Karas Ukrainoje: penktadienio įvykių suvestinė iki 22 val.

Publikuota: 2022-04-15
Mariupolis. Alexander Ermochenko („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
svg svg
Mariupolis. Alexander Ermochenko („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

VŽ du kartus per dieną – 16 val. ir 22 val. – pateikia naujausių įvykių Ukrainoje apžvalgą, reakcijas į juos pasaulyje ir Lietuvoje.

Išsamiau su penktadienio įvykiais galima susipažinti šioje naujienų juostoje.

2022-04-15 Suvestinė iki 22 val.

Mariupolyje panaudoti tolimojo nuotolio bombonešiai. Pirmą kartą nuo invazijos pradžios Rusija panaudojo tolimojo nuotolio bombonešius apgultam Mariupolio uostamiesčiui atakuoti, pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzyjanykas. Jis taip pat sakė, kad miesto gatvėse tęsiasi mūšiai.

Kyjivo sritis raketomis atakuota tris kartus. Penktadienį Rusijos pajėgos sudavė tris raketų smūgius objektams Kyjivo srityje, teigia šios srities administracijos vadovas Oleksandras Pavliukas. „Neatmetame pakartotinių smūgių į kitus taikinius galimybės“, – sakė jis ir pabrėžė, kad grįžimą į regioną reikėtų atidėti ramesniems laikams.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Į Kyjivą kasdien grįžta dešimtys tūkstančių žmonių. „Kiekvieną dieną grįžta daug žmonių, tai matyti iš eilių prie įvažiavimo į Kyjivą. Jei kalbėsime skaičiais, į Kyjivą kasdien atvyksta 40.000–50.000 žmonių“, – sakė Kyjivo mero pavaduotojas Mykolas Povoroznykas.

JAV mano, kad į kreiserį „Moskva“ iš tiesų pataikė Ukrainos raketos. Tai sakė aukšto rango Pentagono pareigūnas. Jis taip pat teigė, kad šis incidentas yra „didelis smūgis“ invaziją į kaimyninę šalį surengusiai Maskvai.  

„Moskva“ kapitonas Antonas Kuprinas žuvo per sprogimą ir gaisrą. Tokią informaciją pateikia tiek Ukrainos, tiek Rusijos pusė. Likusios įgulos likimas neaiškus: anot Ukrainos, kitiems rusų laivams nepavyko jos išgelbėti, o Rusijos TASS skelbia, kad įgula atgabenta į Sevastopolio uostą. JAV pareigūnas sakė, kad smūgis tikriausiai pareikalavo aukų, bet „sunku įvertinti, kiek“.

Ukrainos pasienį per parą pasieks ginkluotės siunta iš JAV. Per artimiausias 24 valandas į regioną turėtų atskristi pirmoji siunta iš naujo 800 mln. USD vertės JAV pagalbos paketo Ukrainai, sako aukšto rango JAV pareigūnas. Jo teigimu, siuntą pasienyje paims ukrainiečiai ir įveš į šalį.

V. Zelenskis: V. Putinas gali panaudoti branduolinį ginklą. Ukrainos prezidentas interviu CNN perspėjo, kad pasaulis turėtų būti pasirengęs galimybei, kad V. Putinas panaudos branduolinį ginklą, nes jis nevertina žmonių gyvybės.

Rusija išsiunčia 18 ES misijos darbuotojų. Rusijos Užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė, kad Europos Sąjungos atstovybės Rusijoje 18 darbuotojų buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis ir privalo palikti šalį. Tokios priemonės Maskva ėmėsi po to, kai balandžio 5 dieną 19 Rusijos diplomatų buvo nurodyta išvykti iš ES.

Užblokuota „The Moscow Times“ svetainė rusų kalba. Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija penktadienį dėl karo Ukrainoje nušvietimo užblokavo nepriklausomo naujienų portalo „The Moscow Times“ tinklapį rusų kalba.

Ukrainos verslams Lietuvoje – lengvatinės paskolos. Į Lietuvą iš Ukrainos laikinai persikeliantys verslai jau netrukus galės gauti lengvatines paskolas. Be to, Lietuva sudarė galimybes nuotoliniu būdu šalyje dirbantiems ukrainiečiams ir toliau mokesčius mokėti Ukrainai.

2022-04-15 Suvestinė iki 16 val.

JT: pabėgėlių iš Ukrainos skaičius viršijo 5 mln., penktadienį parodė Jungtinių Tautų duomenys.

JAV gavo Rusijos notą dėl ginklų tiekimo Ukrainai. Antradienį Rusija išsiuntė Jungtinėms Valstijoms oficialią diplomatinę notą, kurioje įspėjo, kad ginklų sistemų tiekimas Ukrainai „įpila žibalo“ į konfliktą ir gali sukelti „nenuspėjamų pasekmių“. Apie tai pranešė „The Washington Post“, kuris matė laiško kopiją; amerikiečių leidinį cituoja unian.net.

Smogta raketų gamybos įmonei „Vizar“. Paaiškėjo, kad įmonė prie Kyjivo, kuriai praeitą naktį smogė Rusijos pajėgos, yra „Vizar“, kurios fabrike Vyšnevėje buvo gaminamos raketos „Neptun“. Tokios raketos, anot Ukrainos kariuomenės, buvo panaudotos nuskandinti rusų Juodosios jūros laivyno flagmanui „Moskva“.

Zaporižios regiono vadovas teigia, jog pagrobta šimtai žmonių. Nuo karo pradžios Zaporižios srityje pagrobta šimtai žmonių, „Telegram“ kanale rašo regiono administracijos vadovas Oleksandras Staruchas. „Tarp jų yra politikų, žurnalistų, mokytojų“, – teigė jis, pridėdamas kai kurių pagrobtųjų sąrašą.

Mykolajive apšaudomi gyvenamieji kvartalai. Rusijos kariuomenė iš daugkartinio raketų paleidimo įrenginio apšaudė vieną iš Mykolajivo rajonų ir sužeidė civilių gyventojų, savo „Telegram“ kanale pranešė Mykolajivo srities tarybos vadovė Anna Zamazejeva. Ji pažymėjo, kad ten gyvenamieji kvartalai, o jokių karinių objektų nėra.  

Charkive apšaudyti autobusai su civiliais gyventojais. Rusijos kariškiai apšaudė autobusus su evakuojamais Charkivo srities gyventojais, žuvo septyni žmonės ir dar 27 buvo sužeisti, pranešė Charkivo srities prokuratūros spaudos tarnyba.

JAV mano, kad karas gali tęstis iki 2022 m. pabaigos. Antony Blinkenas, JAV valstybės sekretorius, Europos sąjungininkams pareiškė, kad Jungtinės Valstijos mano, jog Rusijos karas Ukrainoje gali tęstis iki 2022 m. pabaigos.

Stiprūs apšaudymai Donecko srityje. Pavlo Kyrylenko, Donecko srities karinės administracijos vadovas, pranešė, kad „beveik visos Donecko srities gyvenvietės palei fronto liniją yra atakuojamos“.

Rusija perspėja dėl „pasekmių“, jei Suomija, Švedija taptų NATO narėmis. „Pasirinkimas priklauso nuo Švedijos ir Suomijos valdžios institucijų. Tačiau jos turėtų suprasti tokio žingsnio pasekmes mūsų dvišaliams santykiams ir visai Europos saugumo architektūrai“, – sakoma Marijos Zacharovos, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai, pareiškime.

Mariupolio gynėjai prašo pagalbos ir atblokuoti miestą. Majoras Serhijus Volyna, Mariupolio 36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados vadas, ragina valdžios institucijas kuo greičiau atblokuoti Mariupolį karinėmis arba politinėmis priemonėmis.

