Ukraina: Rusija padarė žalos mažiausiai pusei šalies šilumos gamybos pajėgumų

• Ukraina praneša Chersono srityje iš viso išlaisvinusi 88 gyvenvietes – 13 daugiau, nei skelbė praėjusią savaitę.
• Rusija raketomis ryte atakavo Zaporižią ir Charkivą.
• V. Zelenskis kaltina Rusiją Ukrainos pietuose užminavus Kachovkos užtvanką.
• R. T. Erdoganas teigia, kad V. Putinas lankstesnis pokalbiams nei anksčiau.
• Rusijos atakų žala Ukrainos infrastruktūrai siekia 127 mlrd. USD, rodo Kyjivo ekonomikos mokyklos skaičiavimai.
• ES Ukrainai žada kitąmet kas mėnesį skirti po maždaug 1,5 mlrd. Eur.
• Ukraina patvirtino smogusi Antonivskio tiltui.

Ketvirtadienio įvykių juostą galima rasti čia.

[infogram id="ed71c065-e1b8-4d64-83fc-1b7ae7481467" prefix="Jac" format="interactive" title="2022-10-20 Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė isw"]

Baigiame pildyti penktadienio naujienų juostą. Naujausias žinias pranešime šeštadienį ryte.

21:47 Baltarusija perdavė Rusijai dar 24 tankus

„Belarusian Hajun“ projekto komanda, stebinti karinės technikos judėjimą Baltarusijoje, penktadienį pranešė, kad, remiantis šalies geležinkelininkų informacija, spalio 16 d. dar 24 tankai T-72A buvo išsiųsti į Rusijos okupuotą Donecką. 

Iš viso pastarosiomis savaitėmis šalis į Rusiją išsiuntė mažiausiai 94 tankus ir iki 44 karinių sunkvežimių „Ural“, teigia „Belarusian Hajun“.

21:34 V. Zelenskis: mūsų pajėgos išlaiko iniciatyvą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad šalies rytuose ir pietuose tęsiami aktyvūs kovos veiksmai ir kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaiko iniciatyvą.

„Šiandien dieną daugelyje Ukrainos regionų buvo paskelbtas oro pavojus. Atsirado naujų bepiločių lėktuvų ir priešo aviacijos naikinimo būdų. Ukrainos rytuose ir pietuose tęsiasi aktyvūs karo veiksmai. Mūsų ginkluotosios pajėgos išlaiko iniciatyvą“, – vaizdo kreipimesi kalbėjo V. Zelenskis.

21:09 Rusijoje iš afišų šalinamos karą pasmerkusių kultūros veikėjų pavardės

Rusijos kultūros ministerija paskelbė, kad iš kultūros įstaigų afišų „visiškai logiškai“ išnyks pavardės veikėjų, kurie „išsižadėjo Rusijos“ šiuo „sudėtingu metu“, praneša „Meduza“.

Pasak ministerijos, tai daroma Rusijos visuomenės prašymu. „Tie kultūros veikėjai, kurie šiuo sudėtingu metu paliko šalį, išsižadėjo Rusijos, viešai pasisakė prieš jos turtingą kultūrą, visiškai logiškai vienas po kito dingsta iš mūsų institucijų ir jų afišų.

Kultūros ministerija gauna daugybę kreipimųsi iš piliečių, kurie piktinasi tokių veikėjų buvimu valstybės institucijų informacinėje ir reklaminėje medžiagoje. Prašymas ateina visų pirma iš visuomenės ir mes neturėtume ir negalime jo ignoruoti“, – teigia ministerija.

Rašytojas Borisas Akuninas penktadienį pranešė, kad jo pavardė buvo pašalinta iš teatro afišų. Jis sakė, kad tai įvyko Rusijos akademiniame jaunimo teatre Maskvoje, kur rodomi keturi spektakliai pagal jo pjeses, ir Aleksandrinkos teatre Sankt Peterburge, kur rodomas vienas toks spektaklis. Pasak B. Akunino, teatrai pašalino jo pavardę Kultūros ministerijos nurodymu.

20:50 Rusija: po apšaudymo Belgorodo srityje užsidegė įmonė

Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pranešė, kad į vieną Šebekino rajono pramonės įmonę pataikė sviedinys, todėl ten kilo gaisras. Sužeista viena moteris.

Jo teigimu, apšaudymai taip pat apgadino šalia esančią pastotę. Dėl to daug vartotojų liko be elektros, atjungti keli vandentiekio ir kanalizacijos įrenginiai.

20:31 Vokietijos bendrovė Ukrainai suteikia keturis radarus TRML-4D

Vokietijos bendrovė „Hensoldt AG“ Ukrainai perdavė pirmąją savo gamybos daugiafunkcinę radiolokacinę stotį TRML-4D, rašo „Ukrinform“, remdamasis kompanijos pranešimu.

„Situacija Ukrainoje reikalauja skubių ir ryžtingų veiksmų. Dėl mūsų serijinės gamybos linijos ir atsidavusių darbuotojų galime per trumpiausią įmanomą laiką pristatyti tokias sistemas, skirtas gyventojų apsaugai“, – sakė bendrovės generalinis direktorius Thomasas Mulleris.

Bendrovė iš viso perduoda Ukrainai keturis aukštos kokybės radarus, skirtus „Diehl Defence“ gaminamai oro gynybos sistemai „IRIS-T SLM“, kurią Ukrainai suteikė Vokietija.

