Vokietijos ambasadorius: nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą
„Bet kokia idėja, kad reiškiant nepasitenkinimą Vokietija galėtų būtų paspausta ar priversta (dislokuoti brigadą), neatsiųs nė vieno papildomo vokiečių kario į Lietuvą“, – pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją sakė M. Sonnas.
Anglų kalba diskusijoje pasisakęs ambasadorius pabrėžė, kad viešoje erdvėje kilę debatai dėl Vokietijos įsipareigojimo Lietuvoje dislokuoti brigadą įgavo nepasitikėjimo atspalvį ir tai žeidžia Vokietiją, be to, ši diskusija yra „ardanti ir žalinga“.
„Aš noriu išdėstyti vieną labai svarbų ir jautrų dalyką. Aš keliskart pajutau intonacijas, kurios mažiausiai implikavo, o kartais ir sakė tiesiai, kad Vokietija atsitraukia ar nenori vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Tai yra a) netiesa, b) įžeidžia ir c) tai politinis aspektas, kurį aš noriu jums visiems pabrėžti, niekam nenaudinga. Ši diskusija yra ardanti ir žalinga“, – kalbėjo ambasadorius.
„Tegu kariniai ekspertai tai sprendžia, mes visiškai pasitikime Lietuva, kuri stiprina infrastruktūrą, pastangos ir skiriamos lėšos yra įspūdingos, ir kariniai ekspertai turi nuspręsti, kaip tiksliai XXI amžiuje atrodo brigada Lietuvos gynybai mūsų Aljanso rėmuose“, – sakė M. Sonnas.
Jis taip pat teigė buvęs šiek tiek nustebęs, kad dėl vokiečių įsipareigojimo kilo politinės diskusijos. Pasak ambasadoriaus, nors diskusijos tokiais svarbiais klausimais yra natūralios demokratinėje visuomenėje, jis vis dėlto turėjo pranešti savo vadovybei, kad per kelerius pastaruosius metus Lietuvoje smuko pasitikėjimas Vokietija.
„Šiose diskusijose aš pajutau kažką, ką galų gale turėjau pranešti savo vadovybei Berlyne, jog pakankamai akivaizdu, kad per kelerius pastaruosius metus mūsų šalis tam tikru laipsniu prarado pasitikėjimą Lietuvos politiniame spektre, žiniasklaidoje ir visuomenėje“, – kalbėjo ambasadorius.
„Diskusija, kas buvo sutarta birželį kanclerio O. Scholzo ir prezidento G. Nausėdos, buvo persunkta tam tikru nepasitikėjimu, ar Vokietija yra patikima sąjungininkė imtis centrinio vaidmens kuriant brigadą, stiprinant rytinį flangą. Aš pastebėjau, kad yra nesuskaičiuojama daugybė karinių ekspertų, kurie nustato, kas yra ir kas nėra brigada, ir kur ji yra“, – tęsė M. Sonnas.
Jis taip pat pabrėžė, kad demokratijose visada diskutuojama svarbiais klausimais, tai yra teisėta, kaip ir tai, jei „Lietuvos politikai, Lietuvos balsai norėtų eiti toliau nei buvo sutarta birželį“.
Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas, ir Olafas Scholzas, Vokietijos kancleris, birželį Vilniuje pasirašė komunikatą, kuriuo sutarta, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Spalį Lietuvoje viešėjusi Christine Lambrecht, Vokietijos gynybos ministrė, paskelbė, kad Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada nebus dislokuojama nuolat, bet, kilus krizei, būtų permesta į Lietuvą per 10 dienų.
Arvydas Anušauskas, krašto apsaugos ministras, toje pačioje spaudos konferencijoje patikino, kad tokios spartos visiškai pakanka, ir tai sukėlė diskusijas šalies viduje dėl Vokietijos įsipareigojimų Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio vienetą.
Reaguodamas į Lietuvoje kilusias diskusijas, kaip bus įgyvendinami NATO viršūnių susitikimo Madride su Vokietija pasiekti susitarimai dėl būsimos karių brigados, Vokietijos ambasadorius tada viešai paskelbė laišką, kuriame teigė, kad fiziškai brigada jau yra Lietuvoje, nes „brigada yra ten, kur jos vadovybė“.
Vilnius siekia, kad Vokietijos brigada šalyje pilnos sudėties būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.
Berlynas iki šiol Lietuvoje dislokavo priešakinį brigados vadovavimo elementą.
Vokietija taip pat vadovauja nuo 2017 metų Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui.
REKOMENDUOJAME