Rusija raketomis atakavo Kyjivą. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad raketomis atakavo Kyjivą, ir perspėjo, kad tokie išpuoliai bus vykdomi vis dažniau, siekiant atkeršyti už tai, ką ji pavadino Ukrainos „teroro išpuoliais“ arba „sabotažo aktais“ Rusijoje.

Ukrainos nacionalinis bankas: ekonomika sunyks mažiausiai trečdaliu. Ukrainos nacionalinis bankas, nusprendęs karo sąlygomis bazinių palūkanų nekeisti, pateikė niūras makroekonomines prognozes šiems metams – ekonomika sunyks mažiausiai trečdaliu, o infliacija gali viršyti 20%.

Susitarta dėl devynių humanitarinių koridorių. Iryna Vereščuk, Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja, pranešė, kad penktadienį susitarta dėl devynių humanitarinių koridorių.

Šalys apsikeitė į nelaisvę paimtais kariais. Ukrainos pietinėje Chersono srityje apsikeista į nelaisvę paimtais Rusijos ir Ukrainos kariais, pranešė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Lietuvoje registruota 45.500 karo pabėgėlių iš Ukrainos. 18.600 iš jų – nepilnamečiai, rodo penktadienį skelbiami Statistikos departamento duomenys.

Ukraina tiria daugiau kaip 6.500 įtariamų karo nusikaltimų, kuriuos Rusijos kariai įvykdė Ukrainoje.

Į Ukrainą grįžo 870.000 pabėgėlių, kurie paliko šalį prasidėjus plataus masto karui su Rusija, grįžo į Ukrainą. Kasdien į šalį grįžta apie 30.000 žmonių, praneša Jungtinės Tautos.

Rusija prašo Brazilijos paramos tarptautinėse organizacijose. Rusija paprašė Brazilijos paramos tarptautinėse organizacijose, Tarptautiniame valiutos fonde (TVF), Pasaulio banke ir G-20 šalių grupėje, kad padėtų jai atremti Vakarų įvestas sankcijas po įsiveržimo į Ukrainą, sakoma laiške, su kuriuo susipažino agentūra „Reuters“. Išsamiau skaitykite čia.

Ukrainoje dėl karo ima trūkti maisto. Ukrainoje ima trūkti maisto, nes Rusijos karo laivai blokuoja Ukrainos uostus ir prekybą Juodojoje jūroje, pranešė Tarasas Kačka, Ukrainos ekonomikos ministro pavaduotojas.

„Jei ne Rusija, Afrikai ir Artimiesiems Rytams nereikėtų galvoti, kur rasti daugiau pinigų kviečiams pirkti“, – jį citavo BBC.

Rusija bando užimti Popasnos ir Rubežnės miestus. Ukrainos kariuomenė šį rytą savo naujausioje operatyvinėje ataskaitoje nurodė, kad Rusijos kariai Donecko kryptimi labiausiai bando užimti Popasnos ir Rubežnės miestus.

Į Ukrainą išvyksta pirmosios lietuvių medikų komandos. Penktadienį dirbti Rusijos puolimą patiriančios Ukrainos ligoninėse išvyksta pirmosios medikų komandos iš Lietuvos. Kol kas iškeliauja dvi komandos, iš viso 24 medikai. Prancūzijos ambasada grąžinama iš Lvivo į Kyjivą. Prancūzija ketvirtadienį pranešė, kad jos ambasada Ukrainoje grįš į sostinę Kyjivą iš vakarinio Lvivo miesto, į kurį atstovybė buvo perkelta kovo pradžioje, prasidėjus Rusijos invazijai.

Rusijos pajėgos į Donbasą bando veržtis iš Iziumės. Olehas Synjehubovas,  Charkivo gubernatorius, pranešė, kad itin sudėtinga situacija yra Iziume, nes iš ten, Ukrainos pareigūnų teigimu, Rusijos pajėgos bando veržtis į Donbasą.

„Vyksta aktyvūs karo veiksmai, o mūsų ginkluotosios pajėgos stabdo priešą, kad jis negalėtų gabenti savo technikos į Luhansko ir Donecko sritis“, – sakė jis.

Charkivo regione nuo karo pradžios žuvo daugiau kaip 500 civilių. Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, šalies rytinėje Charkivo srityje žuvo mažiausiai 503 civiliai, iš kurių 24 vaikai, ketvirtadienį pranešė Olehas Synjehubovas, gubernatorius.

Pentagonas mano, kad „Moskva“ nuskendimas yra „didelis smūgis“. Pentagonas ketvirtadienį pareiškė, kad karinio laivo „Moskva“ nuskendimas po to, kai jį apėmė liepsnos, yra „didelis smūgis“ Rusijos karinėms jūrų pajėgoms Juodojoje jūroje, Maskvai pripažinus, kad laivas nuskendo.

„Tai didelis smūgis Juodosios jūros laivynui, tai... pagrindinė jų pastangų užtikrinti tam tikrą dominavimą Juodojoje jūroje dalis“, – CNN sakė Johnas Kirby, Pentagono atstovas spaudai. „Tai turės įtakos jų galimybėms“, – pridūrė jis. Rusija teigia, kad „Moksva“ nuskendo dėl neramios jūros. Rusijos gynybos ministerija patvirtino, kad „Moskva“ nuskendo. Kiek anksčiau ji teigė, kad Juodosios jūros laivyno flagmane kreiseryje „Moskva“, dalyvavusiame Maskvos kare prieš Ukrainą, sprogo šaudmenys, ir pridūrė, kad dėl padarytos žalos laivas „prarado pusiausvyrą“, kai buvo velkamas į uostą.

„Dėl neramios jūros laivas nuskendo“, – Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS citavo ministeriją.

2022-04-14 Suvestinė iki 22 val.

Rusai užėmė miestą Pietų Ukrainoje. Chersono srityje užimtas Olioškio miestas, pranešė meras Jevhenijus Ryščukas. „Ant miesto administracijos jau kabo Rusijos vėliava, dabar jie, deja, visiškai įžengia į miestą“, – sakė jis.

Iš Šiaurės Ukrainos pasitraukę rusų kariai pasirodė Donbase. Pirmieji Rusijos kariai iš tų, kurie atsitraukė iš Šiaurės Ukrainos, jau pasirodė šiauriniame Donbaso regione Rytų Ukrainoje, ruošdamiesi, kaip manoma, didžiuliam puolimui, sakė aukšto rango JAV gynybos pareigūnas, kurį cituoja CNN.

Rusijos puolimą paskelbė genocidu. Ukrainos Aukščiausioji Rada pripažino Rusijos ir jos kariuomenės veiksmus Ukrainoje ukrainiečių tautos genocidu.

JT: Ukrainoje žuvo beveik 2.000 civilių. Balandžio 12 d. duomenimis, nuo Rusijos invazijos Ukrainoje žuvo mažiausiai 1.932 civiliai gyventojai, sužeista 2.589 civiliai gyventojai. 

Ukraina neigia apšaudžius Rusijos vietoves pasienyje. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras pareiškė, kad Rusija pradėjo įgyvendinti planą rengti teroro aktus savo teritorijoje ir dėl jų kaltinti Ukrainą. Taip centras sureagavo į Rusijos pranešimus apie esą ukrainiečių apšaudytą Klimovo miestelį, taip pat dvi gyvenvietes ir pasienio kontrolės postą.

Ukraina derasi su „MQ-9 Reaper“ smogiamųjų dronų gamintoja. Kaip rašo „Forbes“, Ukrainos pareigūnai praėjusią savaitę Vašingtone susitiko su Kalifornijoje įsikūrusia karinių bepiločių orlaivių, įskaitant JAV karinių oro pajėgų pagrindinį žvalgybinį ir smogiamąjį bepilotį orlaivį „MQ-9 Reaper“, gamintoja „General Atomics“.

