpingas karo nusikaltėliui V. Putinui teigė, kad „Kinijos ir Rusijos draugystė tęsis iš kartos į kartą, o didžiųjų šalių atsakomybė savo žmonėms nesikeis“.

Prisimindamas Rusijos ir Kinijos santykių istoriją, V. Putinas kalbėjo apie tai, kaip abi šalys kartu kariavo Antrojo pasaulinio karo metais. „Mes buvome kartu tada ir esame kartu dabar“, – sakė jis.

Tačiau iš tiesų Maskvos ir Pekino santykiai remiasi pragmatiniu išskaičiavimu. Rusijos galimybės prekiauti su kitomis šalimis dėl tarptautinių sankcijų kaip niekada ribotos. Jai tenka pasikliauti tik Kinija, kuri tapo svarbiausia Rusijos prekybos partnere, tiekiančia trečdalį viso importo ir daugiau kaip 90% svarbios elektronikos, kuri naudojama bepiločiuose orlaiviuose, raketose ir tankuose. Tačiau tokia parama nėra nemokama, Kinija naudojasi sudėtinga Maskvos padėtimi ir išnaudoja ją derėdamasi dėl kainų. Maskva vis labiau tampa Pekino vasale. 

„Kyjivas parodė savo tikrąjį veidą“

Ukrainos įvykdytas Rusijos cheminių, radiologinių ir biologinių ginklų padalinio vadovo generolo leitenanto Igorio Kirillovo likvidavimas, anot V. Putino, „parodė Kyjivo režimo, kuris žudo žmones ir Kursko srityje, tikrąjį veidą“. 

Per kasmetinę spaudos konferenciją Rusijos prezidentas pridūrė, kad yra dėkingas klausimą apie generolą uždavusiam „NBC News“ žurnalistui Keirui Simmonsui už tai, kad jis pavadino Ukrainos operaciją „žmogžudyste“, nes „tai kėlė pavojų kitų žmonių gyvybėms“.

Tiesa, V. Putinas sukritikavo savo paties saugumo tarnybas ir teigė, kad jos padarė klaidų.

„Mūsų specialiosios tarnybos praleidžia šiuos smūgius. Jos praleido šiuos smūgius. Tai reiškia, kad turime pagerinti darbą. Negalime leisti, kad įvyktų tokios labai rimtos klaidos“, – kalbėjo Rusijos lyderis. 

VŽ primena, kad ankstų antradienio rytą Maskvos pietryčiuose netoli gyvenamojo namo sprogus užtaisui, žuvo du žmonės, tarp jų I. Kirilovas ir jo pavaduotas. Joks civilis gyventojas nuo šio sprogimo nenukentėjo. Kyjivas kaltina generolą karo nusikaltimais.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) teigė, kad vadovaujant I. Kirilovui Rusija beveik 5.000 kartų panaudojo cheminius ginklus prieš Ukrainą. Dėl I. Kirilovo vaidmens Rusijos kare Ukrainoje sankcijas jam taikė ir Vakarai.

JK ir Jungtinės Valstijos kaltina Rusiją panaudojus prieš Ukrainos karius toksišką medžiagą chloropikriną. Tai būtų Cheminio ginklo konvencijos (CWC) pažeidimas.

Kyjivas oficialiai kol kas šio incidento nekomentuoja, tačiau Vakarų žiniasklaidos priemonės, remdamosis savo šaltiniais Ukrainoje, skelbia, kad už ataką atsakingas Kyjivas.

„Nežinau, kada susitiksiu su D. Trumpu, bet esu tam pasiruošęs“

Kremliaus šeimininkas atsakė į Vakarų žiniasklaidos priemonės „NBC News“ žurnalisto Keiro Simmonso klausimą, kuris pabrėžė, kad kai V. Putinas susitiks su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu deryboms dėl Ukrainos, Maskva derybose turės silpnesnę poziciją. 

