Opozicija inicijuoja interpeliaciją žemės ūkio ministrui
Papildyta, kad interpeliacija perduota Seimo vadovei
„Per dvejus metus nepajudėjo nuo starto linijos jokie darbai visose žemės ūkio srityse“, – komentuodamas interpeliaciją BNS sakė Kaimo reikalų komitete dirbantis Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika.
Pasak K. Mažeikos, po interpeliacija pasirašė visų opozicinių frakcijų atstovai. Nepasitikėjimą ministru reiškia „valstiečiai“, socialdemokratai, „darbiečiai“, Lietuvos regionų bei demokratų frakcijų atstovai.
Be to, jis pabrėžė, kad „yra nemažai valdančiųjų, kurie taip pat kelia nepasitenkinimą ministro darbu“.
Seimo pirmininkė gautą interpeliaciją savo ruožtu perduos ministrui.
Dėl ko reiškiamas nepasitikėjimas?
Nepasitikėjimas ministru reiškiamas matant besikaupiančias ir nesprendžiamas problemas „iš esmės visose žemės ūkio ministro atsakomybės srityse, taip pat galimus besitęsiančius nuo praeitos kadencijos“.
Nurodomi ir K. Navicko viešųjų ir privačių interesų painiojimo atvejai.
„Esant dabartinei sudėtingai geopolitinei situacijai kitos valstybės žemės ūkį pripažįsta strateginės reikšmės sektoriumi, imasi konkrečių veiksmų ir skiria finansavimą ūkių pagalbai, gyvybingumui, tvarumui ir konkurencingumui palaikyti. Lietuva šiame kontekste stovi vietoje, žemės ūkio ministras užsiima tik jam suprantama pavaldžių institucijų reforma“, – pranešime žiniasklaidai nurodė K. Mažeika.
„Valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė pabrėžė, kad reaguojant į ūkininkų, Lietuvos žemės ūkio tarybos ir kitus skundus ne kartą buvo bandyta su K. Navicku kalbėtis ir aiškintis situaciją, tačiau ministras nereagavo į pastabas, raginimus bendrauti ir bendradarbiauti.
Socialdemokratas Vidmantas Kanopa įsitikinęs, kad žemės ūkio ministras linkęs elgtis lyg vienasmenis valdovas: „Ne kartą pademonstravo negebėjimą ir nenorą įsiklausyti į žemdirbių ir ūkininkų organizacijų, mokslininkų, savivaldos atstovų argumentus, o žemdirbių pyktis – suprantamas ir pelnytas.“
Darbo partijos frakcijos seniūno Viktoro Fiodorovo teigimu, Žemės ūkio ministerijos sprendimas nusausintoms pelkėms atkurti skirti apie 16 mln. Eur yra neapgalvotas ėjimas. Pinigus, anot jo, verčiau reikėjo skirti gamybai.
Atstatydinimas – bent 71 balsu
Seimo opozicija taip pat pažymi, kad ministerijos vykdoma valstybės įmonių pertvarka palies daugiau nei 500 darbuotojų.
Parlamentarams kyla abejonių ir dėl to, kad likus mažiau nei dviem mėnesiams iki Lietuvos bendros žemės ūkio politikos strateginio plano (jį rengiant buvo pasitelkti konsultantai už 384.000 Eur) pateikimo Europos Komisija šiam dokumentui pateikė net 219 pastabų.
Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai ir sudaroma speciali komisija, kuri siūlo Seimui pritarti arba nepritarti atsakymams.
Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės – bent 71 – visų Seimo narių balsų dauguma.
Opozicija tiek balsų neturi.
„Klausimai atrodo keistai“
Interpeliacijos sulaukęs žemės ūkio ministras teigia, kad pateikti klausimai ir pasirinktas laikas atrodo keistai, jis įsitikinęs, kad iš tiesų opozicija nori patikrinti valdančiosios daugumos tvirtumą.
„Buvau iškviestas į opozicinę frakciją antradienį, tai net neleido į tuos pačius klausimus atsakyti, sakė: čia neįdomu“, – ketvirtadienį BNS tvirtino ministras.
Jis teigė norėjęs atsakyti į klausimus dėl santykių su žemdirbių organizacijomis, tačiau esą nebuvo išklausytas.
Pasak ministro, šiuo metu santykiai su socialiniais partneriais yra konstruktyvūs, ministerija atsižvelgia į jų siūlymus, pageidavimus, nuolat vyksta susitikimai.
„Su žemdirbių atstovais dabar išvis kokio nors konflikto nematau, palyginti su tuo, kas buvo prieš gerą pusmetį. Tai vėlgi kas čia naujo? Kaip tik man atrodo, kad dabar yra tas konstruktyvus santykis. Su socialiniais partneriais susitinku ir šiandien po Vyriausybės valandos“, – sakė K. Navickas.