„Vienas iš TRML-4D radarų jau pristatytas, o dar trys bus pristatyti per kelis mėnesius“, – pridūrė bendrovė.

19:26 Ministras: Rusija pažeidė mažiausiai pusę Ukrainos šilumos gamybos pajėgumų

Rusija nuo spalio 10 d. padarė žalos bent pusei Ukrainos šilumos gamybos pajėgumų, tačiau ne visi nukentėję elektrinių blokai visiškai nustojo veikti, penktadienį sakė Ukrainos energetikos ministras.

Interviu agentūrai „Reuters“ Hermanas Haluščenka teigė, kad per atakas, kuriomis siekta sunaikinti Ukrainos energetikos sistemą, nukentėjo 30–40% visos šalies energetikos infrastruktūros, tad Rusija savo tikslo, anot jo, nepasiekė.

Nuo praėjusios savaitės Rusija suintensyvino oro atakas prieš Ukrainą, naudodama raketas ir bepiločius orlaivius, nukreiptus prieš Kyjivą, kitus didžiuosius miestus ir energetikos infrastruktūrą.

„Matome, kad jie nusitaikė į keletą naujų (objektų), bet taip pat apšaudė (objektus), kurie jau buvo apšaudyti anksčiau, kad juos visiškai sunaikintų“, – teigė H. Haluščenka.

Jis sakė, kad elektros energijos importas gali būti viena iš galimybių Ukrainai įveikti krizę ir kad iki šiol padaryta žala siekia milijardus dolerių.

18:44 Ukrainos premjeras ragina atsiųsti tarptautinę stebėjimo misiją prie Kachovkos užtvankos

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis penktadienį paragino atsiųsti tarptautinę stebėjimo misiją prie Kachovkos užtvankos, kurią, kaip teigia Kyjivas, Maskva rengiasi susprogdinti.

„Raginame Jungtines Tautas, Europos Sąjungą ir kitas organizacijas organizuoti tarptautinę stebėjimo misiją į Kachovkos hidroelektrinę“, – pareiškė jis.

„Reikia, kad į hidroelektrinę nedelsiant atvyktų tarptautiniai specialistai kartu su ukrainiečių personalu“, – pažymėjo premjeras per vyriausybės posėdį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį apkaltino Rusiją užminavus hidroelektrinės pietinėje Chersono srityje užtvanką. Elektrinė yra Maskvos pajėgų kontroliuojamoje Ukrainos teritorijos dalyje.

17:49 JK, Prancūzija ir Vokietija ragina JT ištirti kaltinimus Rusijai dėl Irano dronų

Jungtinė Karalystė (JK), Prancūzija ir Vokietija paragino Jungtines Tautas (JT) atlikti tyrimą dėl kaltinimų, kad Rusija Ukrainoje naudoja Irano dronus.

Jei šie kaltinimai būtų teisingi, jie pažeistų JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2231.

Agentūros „Reuters“ matytame laiške, išplatintame JT Saugumo Tarybos nariams, grupė, vadinama E3, rašė: „Mes sveikintume JT sekretoriato grupės, atsakingos už JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2231 įgyvendinimo stebėseną, tyrimą ir esame pasirengę paremti sekretoriato darbą atliekant techninį ir nešališką tyrimą.“ 

17:14 Ukraina sako Chersono srityje išlaisvinusi 88 gyvenvietes

Ukrainos prezidentūra penktadienį pranešė, kad pietinėje Chersono srityje, kur pastarosiomis savaitėmis vykdydamos kontrpuolimą į priekį stumiasi Ukrainos pajėgos, iš rusų atkovoti 88 miestai ir kaimai.

„Chersono sritis: 88 gyvenvietės deokupuotos“, – socialiniame tinkle paskelbė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka.

Praėjusią savaitę Kyjivas pranešė, kad regione išlaisvinti 75 miestai ir kaimai. 

Anot K. Tymošenkos, Charkivo srityje iš viso išlaisvinta 551 gyvenama vietovė. 

17:12 A. Lukašenka: niekur nesiruošiame, mums karo nereikia

Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka neigia, kad šalis ruošiasi prisijungti prie Rusijos karo Ukrainoje.

„Mes niekur nesiruošiame. (...) Kol kas jokio karo. Mums jo nereikia“, – sakė A. Lukašenka, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra „Belta“.

Jis taip pat atmetė nepriklausomos Baltarusijos žiniasklaidos pranešimus apie slaptą mobilizaciją šalyje, teigdamas, kad valdžia „tiesiog tikrina sąrašus“, o tai daroma „kiekvienais metais“.

Spalio 10 d. A. Lukašenka buvo paskelbęs, kad su V. Putinu sutarė sukurti ir dislokuoti bendrą kariuomenės dalinį, kuriame tarnautų abejų šalių jungtinės pajėgos.

16:53 G. Nausėda: specialiajam tribunolui Rusijai dar nepribrendome

Šiandien Europos Sąjunga dar nėra pribrendusi sprendimui steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti, tačiau esama pirmųjų žingsnių šia kryptimi, penktadienį po Europos Vadovų Tarybos (EVT) Briuselyje žurnalistams sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Šiandien dar nesame pribrendę šiam sprendimui, bet jau tekste turime nuorodą į agresijos nusikaltimus, kas yra žingsnis link specialiojo tribunolo“, – sakė šalies vadovas.

Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas EVT sesijoje ragino didinti spaudimą agresorei, o Europos lyderius kvietė palaikyti specialaus tribunolo idėją. Plačiau skaitykite čia. 

16:33 Pasikalbėjo Rusijos ir JAV gynybos ministrai 

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu penktadienį telefonu kalbėjosi su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu, pranešė Gynybos ministerija.

„Buvo aptarti aktualūs tarptautinio saugumo klausimai, įskaitant padėtį Ukrainoje“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje, nepateikiant išsamesnės informacijos.

Tuo metu JAV gynybos departamentas nurodė, kad L. Austinas pabrėžė, jog „svarbu išlaikyti ryšių linijas vykstant karui prieš Ukrainą“. Pentagono teigimu, pokalbis vyko L. Austino iniciatyva. 

Tai buvo antras S. Šoigu ir L. Austino pokalbis nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios vasario 24-ąją.

L. Austinas šiandien taip pat pasikalbėjo ir su Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu. 

16:13 EK vadovė: kas mėnesį Kyjivas iš ES gaus po maždaug 1,5 mlrd. Eur

2023 m. Ukraina iš ES kas mėnesį gaus maždaug 1,5 mlrd. Eur, penktadienį, pasibaigus Europos Vadovų Tarybos susitikimui, pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Šis pareiškimas patvirtina ankstesnius Komisijos pažadus. Tačiau dėl svarbių detalių, įskaitant kiek Kyjivas turės grąžinti, dar nenuspręsta, rašo „Politico“.

U. von der Leyen sakė, kad 2023 metais skiriama suma Ukrainai bus „stabilus, patikimas ir nuspėjamas pajamų srautas".

Dabar ES finansų ministrai derins detales.

Kyjivas ir Vašingtonas anksčiau kritikavo Europos Sąjungą dėl to, kad ji vilkina Ukrainai pažadėtos pagalbos teikimą.

16:04 Per ataką Zaporižioje sužeisti penki žmonės

Keturi policininkai ir vienas civilis buvo sužeisti per rytinę rusų raketų ataką Zaporižioje.

Ukrainos Nacionalinės policijos duomenimis, rusai Zaporižią penktadienio rytą apšaudė raketomis S-300. Įvairiose miesto dalyse nugriaudėjo šeši sprogimai.

15:53 D. Peskovas: V. Putinas „nuo pat pradžių“ buvo pasirengęs deryboms su Ukraina

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo pasirengęs deryboms su Ukraina „nuo pat pradžių“ ir „niekas nepasikeitė“, pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Taip jis sakė reaguodamas į Turkijos prezidento komentarą, kad V. Putinas pastaruoju metu tapo atviresnis konstruktyvioms diskusijoms.

15:22 Ukraina patvirtino smogusi Antonivskio tiltui

Ukrainos kariuomenė patvirtino, kad atakavo Antonivskio tiltą netoli Chersono miesto. Tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos neigia Rusijos žiniasklaidos pranešimus, kad per ataką žuvo trys civiliai ir devyni buvo sužeisti, praneša „Hromadske“.

Operatyvinės vadovybės „Pietūs“ atstovė spaudai Natalija Humeniuk sako, kad rusai prieštarauja patys sau, nes jie ne kartą tvirtino, kad privertė žmones likti namuose prasidėjus komendanto valandai. Žuvę žmonės turėjo būti Rusijos kariai, pridūrė ji.

15:11 Estijos premjerė: įšaldytą Rusijos turtą reikia panaudoti padėti Ukrainai

Europos Sąjunga turėtų panaudoti daugiau kaip 300 mlrd. Eur įšaldyto Rusijos turto, kad padėtų Ukrainai, penktadienį sakė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas.

„Šiandien daugiausia dėmesio skirsime Ukrainai. Pirmiausia turime kalbėti apie mūsų turimo (įšaldyto) turto – Rusijos turto – panaudojimą. Turime daugiau kaip 300 mlrd. Eur turto – kaip galime jį panaudoti Ukrainos naudai“, – sakė K. Kallas žurnalistams Briuselyje, kur dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdyje.

„Antra, neabejotinai turime aptarti teisinį atsaką į įvykdytus agresijos nusikaltimus ir tai, kaip sukurti atskirą tribunolą, kuris vykdytų baudžiamąjį persekiojimą už šiuos nusikaltimus“, – kalbėjo Estijos premjerė.

14:44 Suomija planuoja sustiprinti užtvaras prie sienos su Rusija

Praėjus daugiau nei 30 metų po Geležinės uždangos griūties, Suomija dėl Maskvos karo Ukrainoje planuoja statyti spygliuotos vielos tvorą pasienyje su Rusija, kuri dar labiau atskirs Rytus nuo Vakarų.

Suomija, kuri yra pateikusi paraišką įstoti į NATO, šią savaitę paskelbė apie visapusišką parlamento paramą dėl dabartinės medinės tvoros pakeitimo tvirtesne konstrukcija, kuri padės užkirsti kelią rusų ir migrantų patekimui į šalies teritoriją.

Suomija turi daugiau kaip 1.300 km ilgio bendrą sieną su Rusija.

Šiuo metu Suomijos pasienyje įrengtos tik lengvos medinės tvoros, daugiausiai skirtos neleisti naminiams gyvuliams nuklysti į kaimyninę šalį.