„Nežinau, kada susitiksiu su D. Trumpu, bet esu tam pasiruošęs“, – sakė V. Putinas ir pridūrė, kad „dėl jūsų komentaro apie mano silpnumą: tie, kurie jums moka, labai to norėtų“.

V. Putinas tvirtino, kad Rusijos kariuomenė pastaraisiais metais esą sustiprėjo. „Mūsų gynybiniai pajėgumai yra didžiausi pasaulyje, tas pats pasakytina ir apie mūsų karinę pramonę. Mūsų pajėgos žengia į priekį.“

Karo nusikaltimais kaltinamas lyderis nuėjo ir dar toliau: „Rusija yra tokioje būsenoje, kurios siekėme – ji tapo stipresnė ir mes priimsime sprendimus neatsižvelgdami į kitų nuomonę“.

V. Putinas taip pat teikė, kad yra pasirengęs kompromisams dėl Ukrainos, tačiau toks pat pasirengimas turėtų būti ir iš kitos pusės, pareiškė Rusijos lyderis.

„Politika yra kompromisų menas. Mes visada sakėme, kad esame pasirengę ir deryboms, ir kompromisams. Tik kad priešinga pusė – tiesiogine ir perkeltine šio žodžio prasme – atsisakė derėtis. Bet mes visada esame tam pasirengę. O derybų rezultatas visada yra kompromisai. Mes esame pasirengę. Bet būtina, kad ir kita pusė būtų pasirengusi deryboms ir kompromisams“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė V. Putinas.

Apie Siriją nepasakė nieko 

Atnaujinta 14:10

V. Putinas, atsakinėdamas apie situaciją Sirijoje, neturėjo, ką pasakyti. Rusijos lyderis pareiškė esą Maskva pasiekė savo tikslus regione ir pridūrė, kad valdžios pasikeitimas Sirijoje nėra Rusijos pralaimėjimas.

„Jūs norite tai, kas vyksta Sirijoje, pateikti kaip Rusijos pralaimėjimą, – kalbėdamas per metinę spaudos konferenciją sakė V. Putinas. – Galiu jus patikinti, kad taip nėra... mes savo tikslus pasiekėme.“

Kremlius neseniai patyrė visišką pažeminimą, kai Sirijoje žlugo jos sąjungininko diktatoriaus Basharo al Assado režimas. Jis pabėgo į Maskvą, kai jo Rusijos remiama kariuomenė nesugebėjo pasipriešinti sukilėlių puolimui. Dabar Rusijos bazių Sirijoje ateitis neaiški, atskleidžiamas B. al Assado vykdytų represijų mastas.

Maskva itin nerimauja dėl savo dviejų karinių bazinių šalyje ateities.

Sirijoje veikia Rusijos jūrinė bazė Tartuse bei oro pajėgų bazė Hmeimime. Be kita ko tai – esminiai elementai Kremliaus veiklai Afrikoje ir Vidurio Rytuose.

V. Putinas teigė, jog esama palaikymo Rusijai šias bazes išsaugoti.

„Mes išlaikome ryšius su visais, kurie ten kontroliuoja padėtį, visomis regiono šalimis. Didžioji jų daugumą sako, jog norėtų mūsų karines bazes ten išlaikyti“, – sakė jis.

Jis taip pat pridūrė, jog, Teherano prašymu, Rusija evakavo 4.000 Irano karių iš Sirijos.

V. Putinas tikino, kad dar nesusitiko su B. al Assadu, kuriam buvo suteiktas prieglobstis Rusijoje, bet planuoja tai padaryti, ir pažadėjo pasiteirauti jo apie prieš 12 metų Sirijoje dingusio amerikiečių žurnalisto likimą. 

Kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno administracija labai stengėsi surasti žurnalistą Austiną Tice'ą.

„Mes taip pat galime užduoti šį klausimą žmonėms, kontroliuojantiems padėtį Sirijoje“, – pridūrė V. Putinas.