Jo teigimu, priekaištai dėl modernizavimo fondo pinigų atrodo keistai, nes sprendimas priimtas beveik prieš pusantrų metų.
VERSLO TRIBŪNA
Apie įrenginius sujungsiantį daiktų internetą kalbama ne vienerius metus. Dalis įmonių jau naudoja daiktų internetu paremtus sprendimus – išmanius skaitiklius, temperatūros matuoklius ar siuntų sekiklius. Tačiau senoji technologija jau po penkerių metų gali tapti nebekonkurencinga. Anot Remigijaus Brasiaus, „Telia“ Telekomunikacinių produktų padalinio vadovo, rinkoje pasirodžiusi naujojo standarto eSIM technologija atvers naujas galimybes verslui. Pakeisti mobiliojo ryšio operatorių bus paprasčiau ir net iki 20 kartų pigiau.
Baltijos šalių rinka per tris nepriklausomybės dešimtmečius tapo brandžia, konkurencinga ir matoma tarptautiniu mastu. Kartu su ja gimusi ir prie raidos nuo pat pradžių prisidėjusi teisės firma „Sorainen“ per šį laikotarpį ne tik užsitarnavo teisinių paslaugų lyderės poziciją, bet ir išgrynino savo tikslą: padėti klientams sėkmingai plėtoti veiklą ir aktyviai dalyvauti formuojant regiono ateities viziją. Minėdama 30-mečio sukaktį, „Sorainen“ pakvietė į renginį „Drive Change. Thrive.“, kuriame buvusios Baltijos šalių prezidentės, verslo ir politikos lyderiai diskutavo apie regiono ateitį ir šiuo metu itin aktualius gynybos iššūkius.
Didėjanti pasaulinė konkurencija dėl investicijų, neapibrėžta geopolitinė padėtis ir nestabili vidaus politinė aplinka skatina ekspertus ieškoti naujų būdų pritraukti užsienio kapitalą. Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ skelbia, kad 2024 m. patvirtinti 47 investiciniai projektai, kurie Lietuvoje sukurs 3 tūkst. naujų darbo vietų ir pritrauks 351 mln. eurų investicijų. Šie rezultatai rodo, kad šaliai pavyko prisitaikyti prie pasikeitusios realybės ir pasiekti gerų TUI rezultatų. Vis dėlto, ekspertų teigimu, sumažėjęs globalus investuotojų aktyvumas daro tiesioginę įtaką ir mūsų regionui. Būtent atsakymų, kaip išlaikyti Lietuvos konkurencingumą, bus ieškoma rugsėjo 26 d. vyksiančiame jau ketvirtajame „Foreign Investors Annual Summit 2025“.
Jei golfo entuziasto pasiteirausite, kokie yra svarbiausi veiksniai, kurie lemia žaidimo sėkmę ir kokybę, jis neabejotinai įvardins ir golfo laukų vejos tinkamą priežiūrą. Kodėl tai svarbu? Tinkamai prižiūrimi golfo laukai ir jų veja lemia ne tik bendrą žaidimo kokybę, žaidėjų patirtį, lazdų ir strategijos pasirinkimą, bet ir žaidėjų saugumą, prisideda prie aplinkosaugos ir tvarumo, galiausiai – turi reikšmės klubo reputacijai ir turi įtakos jo ekonominiams rezultatams.
„Matyt, labiau reikėtų galvoti, ką norima per mane pasitikrinti, tikriausiai, daugumą, pažiūrėti, kiek jos yra. Aš taip vertinčiau, nes interpeliacijos klausimai daugeliu atveju – techniniai“, – tvirtino K. Navickas.
Ne pirmas kartas
K. Navickui interpeliacija grasinama ne pirmą kartą.
2018 m. pavasarį ją inicijavo socialdemokratai – tuometiniam „valstiečių“ deleguotam aplinkos ministrui buvo priekaištauta dėl galimo buvusios darbovietės protegavimo, nesugebėjimo spręsti atliekų ir pakuočių tvarkymo, netinkamo pasirengimo miškų reformai.
Tačiau K. Navickas tuomet išsaugojo postą.
Tiesa, tų pačių metų gruodį tuometinis premjeras Saulius Skvernelis motyvuodamas poreikiu „perkrauti“ ministrų kabinetą, atleido K. Navicką.
Aplinkos ministerijai jis vadovavo 2016–2018 m.
2020-aisiais Seimo rinkimus laimėję konservatoriai K. Navicką pasiūlė į žemės ūkio ministrus.
Pusantrų metų dirbančiai Ingridos Šimonytės Vyriausybei interpeliacija grasinama antrą kartą: praėjusį gruodį Seime žlugo opozicijos reikštas nepasitikėjimas sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu.
REKOMENDUOJAME