„Tikimės, kad darbai prasidės kuo greičiau“, – žurnalistams Helsinkyje teigė Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin.

14:28 Ukrainos infrastruktūrai padaryta 127 mlrd. USD žala

Rusijos atakų prieš Ukrainos infrastruktūrą padaryta žala siekia 127 mlrd. USD, rodo Kyjivo ekonomikos mokyklos (KEM) skaičiavimai.

KEM duomenimis, didžiausią visų nuostolių dalį – 50,5 mlrd. USD – sudaro sugadinti ir sunaikinti būstai, nes nuo vasario mėnesio Rusija Ukrainoje sugriovė apie 135.800 civilinių pastatų.

Žala, padaryta Ukrainos keliams, geležinkeliams, tiltams ir kitiems ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, siekia 35,3 mlrd. USD, o verslas dėl infrastruktūros nuniokojimo patyrė 9,9 mlrd. USD žalą, pranešė KEM, kurią cituoja „Kyin Indpendent“.

Dėl Rusijos sukelto karo buvo sugriauta mažiausiai 810 švietimo įstaigų, o 1.639 – apgadintos ir tai sudaro 6,95 mlrd. USD nuostolių.

13:55 JK prisideda prie ES sankcijų dėl Irano dronų Ukrainoje

Jungtinės Karalystės vyriausybė ketvirtadienį įvedė sankcijas trims Irano generolams ir ginklų įmonei dėl to, kad Rusija puolė Ukrainą iranietiškais dronais ir taip prisidėjo prie naujų Europos Sąjungos sankcijų.

Iždo departamentas į sankcijų sąrašą įtraukė Irano dronų gamintoją „Shahed Aviation Industries“ ir tris aukšto rango Irano kariuomenės pareigūnus, aiškindamas sprendimą dronų tiekimu Rusijai, „kurie buvo naudojami neteisėtai invazijai į Ukrainą“.

JK užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly sakė, kad „Irano parama žiauriam ir neteisėtam Putino karui prieš Ukrainą yra apgailėtina“.

„Šiandien taikome sankcijas tiems, kurie tiekė dronus, kuriuos Rusija naudojo prieš Ukrainos civilius gyventojus“, – teigė jis.

„Tai akivaizdus įrodymas, kad Iranas destabilizuoja pasaulio saugumą“, – sakė J. Cleverly po to, kai anksčiau ketvirtadienį ES pritaikė sankcijas tai pačiai ginklų gamybos įmonei ir asmenims.

13:41 D. Peskovas neatsakė į klausimą, ar V. Putinas nurodė atsitraukti iš Chersono

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas negalėjo atsakyti į žurnalistų klausimą, ar Vladimiras Putinas davė nurodymą pajėgoms atsitraukti iš okupuoto Chersono regiono.

Anot jo, šį klausimą vertėtų adresuoti Rusijos gynybos ministerijai.

13:22 Kremlius smerkia Rusijos piliečių areštus Europoje

Kremlius penktadienį pasmerkė dviejų rusų, įskaitant aukšto rango pareigūno sūnų, suėmimą JAV nurodymu Europoje dėl įtariamo sankcijų vengimo ir neteisėto JAV technologijų pardavimo Rusijos ginklų įmonėms.

„Mes kategoriškai tam nepritariame ir smerkiame tokio pobūdžio Rusijos piliečių areštus“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad Maskva padarys „viską, kas įmanoma“, kad juos apgintų.

13:01 R. T. Erdoganas: V. Putinas lankstesnis pokalbiams nei anksčiau

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį lėktuve iš kelionės Azerbaidžane reporteriams pareiškė, kad Vladimiro Putino ryžtas konstruktyvioms diskusijoms pastaruoju metu smarkiai pasikeitė.

„Pamačiau, kad V. Putinas dabar yra minkštesnis ir labiau atviras deryboms šiais klausimais nei anksčiau“, – sakė R. T. Erdoganas, kurį cituoja „Sky News“.

Turkijos lyderis ne kartą save pozicionavo kaip tarpininką tarp Kyjivo ir Maskvos.

12:31 M. Vaščega: ribojant dujų kainas pigesnė elektra neturėtų pasiekti trečiųjų šalių

Europos Sąjungai priimant sprendimus dėl gamtinių dujų kainų lubų, reikia įvertinti, ar iš dujų pagaminta pigesne elektra nesinaudos trečiosios šalys, sako Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Pasak jo, taip pat būtina įvertinti, kas finansuos lubas viršijančias dujų kainas. 

„Yra įvairiausių papildomų niuansų, prie kurių mes visi turime padirbėti. Pavyzdžiui, ar nustatydami lubas mes iš tikrųjų nesubsidijuosime dalinai trečiųjų valstybių, nes elektros energijos rinkos yra sujungtos, ir elektros energija gali laisvai tekėti taip pat ir į kitas valstybes. Nustatydami kainų lubas mes privalėsime kažkokia forma taikyti subsidiją, kažkas už tai turi mokėti“, – LRT radijui penktadienį sakė M. Vaščega. 

Pasak jo, taip pat svarbu įvertinti, kokia dalis elektros Bendrijos narėse pagaminama iš dujų. 