Plečia dalijimąsi žvalgybine informacija. JAV prezidento Joe Bideno administracija plečia dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina, kad ši turėtų daugiau informacijos apie Rusijos veiklą Rytų Ukrainoje ir Kryme, praneša CNN, remdamasis šaltiniais.

Naftą parduos už bet kokią kainą. Rusija yra pasirengusi draugiškoms šalims parduoti naftą ir naftos produktus bet kokiomis kainomis. Nikolajus Šulginovas, Rusijos energetikos ministras, sakė, kad kainų lygį dėl galimo draudimo pirkti rusišką naftą dabar sunku prognozuoti, „ypač atsižvelgiant į nekonstruktyvų Vakarų politikų elgesį šios situacijos atžvilgiu“. 

Sieks diversifikuoti energijos išteklių eksportą į Aziją. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį teigė, kad Rusija turėtų tęsti pastaraisiais metais pasirinktą kryptį ir „žingsnis po žingsnio keisti mūsų eksporto kryptį į sparčiai augančias Pietų ir Rytų rinkas“.

A.Navalno raginimas. Aleksejus Navalnas, pagrindinis Kremliaus opozicionierius, paskelbė seriją žinučių tviteryje, kuriose ragina socialinėje žiniasklaidoje pradėti naują „tiesos ir laisvos informacijos“ frontą prieš V. Putino režimą.

E. Macronas sako, kad Rusijos kaltinimas genocidu gali dar išplėsti karą. „Žodis genocidas turi reikšmę“ ir ji „turi būti apibrėžta teisiškai, o ne politikų“, – radijui „France Bleu“ sakė Prancūzijos prezidentas. Jo teigimu, „valstybės, kurios tai laiko genocidu, privalo įsikišti pagal tarptautinę teisę. Ar to nori žmonės? Nemanau“.

Konfiskavo didžiausią pasaulyje superjachtą. Vokietija konfiskavo didžiausią pasaulyje 600 mln. USD vertės superjachtą „Dilbar“, nustačius, kad ji priklauso Rusijos oligarcho Ališerio Usmanovo seseriai.

Įšaldė turto už 12 mlrd. Eur. Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė sankcijas dar dviem Rusijos oligarchams – Romano Abramovičiaus verslo partneriams Eugenijui Tenenbaumui ir Davidui Davidovičiui. Įšaldomo turto vertė siekia maždaug 12 mlrd. Eur.

G. Nausėda prašo verslo suteikti Ukrainai technikos griuvėsiams valyti. „Jiems jau dabar reikia technikos, kuri padėtų valyti griuvėsius. Šitoje vietoje, matyt, kreipiuosi ir į mūsų verslą, statybos sektorių, ir prašyčiau pagalvoti, kaip šitoje srityje galėtume padėti ukrainiečiams būtent šito pobūdžio technika“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Lietuvos vadovas.

2022-04-14 Suvestinė iki 16 val. 

Ketvirtą kartą apsikeista belaisviais. Ketvirtadienį tarp Ukrainos ir Rusijos įvyko ketvirtasis apsikeitimas belaisviais. Išlaisvinta 30 Ukrainos piliečių. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Mero patarėjas: mariupoliečiai verčiami nešioti baltus raiščius. Rusai verčia Mariupolio gyventojus nešioti baltus raiščius kaip ženklą „savas“, teigia Mariupolio mero patarėjas Petras Andriuščenka. Tokiu būdu, jo teigimu, rusai naudoja civilius gyventojus kaip masalą Ukrainos snaiperiams ir kareiviams.

„Kadangi tokį ženklinimą naudoja Rusijos kariuomenė, mūsiškiai jį gali supainioti su tikru priešu“, – „Telegram“ kanale rašo P. Andriuščenka.

Ukrainos nacionalinis bankas prašo paramos. Balandžio 14 d. specialiojoje sąskaitoje, kurią Ukrainos nacionalinis bankas atidarė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms paremti, liko apie 58 mln. UAH (1,82 mln. Eur). Iš viso į sąskaitą suaukota 470 mln. Eur.

Kolumbija teigia, kad gali pakeisti Rusijos energiją ES. Kolumbija yra pasirengusi padidinti energetikos šaltinių tiekimą į ES, kad pakeistų Rusijos žaliavas, pranešė Ivanas Duque, šalies prezidentas. 

„Kolumbija šiandien gali padidinti anglies gavybą... Turime vienus didžiausių išteklių pasaulyje ir jų neišnaudojame", - sakė J. Duque interviu „Bloomberg“ metu.

Australija skelbia naujas sankcijas 14 Rusijos valstybinių įmonių. Ketvirtadienį Marise Payne, Australijos užsienio reikalų ministrė, paskelbė sankcijas dar 14 Rusijos valstybinių įmonių, kurios yra „strategiškai ir ekonomiškai svarbios“ Rusijai.

JK žvalgyba mano, jog stipriausias puolimas matomas Rytų Ukrainoje. Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, toliau rodo susidomėjimą Ukrainos rytuose, skelbia Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.

Susitarta dėl devynių humanitarinių koridorių. Iryna Vereščuk, Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja, pranešė, kad ketvirtadienį bus atidaromi naudotis devyni humanitariniai koridoriai, kuriais bus galima evakuoti civilius gyventojus iš Rusijos puolamų Ukrainos teritorijų.

Lietuvoje registruoti 45.000 karo pabėgėliai iš Ukrainos. Lietuvoje registruota beveik 45.000 karo pabėgėlių iš Ukrainos, 18.600 iš jų – nepilnamečiai, rodo ketvirtadienį skelbiami Statistikos departamento duomenys.

Ukrainoje žuvo 197 vaikai. Ukrainos generalinė prokuratūra praneša, kad Ukrainoje sužeisti 351 vaikai, o žuvo – 197.

Ukrainos kariai susprogdino tiltą Iziume. Ukrainos kariai susprogdino tiltą, kuriuo rusų kariuomenė vyko į Iziumą, pranešė Ukrainos kariuomenė.

Pranešama, kad visa rusų karių kolona buvo sunaikinta naudojant nepilotuojamą orlaivį.

Kanada suteikė Ukrainai 500 mln. CAD paskolą. Serhijus Marčenka, Ukrainos finansų ministras, trečiadienį vakare pasirašė Kanados vyriausybės paskolos sutartį, pagal kurią Ukraina gaus 500 mln. CAD (365 mln. Eur).

„Šios lėšos mums skiriamos lengvatinėmis sąlygomis, o grąžinimo laikotarpis – 10 metų“, – pranešė Ukrainos ministras.

Rusija įkaitus laikė mokyklos rūsyje. Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos pajėgos mokyklos rūsyje Jehidnėje, Černihivo srityje, keturias savaites įkaitais laikė iki 300 žmonių.

Teigiama, kad įkaitai ant sienos žymėjo dienas, kuriomis buvo laikomi.

Valstybės departamentas gina J. Bideno pareiškimą apie genocidą Ukrainoje. JAV Valstybės departamentas trečiadienį gynė Joe Bideno, prezidento, poziciją, kad Rusija vykdo genocidą Ukrainoje, pareiškęs, kad rusų pajėgos bando sunaikinti valstybę ir jos civilius gyventojus.

„Prognozuoju, kad tai, ką įvardijo prezidentas J. Bidenas, galiausiai tikriausiai nustatysime, kai galėsime surinkti visus įrodymus“, – televizijai CNN sakė Victoria Nuland, trečia pagal rangą Valstybės departamento pareigūnė.