„Turėtumėte jų paklausti“

Paklaustas, ar Vakarai suvokia praėjusį mėnesį paskelbtus Rusijos branduolinės doktrinos pakeitimus, Rusijos autoritarinis lyderis atsakė: „Nežinau, ar jie suprato, turėtumėte jų paklausti“.

Toliau atsakydamas į klausimą apie Vakarus, jis teigė, kad „jei tokios valstybės kelia mums grėsmę, mes pasiliekame teisę prieš jas taip pat panaudoti savo branduolinius ginklus“.

Praėjusį mėnesį V. Putinas pakeitė Rusijos branduolinių ginklų naudojimo doktriną, nustatydamas naujas sąlygas, kada šalis gali panaudoti savo branduolinį arsenalą.

Pagal pakeistą doktriną Rusija nebranduolinės valstybės, kurią remia branduolinė galia, puolimą laikytų bendru puolimu.

V. Putinas pasiūlė Vakarams numušti „Orešnik“

V. Putinas savo spaudos konferencijoje taip pat nepraleido progos pasigirti šalies vidutinio nuotolio balistine raketa „Orešnik“.

„Atlikime eksperimentą, savotišką aukštųjų technologijų dvikovą. Tegul jie (Vakarai) įvardija taikinį Kyjive, sutelkia ten savo gynybos sistemas, o mes paleisime „Orešnik“ ir pažiūrėsime, ar ji pataikys į taikinį. Jokių šansų jį numušti nėra“, – Vakarams žinutę pasiuntė Kremliaus šeimininkas. 

Rusijos lyderis gyrėsi ir šalies pasiekimas Ukrainos fronto linijoje.

„Kasdien judame palei visą fronto liniją“, – teigė V. Putinas ir tvirtino, kad Rusijos pajėgos kasdien užima „kvadratinius kilometrus“ Ukrainos teritorijos.

„Judame link pagrindinių tikslų, kuriuos užsibrėžėme specialiosios karinės operacijos (taip Rusija vadina savo pradėtą karą prieš Ukrainą – VŽ) įgyvendinimo“, – pridūrė V. Putinas.  

Rusija smarkiai išpučia statistinius duomenis apie šalies teritorinius laimėjimus Ukrainoje 2024 m., teigiama Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje. 

ISW skelbia, kad Rusijos skelbti duomenys apie tai, kad ji užėmė maždaug 4.500 kvad. kilometrų yra neteisingi. ISW turimais patvirtintais duomenimis, 2024 m. Rusijos pajėgos užėmė tik 3.306 kvadratinius kilometrus.

JAV analitikų, stebėjusių geografinius įrodymus, vertinimu, lapkritį Rusijos pajėgų pažangos tempas siekė maždaug 27,96 kvadratinius kilometrus per dieną.

[infogram id="2579c27d-92db-4bf6-bc35-780668d4da08" prefix="d7z" format="interactive" title="Rusijos karinės išlaidos 2010-2023 m."]

Kursko srities kontrolės susigrąžinimo data neaiški  

„Nenoriu net minėti datos, kada priešas bus išstumtas iš Kursko teritorijos. Nuolatos vyksta intensyvi kova. Tačiau net nėra jokios abejonės, kad Kurskas bus išlaisvintas“, – pareiškė V. Putinas.

Kyjivas užėmė dalį šio pasienio regiono nuo rugpjūčio, kai pradėjo staigią puolimo operaciją.

V. Putinas sakė, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms nėra prasmės laikyti šią teritoriją, „metant savo geriausias puolamąsias grupes ir dalinius į kautynes“.

„Mes tikrai juos nušluosime, tikrai kitaip ir būti negali“, – sakė V. Putinas.

Rusijos lyderis taip pat pažadėjo, kad sugriauti būstai ir infrastruktūra Kursko srityje bus atstatyti, ir patikino, kad valdžia padės norintiems persikelti.

Kremliaus šeimininkas taip pat pareiškė esą Kursko sritis yra „didžiausias pasaulyje NATO ginkluotės kapinynas“.