„Antras dalykas, kuris yra labai svarbus, įsivertinti, kiek kurioje valstybėje yra elektros, generuojamos iš dujų. Ir čia labai skirtingos situacijos skirtingose valstybėse narėse. Tai į šituos klausimus mes vis dar turėsime atsakyti ir rasti sprendimus, kad visa tai būtų konkrečiai sudėta“, – teigė EK atstovybės Lietuvoje vadovas. 

M. Vaščegos teigimu, kitą savaitę posėdžiausiantys ES energetikos ministrai turės rasti sprendimus, kad dujų kainų lubos nepaveiktų ilgalaikių jų tiekimo į Bendriją kontraktų.

12:23 „Reuters“: ES lyderiams nepavyko rasti bendro sutarimo dėl dujų kainų lubų

Naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi neįvardintų šaltinių informacija skelbia, kad ES lyderiams nepavyko surasti bendro sutarimo dėl dujų kainų viršutinės ribos.

Pasitarimas tarp valstybių vadovų prasidėjo ketvirtadienio popietę ir baigėsi gerokai po vidurnakčio. Dalyviams nepavyko rasti bendro sutarimo dėl dujų kainų lubų nustatymo, o tam prieštaravo Vokietija.

Penktadienį lyderiai vėl renkasi deryboms, tačiau šiandien bus svarstomos kitos temos – pagalba Ukrainai, galimos naujos sankcijos Iranui, prekybos priklausomybės nuo Kinijos mažinimas.

Prezidentas kiek anksčiau teigė, kad Bendrijos lyderiams penktadienio naktį iš esmės sutarus įvesti dujų kainų lubas, prezidentas Gitanas Nausėda tai vadina didžiausiu žingsniu pirmyn.

Plačiau apie tai rašyta čia.

11:56 Iranas perspėjo piliečius nevykti į Ukrainą, esantiems rekomendavo išvykti

Irano užsienio reikalų ministerija penktadienį paviešino rekomendaciją piliečiams susilaikyti nuo kelionių į Ukrainą, o esantiems patarė šalį palikti.

„Dėl karinės eskalacijos Ukrainoje visiems iraniečiams stipriai rekomenduojama susilaikyti nuo kelionių į Ukrainą. Taip pat visiems asmenims, gyvenantiems Ukrainoje, rekomenduojama nedelsiant palikti šalį dėl savo saugumo“, - rašoma URM pranešime, kurį cituoja „The Guardian“.

11:46 V. Zelenskis knygų mugei Frankfurte: autoriai turi dokumentuoti Rusijos terorą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį didžiausiame pasaulyje leidybos renginyje aistringai ragino autorius rašyti apie Rusijos invazijos sukeltą terorą.

Šių metų Frankfurto knygų mugėje daugiausia dėmesio skiriama karo nuniokotai Ukrainai, kurios didžiuliame stende visą savaitę lankėsi daug autorių ir industrijos atstovų.

„Užuot importavusi kultūrą, Rusija importuoja mirtį, – vaizdo kreipimesi į knygų mugę sakė V. Zelenskis. – Taigi prašau jūsų padaryti viską, kad žmonės sužinotų apie terorą, kurį Rusija atnešė į Ukrainą.“

„Žinojimas yra atsakymas, – tęsė jis. – Knygos, dokumentinių filmų scenarijai, straipsniai, pranešimai – tai yra atsakymai.“

V. Zelenskio žmona, Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska, šeštadienį gyvai kalbės šalutiniame renginyje.

11:31 Kaliningrado oro uostas pasirašė „atviro dangaus“ susitarimus su Turkija, Sirija, Baltarusija

Kaliningrado Chrabrovo oro uostui pasirašius „atviro dangaus“ sutartis su Turkija, Sirija ir Baltarusija baiminamasi, kad šiuo maršrutu gali būti bandoma gaivinti nelegalios migracijos į Europos Sąjungos teritoriją srautus, rašo portalas LRT, remdamasis Lenkijos spaudos pranešimais.

„Atviro dangaus“ režimas Kaliningrado oro uoste įvestas nuo spalio pradžios dviejų metų laikotarpiui, juo siekiama paskatinti užsienio kapitalo oro linijų skrydžius vykdyti per minėtąjį oro uostą.

11:07 Vilniaus troleibusai skelbs V. Zelenskio kvietimą aukoti Ukrainai

Vilniaus troleibusai skelbs Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kvietimą skirti paramą Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai.

Du 2-uoju ir 17-uoju maršrutu vykstantys troleibusai, dekoruoti Ukrainos vėliavos spalvomis ir simboliais, nuo penktadienio skleis žinią apie V. Zelenskio gegužę įsteigtą fondą UNITED24, kviesdami skirti lėšų šalies gynybai, išminavimo darbams, humanitarinėms, medicininėms reikmėms bei jos atstatymui.

Akcijos Lietuvos sostinėje iniciatoriai, Vienoje dirbantys Ukrainos diplomatai Olehas Verbovas ir Olehas Litvinas, BNS sakė, kad Vilnius tapo pirmuoju miestu, palaikančiu šią Ukrainos vadovo iniciatyvą.

„Pradėjome projektą dar Vienoje, su tramvajumi, kuris išriedėjo į gatves rugsėjį. Bet šis mūsų projektas skirtas skleisti žinią apie lėšų rinkimo platformą, kurią inicijavo mūsų prezidentas, pavadintą UNITED24. Vilnius yra pirmasis, kuris ją reklamuos“, – sakė O. Litvinas.