Rusija tęsia apšaudymą Ukrainos rytuose. Rusų kariai vykdo raketų ir bombų smūgius karinei bei civilinei infrastruktūrai Charkivo, Donecko ir Zaporižios srityse, informuoja Ukrainos ginkluotojų pajėgų generalinis štabas.

Štabas praneša, kad rusai stiprina savo grupuotes aplink Severodonecką.

Donecke ir Luhanske Rusija tęsia prievartinę mobilizaciją. Laikinai okupuotose Donecko ir Luhansko srityse tęsiamos priverstinės mobilizacijos priemonės, praneša Ukrainos ginkluotojų pajėgų generalinis štabas.

Jis nustatė, kad Rusijos vadovybė iškėlė užduotį mobilizuoti 60.000–70.000 žmonių Donbaso teritorijoje, tačiau rodikliai įvykdyti tik 20%.

V. Zelenskis sako, kad  E. Macrono nenoras kalbėti apie genocidą yra skaudus. Volodymyras Zelenskis trečiadienį pasmerkė Emmanuelio Macrono atsisakymą žudynes Ukrainoje pavadinti genocidu ir tai, kad jis rusus ir ukrainiečius pavadino „broliškomis“ tautomis.

„Tokie dalykai mums labai skaudūs, todėl tikrai padarysiu viską, ką galiu, kad šį klausimą su juo aptartume“, – sakė V. Zelenskis spaudos konferencijoje su Kyjive viešinčiais Lenkijos ir Baltijos šalių vadovais.

Europos kosmoso agentūra nutraukia bendradarbiavimą su Rusijos Mėnulio misijomis. Europos kosmoso agentūra (EKA) pranešė, kad dėl Maskvos invazijos į Ukrainą nutraukė bendradarbiavimą su Rusija dėl trijų misijų į Mėnulį.

EKA teigė, kad „nutrauks bendradarbiavimo veiklą“, susijusią su „Luna-25“, „Luna-26“ ir „Luna-27“ – Rusijos Mėnulio misijomis, kuriomis siekė išbandyti naują įrangą ir technologijas, praneša „The Guardian“.

Vyksta derybos dėl 169 Ukrainos karių perdavimo. Vyksta derybos dėl 169 Ukrainos nacionalinės gvardijos karių, kurie buvo paimti į nelaisvę Černobylio atominėje elektrinėje, mainų, teigia Denisas Monastyrskis, Ukrainos vidaus reikalų ministras.

V. Zelenskis teigė, kad susitikimas su Lenkijos, Latvijos, Lietuvos ir Estijos prezidentais buvo vaisingas. 

„Derybos buvo vaisingos. Svarbu, kad prezidentai apsilankė Borodiankoje, Kyjivo srityje, kur savo akimis pamatė, ką padarė okupantai“, – sakė prezidentas.

Ukraina Juodojoje jūroje raketomis atakavo Rusijos kreiseris „Moskva“. Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanas kreiseris „Moskva“ užsiliepsnojo į jį pataikius dviem Ukrainos pajėgų paleistoms raketoms „Neptun“, trečiadienį vakare pranešė žurnalistas Seržas Marko, o vėliau ją patvirtino Odesos srities administracija. „Dviem raketomis „Neptun“ ką tik smogta kreiseriui „Moska“. Stovi, dega. Na, o jūroje – štormas. Iš visko sprendžiant, reikalingas taktinis nugramzdinimas“, – sakoma S. Marko žinutėje.

Rusija pripažino, jog laivas smarkiai apgadintas. Rusijos gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad sprogimą laive „Moskva“ sukėlė gaisras ir priduriama, kad visi jūreiviai prieš tai buvo evakuoti.

„Laivas smarkiai apgadintas. Visa įgula buvo evakuota. Gaisro priežastis tiriama“.

2022-04-13 Suvestinė iki 22 val. 

Sujungė jėgas. Azovo pulkas ir 36-oji atskiroji jūrų pėstininkų brigada sujungė savo jėgas Mariupolyje, kariai persigrupavo bei toliau vykdo kovines užduotis, praneša Denysas Prokopenko, Mariupolio „Azovo“ pulko vadas.

Nauji grasinimai. Rusijos kariuomenė pagrasino smogti Ukrainos „sprendimų priėmimo centrams“, įskaitant esančius Kyjive, jeigu ukrainiečių pajėgos toliau atakuos taikinius Rusijos teritorijoje.

Pradės stiprią ataką. Pulkininkas Pascalis Lanni, Prancūzijos kariuomenės atstovas, pareiškė, kad Rusijos kariuomenė artimiausiomis dienomis ruošiasi „plataus masto puolimui“ Ukrainos rytuose. Jo teigimu, Rusijos pajėgos vykdo oro antskrydžius ir bombardavimus Ukrainoje ne tik siekdamos susilpninti Ukrainos gynybos sistemos darną, bet ir sutrikdyti Ukrainos logistikos judėjimą ir pajėgumus.

Mariupolis vis dar laikosi. Ukraina neigia Rusijos pranešimus, kad daugiau kaip 1.000 jūrų pėstininkų pasidavė Mariupolyje. Petro Andriuščenka, Mariupolio mero patarėjas, atmetė Rusijos pareiškimus ir patikino, kad Ukraina vis dar kontroliuoja keletą miesto rajonų.

Prašo ginklų. Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, savo naujausiame kreipimesi anglų kalba teigė, Rusija vis dar turi galimybių pulti ne tik Ukrainą, bet ir Lenkiją, Moldovą, Rumuniją ir Baltijos šalis, jei jo šalis neteks laisvės. Jis darkart prašė daugiau ginklų, kad būtų galima „išgelbėti milijonus ukrainiečių, taip pat milijonus europiečių“.

Žuvo daugiau kaip 100. Sumų regione žuvo daugiau kaip 100 civilių gyventojų, tačiau tai dar negalutinis skaičius, praneša Dmytro Žyvickis, Sumų regiono karinės administracijos vadovas.

Nenori iškeisti. Kremlius atmetė idėją iškeisti Ukrainos suimtą prorusišką oligarchą Viktorą Medvedčuką iškeisti į Rusijos rankose esančius ukrainiečius. Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai, sakė, kad V. Medvedčukas neturi „nieko bendra su specialiąja karine operacija“.

„Jis yra užsienio politikas, – žurnalistams sakė D. Peskovas ir pridūrė nežinąs, ar pats V. Medvedčukas pageidauja, kad Maskva įsikištų. – Medvedčukas niekada nepalaikė jokių užkulisinių ryšių su Rusija.“

Turi moralės problemų. JAV gynybos pareigūnas teigė, kad JAV turi naujausių įrodymų, jog Rusijos pajėgos „buvo nusivylusios šiuo karu, nebuvo tinkamai informuotos, nebuvo tinkamai apmokytos, nebuvo pasiruošusios ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai tam, ką ketino daryti“.

Įvedė savo sankcijas. Rusija įveda sankcijas 398 JAV Atstovų Rūmų atstovams ir 87 Kanados senatoriams. Atsakydama į JAV priemones, Rusija netrukus planuoja paskelbti papildomas sankcijas.

Įšaldė 7 mlrd. Džersio karališkasis teismas oficialiai įšaldė su Romanu Abramovičiumi, Rusijos oligarchu, susijusį 7 mlrd. USD vertės turtą, o policija atliko su milijardieriumi susijusių nekilnojamojo turto objektų kratas.

Pažeista humanitarinė teisė. Rusija per besitęsiantį karą Ukrainoje įvykdė „aiškių ir sistemingų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų“, sakoma trečiadienį paskelbtoje ESBO ataskaitoje. Išsamiau skaitykite čia.