Prieš kelias dienas Ukraina skelbė, kad Rusija vakariniame Kursko regione, pasitelkdama Šiaurės Korėjos pajėgas, ėmėsi intensyvaus puolimo su tikslu išstumti ukrainiečių karius.

Ukrainos karinė žvalgyba teigė, kad Kursko fronte žuvo arba buvo sužeista mažiausiai 30 Šiaurės Korėjos karių.

Karo tyrimų institutas ISW taip pat pranešė, kad Šiaurės Korėjos kariams sunkiai sekasi bendradarbiauti su rusais dėl kalbos barjero.

Problemų pranašas – sviestas 

Rusijos lyderis ketvirtadienį taip pat užsiminė, kad „žino apie kai kuriuose regionuose kylančias sviesto kainas“, tačiau kalbėdamas apie infliaciją, teigė, kad rusų pajamos esą augo sparčiau negu prekių kainos.

Vakarų sankcijos turi įtakos kainų augimui Rusijoje, pripažino V. Putinas, tačiau, pasak Kremliaus šeimininko, valdžios institucijų veiksmai esą taip pat „turi trūkumų“. 

V. Putino išlaidavimas ginklams ir šaudmenims leidžia Maskvai tęsti karą Ukrainoje, tačiau vis dažniau tai daroma sparčiai augančių kasdienių prekių kainų sąskaita.

Vartojimo prekės brangsta dar sparčiau: sviestas per metus pabrango 26%. Dėl suaktyvėjusių vagysčių kai kuriose parduotuvėse sviestas parduodamas plastikinėse dėžutėse su magnetinėmis apsaugomis.

„Tai yra klasikinis atvejis, kai ekonomika išjudinama virš savo galimybių ribų“, – teigia Elina Ribakova, Petersono tarptautinės ekonomikos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja.

Nors sviestas tapo naujausiu Rusijos infliacijos bėdų simboliu, jis nėra sparčiausiai brangstantis maisto produktas – „Rosstat“ duomenimis, nuo 2024 m. pradžios bulvių kainos šoktelėjo 56,4%.

Praėjusiais metais Rusijos vartotojams didžiausią nerimą kėlė augančios kiaušinių kainos.

„Paprastai tariant, V. Putino administracija pirmenybę teikė karinei gamybai, o ne visoms kitoms ekonomikos sritims, ir tai jam kainuoja brangiai. Nors karo pramonė plečiasi, Rusijos vartotojai vis labiau slegiami skolų naštos, o tai gali sudaryti prielaidas gresiančiai krizei“, – rašė Rusijos ir Ukrainos karo ekspertų grupė rugpjūčio mėn. paskelbtame žurnalo „Fortune“ straipsnyje.

Didelės išlaidos gynybai paskatino skubėti įdarbinti darbuotojus šiame sektoriuje, kur daugelis gamyklų dirba trimis pamainomis. Privatūs darbdaviai buvo priversti didinti atlyginimus, kad galėtų konkuruoti, todėl beveik neįmanoma didinti prekių ir paslaugų gamybos apimtis, nesukeliant didžiulio kainų augimo.

[infogram id="ac50b4c5-b95f-47df-8b43-3abf94ae8ab4" prefix="vxK" format="interactive" title="Rusijos eksporto pokyčiai 2014-2022 m."]

Pradėjo nuo ekonomikos 

V. Putinas spaudos konferenciją pradėjo nuo atsakymo apie šalies ekonomikos padėtį. Rusijos lyderis tikino, kad šalies ekonomika esą išlieka „stabili, o plėtra vyksta nepaisant visko“.

Tačiau, pripažindamas susirūpinimą dėl spartaus kainų kilimo tempo, V. Putinas sakė: „Infliacija yra nerimą keliantis signalas.“ Per metus kainos, anot, V. Putino, išaugo 9,3%.  

„Nemalonus ir blogas dalykas yra kylančios kainos. Vis dėlto, jeigu makroekonominiai indikatoriai laikysis, tikiuosi, pajėgsime su tuo susitvarkyti“, – teigė jis.