„Norime, kad šis projektas taptu pavyzdžiu kitoms sostinėms, nes Vienoje, deja, mums nepavyko palaikyti UNITED24 dėl šios šalies besilaikomo neutraliteto, kadangi iniciatyva, be kita ko, teikia paramą karinei įrangai – dronams, antidronams. Manome, kad tai neteisinga, bet tokia realybė“, –  pridūrė jis.

10:57 Rusų paskirtas pareigūnas: 4 žuvo per Antonovskio tilto apšaudymą

Kirilas Stremousovas, Rusijos paskirtas Chersono regiono vado pavaduotojas, teigė, kad Ukrainai apšaudžius Antonovskio tiltą, keturi žmonės žuvo.

Šiuo metu rusų primesta valdžia iš Chersono regiono vykdo priverstines deportacijas, kurias vadina evakuacija, Ukrainai rengiant kontrpuolimą regione.

Anksčiau rusiški šaltiniai pranešė, kad ketina deportuoti apie 60.000 gyventojų.

10:37 Japonų drabužių prekybos tinklas „Uniqlo“ stabdo veiklą Rusijoje

Japonijos drabužių prekybos tinklas „Uniqlo“ skelbia stabdantis savo veiklą Rusijoje ir išsiuntė kompanijos darbuotojams pranešimus apie atleidimus iš darbo, rašo „Vedmosti“.

Kompanija buvo laikinai suspendavusi visų parduotuvių veiklą nuo kovo mėnesio, tačiau dabar pranešė, kad jų veikla atnaujinta nebebus.

10:20 V. Orbanas: Vengrija atleista nuo dujų kainų viršutinės ribos

Penktadienį Viktoras Orbanas, Vengrijos ministras pirmininkas, pareiškė, jog Briuselyje vykusioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) buvo pasiektas susitarimas, kad bet kokios būsimos Europos Sąjungos dujų kainų lubos nebus taikomos ilgalaikiams dujų tiekimo sandoriams.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

10:07 G. Landsbergis: sankcijos Iranui – žinutė, kad ES reaguos į bandymus padėti Rusijai kare

„Visų pirma, tai stipri politinė žinutė Iranui ir kitiems galimiems Rusijos agresijos Ukrainoje palaikytojams: tiems, kurie galbūt manė, jog ES ir kiti sąjungininkai nereaguos į jų ginklų tiekimą Rusijai“, – BBC televizijai ketvirtadienį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Europos Sąjunga trečiadienį susitarė dėl sankcijų trims asmenims ir vienam subjektui, atsakingiems už iranietiškų dronų, kurie naudojami kare Ukrainoje, tiekimą Rusijai. Sankcijos įsigaliojo ketvirtadienį.

Pasak G. Landsbergio, reikia pasiekti, kad Iranas negalėtų gaminti ir siųsti Rusijai dronų.

„Mes jau žengėme vieną žingsnį, tačiau dar turime užtikrinti, kad Iranas nedalyvautų šiame kare“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Jo teigimu, Rusija „desperatiškai ieško sąjungininkų“, o tai įrodo anksčiau skelbta žinia, jog Maskva bendradarbiavo su Šiaurės Korėja siekdama gauti raketų ir amunicijos.

„Akivaizdu, kad Iranas yra vienas iš paskutinių draugų, kuriuos Rusija turi savo pusėje. Tačiau mums vis dar reikia pasirūpinti, kad ši draugystė nesitęstų“, – sakė ministras.

09:51 Iš J. Bideno – kritika respublikonams dėl užuominų apie paramos Ukrainai mažinimą

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį sukritikavo respublikonus dėl užuominų, kad po kitą mėnesį įvyksiančių kadencijos vidurio rinkimų Vašingtono finansavimas Ukrainai galėtų būti sumažintas.

„Jie pasakė, kad jei laimės, tikriausiai... nebefinansuos Ukrainos“, – per rinkimų kampanijos renginį Pensilvanijoje kalbėjo J. Bidenas.

„Šie žmonės nesupranta. Tai daug už Ukrainą didesnis (klausimas – VŽ). Tai Rytų Europos (klausimas – VŽ). Tai NATO. Tai išties rimta, rimti padariniai... Jie nesuvokia Amerikos užsienio politikos“, – pareiškė demokratų prezidentas.

Atstovų Rūmų respublikonų mažumos lyderis Kevinas McCarthy antradienį sakė, kad jei jo partijai per lapkričio 8-osios rinkimus pavyks pasiekti laukiamų rezultatų ir perimti Atstovų Rūmų kontrolę, ji neišrašys „tuščio čekio“ karo draskomai Ukrainai.

Šis perspėjimas yra pirmas oficialus signalas, kad bandantis atremti Rusijos invaziją Kyjivas gali susidurti su sunkesne kova dėl finansavimo, JAV menkstant dvipartinei paramai.

K. McCarthy tikisi užimti trečią pagal svarbą JAV politikoje – po prezidento ir viceprezidento – Atstovų Rūmų pirmininko postą, jei respublikonai kitais metais perims valdžią Atstovų Rūmuose.

09:37 Charkive per apšaudymą sužeisti 6 žmonės

Olehas Synehubovas, Charkivo gubernatorius, savo „Telegram“ paskyroje pranešė, kad per rusų pajėgų apšaudymą mieste buvo sužeisti 6 žmonės.