800 mln. USD karinės pagalbos. Joe Bidenas, JAV prezidentas, paskelbė, kad JAV Ukrainai papildomai skirs 800 mln. USD karinės pagalbos. Bendra JAV Ukrainai suteikta pagalba viršija 2,4 mlrd. USD.

Skiria 500 mln. Eur. Europos Sąjunga patvirtino papildomą 500 mln. Eur finansavimą Ukrainai pagal Europos taikos priemonę. Iš viso ES Ukrainos pagalbai skyrė 1,5 mlrd. Eur.

Apsilankė Kyjive. Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas, drauge su Lenkijos, Latvijos ir Estijos vadovais susitiko su Volodymyru Zelenskiu, Ukrainos prezidentu, ir paragino tarptautinę bendruomenę įvesti sankcijas rusiškoms dujoms, naftai ir visiems šalies bankams. Išsamiau skaitykite čia.

2022-04-13 Suvestinė iki 17 val.

Kyjivas skelbia apie pajėgų Mariupolyje susijungimą. Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius pranešė apie sėkmingą Ukrainos pajėgų susijungimą Mariupolyje, tuo tarpu Maskva teigia esą daugiau kaip tūkstantis ukrainiečių karių šiame strateginiame uostamiestyje pasidavė.

Mariupolyje beveik nebeįmanoma rasti maisto ir vandens. „Miestas patiria totalią apgultį. Bombardavimas ir apšaudymai niekada nenutrūksta“, – BBC Radio 4 programai apie Mariupolį sakė Aukščiausiosios Rados narys Dmytro Gurinas.

Donecke apšaudomi gyvenamieji namai. Trečiadienį du Donecko regiono miestai, Avdijivka ir Velyka Novosilka, patyrė atakas, kurių taikiniais tapo gyvenamieji pastatai ir miesto infrastruktūra, pranešė Pavlo Kyrylenko, Donecko srities karinės administracijos vadovas.

Sužlugdė Rusijos kibernetinę ataką. Ukraina sužlugdė Rusijos kibernetinę ataką prieš energetikos sektorių, antradienį pranešė pareigūnai. Jų teigimu, viena iš jėgainių turėjo būti atakuojama dviem etapais – pradinė ataka įvyko vasarį, o sužlugdyta antroji turėjo vykti balandžio 8-ąją.

V. Medvedčuką siūlo iškeisti į belaisvius ukrainiečius. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė iškeisti prokremlišką oligarchą Viktorą Medvedčuką, kurį Kyjivas suėmė pabėgusį iš namų arešto, į Rusijos belaisviais paimtus ukrainiečius.

Išvežta 0,5 mln. Ukrainos gyventojų. V. Zelenskis, kreipdamasis į Estijos parlamentą, pranešė, kad Rusijos kariuomenė iš jo šalies išvežė daugiau kaip 500.000 gyventojų.

Į Ukrainą sugrįžo per 870.000 pabėgėlių. Tokius duomenis pateikia Ukrainos sienų apsaugos tarnyba. Ji teigia, kad šiuo metu kasdien sugrįžta po 25.000–30.000 ukrainiečių ir kad tarp grįžtančiųjų vis daugiau moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių.

Rusija telkia pajėgas Belgorodo ir Voronežo srityse. Kaip rodo palydovinės nuotraukos, dauguma naujai dislokuojamų Rusijos karių yra telkiami Belgoro ir Voronežo srityse, bei aplink Matvet Kurgano miestelį.

Pripažįsta, kad ekonomika patiria nuostolį. Andrejus Belousovas, Rusijos vicepremjeras, kalbėdamas šalies parlamente, pripažino, kad agresorės ekonomika jau patiria nuosmukį, skelbia „Kommersant.ru“. Jo teigimu, teigimu, gamybos ir prekybos apimtys smuko apie 11%, o kituose sektoriuose – 9–10%.

JAV ir NATO transportą, gabenantį ginklus, laikys „teisėtais kariniais taikiniais“. Sergejus Riabkovas, Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas, pareiškė, kad Rusija laikys JAV ir NATO transporto priemones, gabenančias ginklus Ukrainos teritorijoje, „teisėtais kariniais taikiniais“.

J. Bideno žodžiai griežtėja. JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pirmą kartą Rusijos veiksmus pavadino genocidu. Iki šiol tokio vertinimo JAV lyderis vengė, nors V. Putiną jau buvo pavadinęs „karo nusikaltėliu“. Kremlius šį pareiškimą pavadino nepriimtinu. 

E. Macronas ragina kalbėti atsargiai. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį atsisakė pakartoti JAV prezidento J. Bideno kaltinimą, kad Rusija vykdo ukrainiečių genocidą, ir įspėjo, kad žodinis eskalavimas nepadės užbaigti karo.

TBT: „Ukraina yra nusikaltimo vieta“. Karimas Khanas, Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) vyriausiasis prokuroras, lankėsi Ukrainos Bučos mieste, ir, pasak jo, „Ukraina yra nusikaltimo vieta“.

Kyjive lankosi G. Nausėda. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Estijos, Latvijos ir Lenkijos prezidentais lankosi Kyjive, kur susitiks su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu. Vizito metu jie aplankė ir Borodiankos miestą. Po apsilankymo G. Nausėda teigė, kad įvykiai šiame mieste yra tik dar vienas Rusijos kariuomenės vykdytų žiaurių karo nusikaltimų įrodymas.

Pentagonas rengia didžiausių JAV ginklų gamintojų pasitarimą. Trečiadienį Pentagone šaukiamas aštuonių didžiausių JAV ginklus gaminančių kompanijų pasitarimas dėl situacijos Ukrainoje ir galimos tolimesnės pagalbos šaliai, leidiniui „Financial Times“ atskleidė neįvardintas JAV gynybos pareigūnas.

Susitarė dėl ginklų Ukrainai tiekimo. Vokietijos valdančioji koalicija susitarė dėl sunkiosios ginkluotės tiekimo Ukrainai, pranešė Markusas Faberis, šalies parlamento narys iš Laisvosios demokratų partijos.

Naftos embargui griežtai prieštarauja kelios ES šalys. Derybose dėl rusiškos naftos embargo kai kurios Europos Sąjungos šalys reiškia „griežtą prieštaravimą“, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis patvirtino, kad Komisijos pradėtame rengti šeštojo paketo projekte yra pasiūlymai dėl naftos.

JK pritaikė sankcijas separatistams. Jungtinė Karalystė nustatė naujas sankcijas 178 Rusijos separatistams Donecko ir Luhansko regionuose, trečiadienį pranešė šalies užsienio reikalų ministerija.

Ukrainos narystės ES kelias „prasidėjo nepaprastu greičiu“. Matti Maasikas, Europos Sąjungos ambasadorius Ukrainoje, „Sky News“ televizijos eteryje komentavo Ukrainos prisijungimo prie bendrijos proceso eigą ir pabrėžė, kad darbai šia linkme juda nepaprastu greičiu.

Ukraina sako laukianti Vokietijos kanclerio vizito. Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius prašo supratimo, Ukrainos vyriausybei atsisakius priimti Vokietijos prezidentą Franką-Walterį Steinmeierį. „Mūsų prezidentas laukia kanclerio (Olafo Scholzo – VŽ), kad galėtų nedelsiant priimti praktinius spendimus, įskaitant ginklų tiekimą“, – sakė O. Arestovyčius.

Nustos pardavinėti rusišką naftą. „Vitol Group“, didžiausia pasaulyje naftos prekybos kompanija, ketina iki metų pabaigos užbaigti prekybą rusiškos kilmės nafta ir jos produktais.

Švedija sieks narystės NATO šį birželį. Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson sieks, kad šalis įstotų į NATO šių metų birželį, rašo švedų dienraštis „Svenska Dagbladet“, remdamasis savo šaltiniais.