Bendrasis vidaus produktas 2024 m. augo 3,9%, „galbūt net 4%“, metinėje klausimų ir atsakymų laidoje prognozavo Kremliaus vadovas. 

Tarptautinio valiutos fondo prognozė šiems metams yra 3,6%.

Tiesa, Kremliaus šeimininkas pripažino, kad šalies ekonomika yra „šiek tiek perkaitinta“. Pristatydamas šalies ūkio rezultatus V. Putinas nepraleido įkąsti Vakarams ir palygino Rusijos ekonomikos situaciją su Vokietijos ekonomikos vangiu ekonomikos augimu. 

Kremliaus šeimininkas kaip visada žongliravo statistiniais duomenimis taip, kaip jam patogu. 

[infogram id="1b6348ec-ea6a-4e0b-a2e9-b471a5eef748" prefix="TLk" format="interactive" title="Valdžios sektoriaus skola Rusijoje 2000-2026 m."]

Karo kaina auga 

Rusijos lyderis į rusus kreipiasi suintensyvėjus karui Ukrainoje ir abiem šalims siekiant įgyti pranašumą prieš išrinktam JAV prezidentui Donaldui Trumpui, raginančiam derėtis dėl taikos, pradedant eiti pareigas. 

Maskva už savo agresiją Ukrainoje moka brangiai. Rusijos ekonomika, nuo 2022 m. pradžios veikianti karo sąlygomis, patiria vis didesnį spaudimą, augant infliacija, centrinis bankas priverstas drastiškai didinti palūkanų normas. 

[infogram id="4b6e32e6-9a54-423c-a9ca-52cfed1f0563" prefix="HsB" format="interactive" title="Infliacija Rusijoje 2000-2026 m."]

Rusijos gyventojai taip pat moka vis didesnę kainą už karinę kampaniją Ukrainoje. 

Nuo metų pradžios sviestas Rusijoje pabrango trečdaliu. Didėjantis darbo jėgos trūkumas – tūkstančiai vyrų siunčiami į frontą arba pabėgo – pamažu paveikė visas šalies gyvenimo sritis. 

[infogram id="6451e918-160f-4cf1-b59a-3f2af56098a1" prefix="zdY" format="interactive" title="Nedarbas Rusijoje 2000-2026 m."]

Ekonomikai – sunkios dienos 

Praėjusiais metais Rusijos ekonomikos augimas siekė 3,6%, prognozuojama, kad šiemet jis išliks toks pat. Valdžios sektoriaus išlaidos ir toliau pučiasi, infliacija auga, tad šalies centrinis bankas padidino palūkanų normą iki 21%, laukiama, kad iki metų pabaigos ji pasieks 23%. 

[infogram id="2a9d1b5f-da7d-4492-b60f-f1161b4ed10f" prefix="yJT" format="interactive" title="Metinės paskolų palūkanų normos Rusijoje 2014-2023 m."]

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad kitais metais Rusijos ekonomikos augimas smarkiai sulėtės – iki 1,3%. Net Rusijos valstybinis vystymo bankas VEB sumažino šalies ekonomikos prognozę kitiems metams iki 2%. Pripažįstama, kad mažesnės investicijos ir darbo jėgos praradimas fronte daro neigiamą poveikį šalies ekonomikos plėtrai. 

[infogram id="2f8b8016-3a43-4e42-b97e-44a40c65fb06" prefix="tRw" format="interactive" title="Rusijos BVP 2000-2026 m."]

Rusijos centrinis bankas ne kartą įspėjo dėl karo išlaidų keliamo pavojaus. Didelė infliacija – 8,6% ir drastiškas darbo jėgos trūkumas išlieka didžiausias galvos skausmas Maskvai. Kalinių šaukimas į kariuomenę ir Šiaurės Korėjos kareivių pasitelkimas karui Ukrainoje rodo, kad šalies darbo rinka kaip niekad įtempta. Nedarbo lygis Rusijoje siekia vos 2,4%.