Anot jo, smogta pramoninės paskirties objektui.

09:24 Rusija raketomis atakuoja Zaporižią ir Charkivą

Rusija penktadienį ryte raketomis atakavo Ukrainos pietuose esančią Zaporižią ir šiaurės rytuose esantį antrą pagal dydį šalies miestą Charkivą, pranešė ukrainiečių pareigūnai.

Rusams raketomis apšaudžius Zaporižią, mieste griaudėjo sprogimai, pranešė Zaporižios srities administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.

Kiek anksčiau rusai raketomis smogė Charkivui, kur nugriaudėjo „virtinė sprogimų“, platformoje „Telegram“ paskelbė miesto meras Ihoris Terechovas.

Pasak jo, atakuota viena iš Charkivo įmonių.

„Pradiniais duomenimis, pataikyta į administracinį ir gamybinį pastatą [įmonės] teritorijoje“, – sakė meras ir pridūrė, kad pastatas apgriautas.

„Per okupantų ryte suduotus smūgius Charkivui buvo sužeisti penki žmonės. Apgriauta pramonės infrastruktūra. (Sprogimų – VŽ) vietose dirba visos specialiosios tarnybos“, – pranešė Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

09:07 Izraelio premjeras sako „labai susirūpinęs“ Rusijos ir Irano kariniais ryšiais

Izraelio premjeras Yairas Lapidas ketvirtadienį kalbėdamasis su ukrainiečių užsienio reikalų ministru išreiškė didelį susirūpinimą dėl Rusijos ir Irano karinių ryšių, Maskvai naudojant iranietiškus dronus taikiniams Ukrainoje atakuoti.

Per pokalbį telefonu Dmytro Kuleba pateikė naujausią informaciją apie karą Ukrainoje, o  Y. Lapidas „pabrėžė, kad Izraelis palaiko Ukrainos žmones“, sakoma premjero biuro pranešime.

„Per pokalbį premjeras akcentavo savo didelį susirūpinimą kariniais ryšiais tarp Irano ir Rusijos“, – sakoma jame.

Y. Lapido ir D. Kulebos pklabis įvyko tą pačią dieną, kai Izraelio gynybos ministras Benny Gantzas turėjo pasikalbėti su kolega ukrainiečiu Oleksijumi Reznikovu.

Anksčiau ketvirtadienį B. Gantzo biuras pranešė, kad skambutis „ukrainiečių prašymu“ buvo atidėtas.

Trečiadienį B. Gantzas sakė, kad jo šalis neparduos ginklų sistemų Ukrainai. Šis jo pareiškimas pasirodė dvi dienos po Rusijos įspėjimo, kad Izraelio veiksmai siekiant pastiprinti Kyjivo pajėgas smarkiai pakenktų santykiams.

Ukraina buvo oficialiai paprašiusi Izraelio tiekti jai oro gynybos sistemas, galinčias numušti balistines raketas ir iranietiškus dronus, taip pat apmokyti ukrainiečius jomis naudotis.

Izraelis nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios stengiasi išlaviruoti ir išsaugoti ryšius su Maskva.

08:50 Baltieji rūmai: iraniečiai Kryme padeda rusams kariauti

Rusijos okupuotame Kryme yra iraniečių, padedančių Maskvos pajėgoms vykdyti atakas prieš Ukrainą Irane pagamintais dronais, ketvirtadienį paskelbė Baltieji rūmai.

„Nustatėme, kad Irano kariuomenės kadrų yra Kryme ir kad jie padeda Rusijai vykdyti šias operacijas“, – reporteriams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Pasak jo, Kryme yra iraniečių instruktorių ir techninės paramos darbuotojų, o pačius dronus, darančius didelę žalą Ukrainos infrastruktūrai, valdo rusai.

Iranas dabar „tiesiogiai dalyvauja“ – ir būdamas karo zonoje, ir „tiekdamas ginklus, naudojamus prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą Ukrainoje“, sakė J. Kirby.

08:17 Ukraina: į Chersoną atsiųsti 2.000 šauktinių

Ukrainos kariuomenės generalinis štabas skelbia, kad jų manymu, į Chersoną buvo atsiųsti 2.000 šauktinių iš Rusijos patirtiems nuostoliams dislokuotuose kariniuose daliniuose kompensuoti.

Tuo pat metu, anot Ukrainos kariuomenės, toliau tęsiasi gyventojų, turto bei ištisų institucijų perkėlimas į kairįjį Dnipro krantą.

07:54 JAV: V. Putino paskelbta karo padėtis rodo ukrainiečių nenorą jungtis prie Rusijos

Vladimiro Putino sprendimas paskelbti karo padėtį „aneksuotose“ Ukrainos teritorijose rodo, kad jo teiginys, esą žmonės nori prisijungti prie Rusijos, yra melas, ketvirtadienį pareiškė Jungtinės Valstijos.

„Prezidentas Putinas aneksavo šiuos regionus teigdamas, jog šiuose regionuose yra individų, taip smarkiai troškusių gelbėtis nuo Ukrainos valstybės, kad net norėjusių prisijungti prie motinos Rusijos“, – reporteriams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

„Dabar Putinas... įrodo melą paskelbdamas karo padėtį“, – pridūrė jis.

Rusijos prezidentas trečiadienį paskelbė karo padėtį Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios srityse.

Šiuos regionus Maskva skelbia aneksavusi, bet Vakarai to nepripažįsta.