Suomija apsispręs per kelias savaites.  Sanna Marin, Suomijos premjerė, trečiadienį sakė, kad jos šalis „per kelias savaites“ apsispręs, ar teikti paraišką įstoti į NATO.

Perspėja dėl naujos migracijos krizės rytinėse ES šalyse. Lietuvos pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas perspėja, kad keršydama už sankcijas dėl invazijos į Ukrainą Rusija gali sukelti neteisėtų migrantų antplūdį rytinėse Europos Sąjungos šalyse.

2022-04-12 Suvestinė iki 22val.

Ukrainos pajėgos sulaikė Kremliui artimą oligarchą V. Medvečiuką. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo oficialioje „Telegram“ paskyroje paskelbė, jog buvo sulaikytas Kremliui artimas, prorusiškų pažiūrų Ukrainos oligarchas Viktoras Medvečiukas.

Prezidento teigimu, oligarchas buvo sulaikytas specialios operacijos metu.

Kyjivas teigia, kad derybos su Rusija – itin sunkios. „Derybos itin sunkios. Rusai laikosi savo tradicinės taktikos viešai spausti derybų procesą, taip pat ir tam tikrais viešais pareiškimais“, – sakoma Ukrainos prezidento patarėjo Mychailo Podoliako rašytiniame komentare reporteriams.

Siverskodonecke palaidota 400 civilių. Ukrainos rytiniame Siverskodonecko mieste netoli fronto linijos nuo Rusijos invazijos pradžios buvo palaidota maždaug 400 civilių gyventojų, antradienį pranešė Luhansko srities gubernatorius.

Kyjivas pareiškė nepageidaujantis Vokietijos prezidento vizito. Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį sakė pasisiūlęs aplankyti Rusijos puolamą Ukrainą kartu su kitais Europos Sąjungos lyderiais, bet sulaukęs Kyjivo atsakymo, kad jo viešnagė nepageidaujama. 

„Buvau pasiruošęs tai padaryti, bet akivaizdu – ir privalau į tai atkreipti dėmesį – kad tai Kyjive nebuvo pageidaujama“, – žurnalistams sakė formalus Vokietijos vadovas.

Mariupolio valdžia patvirtino pranešimus apie Rusijos cheminę ataką mieste. Ukrainos pietrytinio uostamiesčio Mariupolio mero pavaduotojas Serhijus Orlovas antradienį sakė galįs patvirtinti informaciją, kad miestą apsupusios Rusijos pajėgos panaudojo „cheminį ginklą“, pranešė naujienų agentūra „Unian“.

„Išsamesnės informacijos negalime pateikti. Tačiau turime kariškių patvirtinimą, jog tai įvyko“, – sakė S. Orlovas. Nepriklausomai patvirtinti šios informacijos kol kas yra neįmanoma.

Mariupolyje galėjo žūti iki 22.000 gyventojų. Situacija apsiaustame Mariupolio mieste yra „sudėtinga“, antradienį pranešė Donecko regiono kariuomenės viršininkas Pavlo Kyrylenko ir teigė, jog mieste jau žuvo iki 22.000 žmonių.

Anot jo, dėl karo veiksmų yra sudėtinga suskaičiuoti žuvusius. „Šiuo metu kalbame apie 20.000-22.000 žuvusius žmonės Mariupolyje“, – CNN eteryje sakė P. Kyrylenko.

JAV mano, kad penktadalis Rusijos prieš invaziją sutelktų pajėgų yra išvesta iš rikiuotės. Rusija tebeturi „kiek daugiau nei 80%“ savo pajėgų, kurios buvo sutelktos prie Ukrainos prieš prasidedant invazijai, neįvardintą JAV gynybos pareigūną cituoja CNN. 

Jis taip pat pareiškė, jog Rusija į Ukrainos teritoriją jau paleido 1.540 balistinių raketų. „Mes manome, kad kalbant apie Rusijos sutelktas pajėgas – dar kartą pabrėšiu, kad kalbama apie prieš invaziją sutelktas pajėgas – skaičiuojame, kad jiems liko apie 80% pajėgumų“, – teigė pareigūnas.

M. Le Pen nepalaiko sankcijų Rusijos dujoms. Kandidatė į Prancūzijos prezidentus Marine Le Pen teigė, kad ji palaiko bendrą sankcijų režimą Rusijai dėl šios veiksmų Ukrainoje, tačiau nepalaikytų sankcijų rusiškų dujų ir naftos sektoriams.

Kalbėdama „France Inter“ radijo eteryje ji sakė, jog nenori, kad sankcijų pasekmės pajustų Prancūzijos piliečiai.

Iš Ukrainos pabėgo per 4,6 mln. žmonių. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau kaip 4,6 mln. žmonių ir nors dabar naujų pabėgėlių būna mažiau, jie yra pažeidžiamesni, rodo Jungtinių Tautų antradienį paskelbti duomenys.

JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad iš Ukrainos jau pasitraukė 4.615.830 žmonių – 68.095 daugiau nei ankstesnę parą.

V. Putinas teigė, jog taikos derybos atsidūrė aklavietėje, karinė operacija vyks pagal planą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas po susitikimo su Aliaksandru Lukašenka Baltarusijos Vostočnyj kosmodrome, teigė, jog Ukraina nesilaikė susitarimų, pasiektų per derybas Stambule, todėl derybos šiuo metu yra „atsidūrusios aklavietėje“.

„Mūsų uždavinys – vykdyti ir išpildyti visus nustatytus tikslus, kiek įmanoma sumažinant nuostolius. Ir veiksime ritmingai, ramiai, pagal planą, iš anksto pasiūlytą Generalinio štabo“, – V. Putinas sakė per televizijos transliuotą bendrą spaudos konferenciją su autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka.

V. Putinas taip pat kalbėjo, jog Vakarų pradėtas „ekonominis blitzkriegas“ nepavyko, tačiau pripažino, jog sankcijų žala gali pasijausti vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, Rusijos lyderį cituoja „The Guardian“.

Pasaulio bankas ruošia 1,5 mlrd. USD pagalbos paketą Ukrainai. Pasaulio bankas skelbia ruošiantis naują 1,5 mlrd. USD vertės finansinės pagalbos paketą Ukrainai.

Kalbėdamas Varšuvoje Davidas Malpassas, banko vadovas, teigė, jog paketą jau patvirtino 1 mlrd. USD skirsianti Tarptautinė vystymosi asociacija. Paketas taip pat numato 100 mln. USD pagalbą kaimyninei Moldovai, rašo „Al Jazeera“.

Bučos meras skelbia, jog rasti 403 Rusijos pajėgų nužudyti kūnai. Anatolijus Fedorukas, Bučos meras, antradienį pranešė, kad pareigūnai rado 403 žmonių kūnus, kuriuos, kaip įtariama, nužudė Rusijos pajėgos, o aukų skaičius vis auga, rašo BBC.

Meras taip pat pridūrė, kad pasitraukusiems miestelio gyventojams kol kas dar per anksti grįžti namo.

Rusijos Belgorodo regione sugadintas geležinkelis prie pasienio su Ukraina. Rusijos Belgorodo apskrities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas antradienį patvirtino, jog paryčiais buvo sugadintas geležinkelio tiltas per Nežegolo upę, esantis maždaug 7 km atstumu nuo sienos su Ukraina.

Šis tiltas greičiausiai buvo naudojamas karinės technikos į Ukrainą gabenimui bei logistiniam Rusijos pajėgų aprūpinimui. Kol kas neaišku, kas atsakingi už tilto ir geležinkelio bėgių sugadinimą.

Lenkija dėl šnipinėjimo sulaikė Rusijos pilietį. Lenkija sulaikė Rusijos pilietį, kuriam pareikšti kaltinimai dėl šnipinėjimo, antradienį pranešė Lenkijos Vidaus saugumo tarnybos atstovas spaudai. Vyras Lenkijoje gyveno 18 metų, jis buvo sulaikytas balandžio 6 dieną, o kardomoji priemonė galios tris mėnesius.

Daugėja pranešimų apie numanomus karo nusikaltimus. Netoli Kyjivo esančiame mieste vieno pastato rūsyje buvo rasti šeši nušauti žmonės, antradienį pranešė Ukrainos prokurorai. Šis šiurpus radinys veikiausiai papildys įtariamų Rusijos pajėgų žiaurumų Ukrainoje sąrašą.

Zdviživkos kaimelyje, rasta daugiau karo nusikaltimų įrodymų. Civilių automobilių kolonai bandant išvykti, Rusijos pajėgų šarvuotis atidengė kulkosvaidžio ugnį, o atakos metu žuvo 5 asmenų šeima su mažamečiu vaiku. 

2022-04-12 Suvestinė iki 16 val.

Būklė patenkinama. Nukentėjusiųjų nuo neaiškios kilmės toksinės medžiagos Mariupolyje būklė yra gana patenkinama, pranešė Azovo pulkas, kuris pirmadienį paskelbė apie galimai rusų panaudotą cheminį ginklą.

Tiria pranešimus dėl cheminės atakos. Savo ruožtu Jungtinė Karalystė (JK) mėgina patikrinti pranešimus, ar Rusija panaudojo cheminį ginklą Mariupolyje. Plačiau skaitykite čia.

Žuvo 10.000 gyventojų. Vadymas Boičenka, Mariupolio meras, sakė, kad nuo karo pradžios jo mieste žuvo mažiausiai 10.000 civilių gyventojų.

Apšaudymai Charkive. Čia apšaudomi gyvenamieji rajonai, pranešė Igoris Terechovas, meras. Jo teigimu, nuo invazijos pradžios sunaikinti 1.644 daugiaaukščiai gyvenamieji pastatai, iš viso sugriauta apie 2.000 pastatų.

Suintensyvės per 2–3 savaites. JK Gynybos ministerija atnaujintoje informacijoje apie padėtį Ukrainoje įspėja, kad kovos šalies rytuose greičiausiai suintensyvės per ateinančias 2–3 savaites, nes Rusija ir toliau telkia pajėgas šioje teritorijoje. JK praneša, kad Rusijos pajėgos toliau keliauja per Baltarusiją, kad galėtų persidislokuoti Rytų Ukrainoje.

Paliktos minos. Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, perspėjo, kad pasitraukdama iš okupuotų vietovių Rusija paliko „dešimtis, jei ne šimtus, tūkstančius“ vienetų pavojingos amunicijos, įskaitant minas ir nesprogusius sviedinius.

Devyni koridoriai. Iryna Vereščuk, Ukrainos vicepremjerė, sako, kad antradienį bus atidaryti devyni humanitariniai koridoriai civilių evakuacijai.

Rusijos netektys karuose. VŽ susistemino įvairių šaltinių duomenis apie Rusijos pradėtus karus ir šios šalies netektis. Plačiau skaitykite čia

„Operacija“ pasieks „kilnius tikslus“. Vladimiras Putinas, Rusijos vadovas, pareiškė, kad Maskvos „karinė operacija Ukrainoje neabejotinai pasieks kilnius tikslus“. Anot jo, Maskva neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik pradėti „karinę operaciją“ Rusijai apsaugoti, o susidūrimas su Ukrainos pajėgomis buvo „neišvengiamas ir tik laiko klausimas“.

Susitinka A. Lukešenka ir V. Putinas. Aliaksandras Lukašenka, Baltarusijos autoritarinis lyderis, atvyko į Rusijos Tolimuosius Rytus, kur planuojamos derybos su V. Putinu. Nors skelbiama, kad susitikimas organizuojamas kosmonautikos dienos proga, manoma, kad šalių vadovai ketina kalbėtis ir apie Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.

Ekonomikos smukimas. 2022 m. Rusijos BVP gali smukti daugiau nei 10%, vertina Aleksejus Kudrinas, šalies vyriausiasis auditorius. Plačiau skaitykite čia.

Gauna kontrabandinės ginkluotės. Rusija, padedant Irano ginklų kontrabandos tinklams, iš Irako gauna šaudmenų ir karinės įrangos karinėms operacijoms Ukrainoje, praneša šaltiniai. Teigiama, kad Irakas Rusijai siuntė RPG ir prieštankines raketas, taip pat Brazilijoje sukurtas raketų paleidimo sistemas.

Traukiasi „Nokia“. Suomijos telekomunikacijų kompanija „Nokia“ paskelbė pasitraukianti iš Rusijos rinkos. Išsamiau apie tai – čia

Turto ieškos ir Europolas. Europos policijos agentūra (Europolas) paskelbė pradedanti operaciją „Oskaras“, kurios tikslas – nustatyti rusams, kuriems taikomos sankcijos, priklausantį turtą.

Japonijos sankcijos. Japonija įvedė papildomų sankcijų Rusijai – įšaldė 398 Rusijos piliečių, įskaitant V. Putino dukrų, Sergejaus Lavrovo, užsienio reikalų ministro, šeimos turtą.

Dėkojo už palaikymą. V. Zelenskis kreipėsi į Lietuvos Seimą, gyrė Lietuvos poziciją bei dėkojo tiek Lietuvos lyderiams, tiek šalies žmonėms už pagalbą. Plačiau rasite čia.

Įšaldė 21 mln. Eur. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba praneša, kad dėl taikomų ES finansinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai bendra įšaldytų lėšų suma sudaro 21 mln. Eur. Plačiau rašoma čia.

43.800 pabėgėlių. Lietuvoje registruota beveik 43.800 karo pabėgėlių iš Ukrainos, 18.200 iš jų – nepilnamečiai.

2022-04-11 Suvestinė iki 22 val.

Maskvoje sulaikytas Rusijos opozicijos veikėjas V. Kara-Murza. Vladimiras Kara-Murza pirmadienį buvo sulaikytas prie savo buto Maskvoje, pranešė kitas opozicijos aktyvistas Ilja Jašinas. CNN+ eteryje pirmadienį pasirodė interviu su V. Kara-Murza, kuriame jis pasmerkė V. Putino „agresiją“ Ukrainoje ir teigė, kad Ukraina bus V. Putino režimo galas.

Austrijos kancleris po susitikimo su V. Putinu teigė, jog nėra nusiteikęs optimistiškai. Austrijos kancleris Karlas Nehammeris pirmadienį po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu teigė, kad nėra nusiteikęs optimistiškai, rašo CNN.

„Šiuo metu nesu nusiteikęs itin optimistiškai po mūsų pokalbio su V. Putinu. Puolimas ruošiamas labai ryžtingai“, – kalbėdamas apie laukiantį mūšį dėl Ukrainos rytų sakė kancleris.

Lenkija perleido Rusijos diplomatijos pastatą Varšuvoje Ukrainos kontrolei. Lenkijos sostinės meras pirmadienį perėmė „šnipų lizdu“ vadinamo buvusio Rusijos diplomatinio pastato kontrolę ir perdavė jį naudotis Ukrainai.

„Džiaugiuosi, kad taip simboliškai galime parodyti, kad Varšuva padeda mūsų draugams ukrainiečiams“, – žurnalistams sakė Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis. Į patalpas meras užėjo drauge su antstoliu ir Ukrainos ambasadoriumi Lenkijoje. Vietoje buvęs Rusijos diplomatas pareiškė protestą dėl šio žingsnio. Išsamiau apie tai rašoma čia.

Švedijos valdantieji pradeda partines diskusijas dėl narystės NATO. Švedijos vyriausybės valdančioji partija pirmadienį pradėjo vidaus diskusiją, ar šalis turėtų prašyti narystės NATO. Socialdemokratų partijos diskusijos, kuriose galės dalyvauti visi partijos nariai, bus „platesnio masto diskusijos nei tiesiog stojimo ar nestojimo į NATO“ klausimas, sakė socialdemokratų generalinis sekretorius Tobiasas Baudinas. 

Ukrainos kariuomenės vadas teigia, jog pajėgos tebegina Mariupolio uostą. Ukrainiečių pajėgos vis dar priešinasi Rusijos kariuomenės daliniams puolamoje Mariupolio uosto teritorijoje, paskelbė šalies kariuomenės vadas, generolas Valerijus Zalužinas savo įraše socialiniame tinkle „Facebook“.

„Ryšys su kariuomenės daliniais ir gynybos pajėgomis, herojiškai ginančiomis miestą, yra išlaikomas ir yra stabilus“, – teigė V. Zalužinas.

Italija areštavo Rusijos F1 lenktynininko ir jo tėvo vilą. Italijos tarnybos pirmadienį pranešė areštavusios 100 mln. Eur vertės vilą Sardinijoje, siejamą su Rusijos lenktynininku Nikita Mazepinu ir jo tėvu oligarchu Dmitrijumi.

ES diskutuoja dėl 6-ojo sankcijų paketo Rusijai. Pasibaisėję Rusijos karių veiksmais Ukrainoje Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį pradėjo diskusijas dėl šešto sankcijų paketo, bet surasti konsensusą darosi vis sunkiau.

92 žmonės, tebėra hospitalizuoti po smūgio Kramatorsko traukinių stočiai. Dniprotpetrovsko regiono gubernatorius Valentynas Reznyčenko pirmadienį pranešė, kad po penktadienio atakos ligoninėje tebėra gydomi 92 žmonės, iš kurių 19 – vaikai.

Trys ES valstybės skirs 2,5 mln. Eur TBT. Trys Europos Sąjungos šalys pirmadienį pranešė, kad skirs apie 2,5 mln. Eur Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT), tiriančiam įtariamus karo nusikaltimus Ukrainoje.

Vokietijos, Nyderlandų ir Švedijos užsienio reikalų ministrai apie skiriamą finansavimą pranešė po jų ir kitų ES šalių diplomatijos vadovų susitikimo su TBT vyriausiuoju prokuroru Karimu Khanu.

Ukraina mano, jog Rusijos puolimas rytuose greitai prasidės. Ukraina prognozuoja, kad Rusija „greitai“ pradės puolimą šalies rytuose, pirmadienį per spaudos konferenciją sakė Gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzianykas. „Priešas jau beveik baigė pasiruošimus puolimui rytuose, ataka greitai prasidės, – pažymėjo jis. – Tiksliai nežinome kada, bet pasiruošimai beveik baigti.“

„Prognozuojame, kad artimiausioje ateityje tose teritorijose vyks intensyvios kautynės, – kalbėjo O. Motuzianykas. – Negalime tiksliai nuspėti, kada tai įvyks – tai Vakarų žvalgybos šaltiniai.“ „Ukrainos kariuomenė pasiruošusi“, – teigė jis.

Pusei Ukrainos teritorijos reikės išminuotojų pagalbos. Olegas Bondaras, Valstybinės pagalbos tarnybos atstovas, teigė, kad 300.000 kv. kilometrų teritorijos yra reikalingi kruopštūs išminavimo darbai, o ypatingai daug darbo reikės iš priešo atkovotų teritorijų išvalymui, rašo BBC.

Vokiečių „Rheinmetall“ ruošia 50-ies tankų siuntą Ukrainai. Vokietijoje įsikūrusi karinės technikos gamintoja „Rheinmetall“ ketina į Ukrainą nusiųsti 50 naudotų „Leopard 1“ tankų, pranešė vokiečių laikraštis „Handelsblatt“.

Sandoriui patvirtinimo dar reikia sulaukti iš Vokietijos vyriausybės. Išsamiau apie tai rašoma čia.

Prancūzijos ekspertai atvyko į Ukrainą tirti Rusijos karo nusikaltimų. Prancūzijos policijos pareigūnai pirmadienį atvyko į Ukrainą padėti tirti įtariamus Rusijos karo nusikaltimus, aplink Kyjivą esančiuose miestuose po rusų pajėgų išvedimo likus šimtams civilių lavonų, pranešė Prancūzijos ambasadorius Ukrainoje. 

„Didžiuojamės galėdami Lvive pasveikinti techninių ir mokslinių žandarmerijos darbuotojų komandą, kuri atvyko padėti savo kolegoms tirti karo nusikaltimus, įvykdytus netoli Kijevo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Prancūzijos ambasadorius Ukrainoje Etienne'as de Poncins'as. 

Rusija nestabdys karinių veiksmų prieš taikos derybas. Rusija neketina stabdyti karinių veiksmų artėjant naujam taikos derybų raundui tarp Maskvos ir Kyjivo, interviu valstybinės televizijos metu pareiškė Rusijos Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

2022-04-11 Suvestinė iki 16 val.

Sunaikintas oro uostas. Kaip pranešė Valnetynas Razničenko, apskrities gubernatorius, Rusijos pajėgos raketomis smogė ir sunaikino Dnipropetrovsko oro uostą.

Paskutinis mūšis. Ukrainos pajėgos ruošiasi „paskutiniam mūšiui“ už pietinį Mariupolio uostamiestį, nes baigiasi amunicija, paskelbė miestą ginantys jūrų pėstininkai.

Sunaikino amunicijos sandėlį. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino Rusijos pajėgų amunicijos sandėlį Luhansko srityje, pranešė Serhijus Haidajus, Luhansko srities gubernatorius.

Atakų dėl derybų nestabdys. Rusija neketina stabdyti karinių veiksmų artėjant naujam taikos derybų raundui tarp Maskvos ir Kyjivo, interviu valstybinės televizijos metu pareiškė Rusijos Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Žuvo 183 vaikai. Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo 183 vaikai, daugiau kaip 342 buvo sužeisti, informuoja šalies Generalinė prokuratūra. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, iš viso žuvo 1.793 civiliai gyventojai.

„Provokaciniai veiksmai“. Rusijos pajėgos gali vykdyti „provokacinius veiksmus“ Moldovos separatistiniame Padniestrės regione, siekdamos apkaltinti Ukrainą agresija prieš kaimyninę valstybę, teigiama pirmadienio ryto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pranešime.  

Charkivo blokada. Pasak Ukrainos karių pranešimo, Rusijos pajėgos toliau vykdo dalinę Charkivo blokadą, kai kuriose miesto dalyse tęsiamas apšaudymas.

Rusijos netekimai. Atskirame pranešime Ukrainos kariškiai teigia, kad nuo vasario 24 d. Rusijos pajėgos neteko apie 19.500 karių.

Įspėja dėl fosforinių šaudmenų. Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija įspėja, kad Rusijai Donecke jau panaudojus fosforo šaudmenis „atsirado tikimybė, kad ateityje, suintensyvėjus kovoms dėl miesto, jie gali būti panaudoti Mariupolyje“.

Tęsėsi apšaudymas. JK taip pat teigia, kad Donecko ir Luhansko regionuose tęsėsi Rusijos vykdomas apšaudymas, „Ukrainos pajėgos atrėmė keletą puolimų, kurių metu buvo sunaikinti Rusijos tankai, transporto priemonės ir artilerijos įranga“.

Rusija telkia karius. Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, teigia, kad Rusija telkia dešimtis tūkstančių karių kitam puolimui. