Seimas atidėjo apsisprendimą dėl interpeliacijos žemės ūkio ministrui

Tekstas papildytas Seimo priimtu sprendimu ir politikų komentarais.

Po antradienį plenariniame posėdyje kelias valandas trukusios interpeliacijos svarstymo procedūros buvo suformuota speciali komisija, turėjusi įvertinti ministro veiklą.

Komisija, kurioje 6 nariai priklausė valdančiajai koalicijai, o 5 – opozicijai, nusprendė, kad Seimą tenkina K. Navicko pateikti atsakymai į interpeliacijoje užduotus klausimus.

Seimui pradėjus svarstyti tokią komisijos išvadą, opozicija paprašė šiuo klausimu padaryti pertrauką iki kito plenarinio posėdžio. Balsų pakako tokiam prašymui patenkinti, todėl parlamentarai ketvirtadienį turėtų grįžti prie klausimo dėl galimo K. Navicko atleidimo iš pareigų. 

Jeigu Seimas patvirtins specialiosios komisijos išvadą, slaptas balsavimas dėl nepasitikėjimo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovu nebus surengtas.

Tačiau jeigu komisijai pritarta nebus, parlamentarai keliaus į slapto balsavimo kabinas ir ten reikš savo poziciją dėl K. Navicko. Tam, kad ministras būtų atleistas iš pareigų, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip pusė, tai yra bent 71 Seimo narys.

Klausimai ir atsakymai

Antradienį atsakydamas į interpeliacijoje suformuluotus klausimus K. Navickas tvirtino, kad „Lietuvos žemės ūkis yra teisingame ir ambicingame permainų kelyje“.

„Todėl turėčiau tęsti pradėtus darbus, kurie yra aktualūs visai ūkininkų bendruomenei bei visuomenei“, – teigė ministras.

ŽŪM vadovas pabrėžė, kad šiuo metu vyksta vieno reikšmingiausių dokumentų – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano – rengimo ir derinimo procesas.

Interpeliaciją K. Navickui inicijavo opozicinė Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, surinkusi 56 parlamentarų parašus. Ją parėmė ir „valstiečiai“, socialdemokratai, „darbiečiai“, Lietuvos regionų frakcijos atstovai.

Opozicijos teigimu, K. Navickas nereaguoja ne tik į jos išsakytas pastabas, bet ir kitų raginimus bendrauti ir bendradarbiauti, sprendžiant aktualius klausimus, neįsiklauso į žemdirbių ir ūkininkų organizacijų, mokslininkų, savivaldos atstovų argumentus, tuo metu problemos žemės ūkyje tik kaupiasi.

„Kas metai iš pieno gamybos pasitraukia po 3.000 ūkių ir sumažėja po 8.000 karvių. Kokiomis priemonėmis ketinama stabilizuoti pieno gamybą? Kiaulininkystėje situacija katastrofiška. Vyriausybė, tai matydama, patvirtino priemonę kiaulininkystei gelbėti, būtina skubi reakcija. Kodėl ŽŪM daugiau kaip mėnesį nesugeba paruošti  paramos skyrimo taisyklių? Kokius sprendimus priėmėte reaguojant į sudėtingą situaciją trąšų rinkoje?“ – klausiama interpeliacijoje.

Taip pat nurodomi galimi K. Navicko viešųjų ir privačių interesų painiojimo atvejai. 

Premjerė pareiškė paramą

Frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika mano, kad balsavimas gali būti sėkmingas, nes, pasak jo, „teoriškai yra 71 plius balsų, o praktiškai pažiūrėsime“. 

[infogram id="dfd81ff1-4ed1-434d-b410-3299e552fac3" prefix="8oa" format="interactive" title="Seimo frakcijų sudėtis 2022 06 03"]

Jis teigė, kad dėl ministro visą atsakomybę turi prisiimti premjerė Ingrida Šimonytė: „Nes pats ministras neturi ne tik kompetencijos, bet ir vadovavimo įgūdžių.“

Gegužę I. Šimonytė yra pareiškusi, kad pasitiki ministru ir nesureikšmina jam Seime inicijuotos interpeliacijos. 

Parlamentaro teigimu, su žemdirbiais nebuvo kalbėta apie bendrosios žemės ūkio politikos plano įgyvendinimą, iki 2027 m. planuojamas ES investicijas. 

Jis pabrėžė, kad 16 mln. Eur iš europinio atsigavimo fondo – tokią sumą ankstesnė Vyriausybė buvo numačiusi žemės tyrimams, išmaniojo tręšimo įrenginiams – buvo skirta pelkėms ir ten gyvenančių paukštelių priežiūrai.

Kaimo reikalų komitete dirbantis „darbietis“ Vigilijus Jukna pasigedo glaudesnio K. Navicko bendradarbiavimo su žemdirbiais. 

„Neįsiklausoma į mokslininkų, politikų, socialinių partnerių, atskirų ūkininkų nuomonę“, – teigė jis. 

Kaltino nuobodžiu kalbėjimu

Kai ŽŪM vadovas iš Seimo tribūnos skaitė atsakymus į interpeliacijoje suformuluotus klausimus, opozicija kaltino jį, kad kalba nepaprastai nuobodi, skaitoma vienodu balsu, be jokios bent kiek patrauklios intonacijos, nuolat, beveik kiekviename sakinyje klupčiojant. Dėl to ministras ragintas arba padėti nuobodžią kalbą į šalį ir pakalbėti savais žodžiais, arba tiesiog nutraukti pasisakymą.

„Padėkite tuos savo popierius į šalį ir būkite kaip tikras ministras, profesionalas. Papasakokite, atsakykite į klausimus. Padėkite juos į šalį. Tai yra nuobodu“, – tvirtino opozicijos atstovas Vytautas Bakas. 

Vis dėlto, K. Navickas pasinaudojo savo Statute numatyta teise pusvalandį kalbėti iš Seimo tribūnos.

Klausimus ministrui ir diskusijose dalyvavo tik opozicijos atstovai, nors interpeliacijos svarstymo Seime išvakarėse keli valdančiosios koalicijos nariai neslėpė savo skeptiško požiūrio į žemės ūkio ministrą. Antai Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sakė, kad K. Navickas kenkia ne tik konservatorių, tačiau ir visos Vyriausybės reputacijai.

Seimo plenarinių posėdžių salėje interpeliacijos klausėsi žemdirbių organizacijų atstovai. Nemenka jų dalis pareiškė nepasitikėjimą ŽŪM vadovu. Ignas Hofmanas, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas, VŽ sakė: „K. Navickas net nebando spręsti daugelio problemų, bėdų, kurios ilgą laiką kamuoja Lietuvos kaimą.“

Tai jau antroji interpeliacija, inicijuota dabartinės Vyriausybės nariui. Praėjusių metų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos jos sulaukė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tačiau šis bandymas žlugo.