07:34 V. Zelenskis Europai: Rusija verčia Ukrainos energetinę sistemą mūšio lauku

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sakė, kad Rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos objektus visą šalies energetinę sistemą pavertė mūšio lauku.

„Rusijos vadovybė davė įsakymą paversti pačią energetikos sistemą mūšio lauku. Pasekmės labai pavojingos... visiems mums Europoje“, – sakė V. Zelenskis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į Europos Sąjungos Tarybą.

Rusijos raketoms ir dronams per savaitę sunaikinus daugiau kaip 30 proc. Ukrainos elektros stočių, visoje šalyje imamasi energijos taupymo priemonių.

„Rusija provokuoja naują ukrainiečių migracijos į ES šalis bangą“, – sakė V. Zelenskis.

Jo teigimu, smogdama Ukrainos energetikos objektams Rusija siekia „sukurti kuo daugiau problemų Ukrainai dėl elektros ir šildymo šį rudenį ir žiemą“, kad „kuo daugiau ukrainiečių vyktų į jūsų šalis“.

07:21 G. Nausėda apie ES vadovų sprendimą dėl dujų kainų: tai turbūt yra didžiausias žingsnis į priekį

Bendrijos lyderiams penktadienio naktį iš esmės sutarus įvesti dujų kainų lubas, prezidentas Gitanas Nausėda tai vadina didžiausiu žingsniu pirmyn.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

07:08 ISW: kitaip nei teigia Kremlius, mobilizacija iki lapkričio baigta nebus

JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) mano, kad kitaip nei oficialiai skelbia Kremlius, mobilizacijos Rusijoje nebus spėta įvykdyti iki lapkričio mėnesio, todėl ji turėtų trukti ilgiau.

Institutas taip pat mano, kad Rusija tęsia savo planą susprogdinti Nova Chakovkoje esančią hidroelektrinę ir dėl to kaltę bandyti suversti Ukrainai.

Rusai taip pat tęsia savo mėginimus perkelti personalą ir įrangą iš dešiniojo Dnipro upės kranto, tikėdamiesi didelio Ukrainos puolimo Chersono regione. Apie prasidėjusį persikėlimą liudija vietos gyventojų „Telegram“ kanalai, kuriuose teigiama, kad kartu su evakuacija prasidėjo plėšikavimas. Judėjimą šia kryptimi patvirtina ir palydovinės nuotraukos.

ISW mano, kad naujos invazijos iš Baltarusijos teritorijos grėsmė išlieka nedidelė, nepaisant to, kad Ukrainos generolai teigė, jog tokia grėsmė pamažu didėja.

06:52 V. Zelenskis kaltina Rusiją Ukrainos pietuose užminavus didelę užtvanką

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį apkaltino Rusiją užminavus hidroelektrinės pietinėje Chersono srityje užtvanką.

Elektrinė yra Maskvos pajėgų kontroliuojamoje Ukrainos teritorijos dalyje.

„Kaip rodo mūsų informacija, Kachovkos hidroelektrinės agregatą ir užtvanką užminavo rusų teroristai“, – sakė V. Zelenskis socialiniuose tinkluose paskelbtame vakaro kreipimesi.

„Jei užtvanka bus sunaikinta... Šiaurės Krymo kanalas tiesiog išnyks“ ir tai bus „didžiulio masto katastrofa“, pridūrė Ukrainos lyderis.

Anksčiau ketvirtadienį V. Zelenskis Europos Sąjungai pasakė, kad „Rusijos vadovybė davė įsakymą paversti energetikos sistemą mūšio lauku“.

Kalbėdamas vaizdo ryšiu jis įspėjo, jog tai sukeltų naują ukrainiečių pabėgėlių migracijos į Europą bangą.

„Pasekmės labai pavojingos... visiems mums Europoje“, – sakė V. Zelenskis Briuselyje į susitikimą susirinkusiems ES lyderiams.

Kachovkos hidroelektrinės užtvanka yra pastatyta Dnipro upėje. Šiuo metu netoli jos eina fronto linija.

06:45 Liberalioji rusų radijo stotis „Echo Moskvy“ naujus namus atrado Berlyne

Netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą transliacijas sustabdžiusi liberali radijo stotis „Echo Moskvy“ (liet. „Maskvos aidas“) rado naujus namus Berlyne, iš kur atnaujino kovą su prezidento Vladimiro Putino propaganda.

Radijas „Echo Moskvy“, laikomas vienu paskutinių nepriklausomų balsų Rusijoje, kovo pradžioje turėjo stabdyti veiklą, Kremliui pradėjus vykdyti precedento neturintį susidorojimą su žiniasklaidos priemonėmis, netaikančiomis rusiškojo naratyvo apie karą, kurį Kremlius vadina „specialiąja karine operacija“.

Dėl griežtų apribojimų daugelis stoties darbuotojų išvyko iš Rusijos, įskaitant vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoją Maksimą Kurnikovą, kuris kartu su keliais buvusiais kolegomis pradėjo naują gyvenimą Vokietijos sostinėje.

Kiti patraukė į Latviją, Lietuvą ir Sakartvelą.

Nepaisant to, kad išsibarstė po Europą, „Echo Moskvy“ darbuotojams niekada nekilo mintis, kad galėtų tylėti apie karą Ukrainoje ar įvykius Rusijos viduje.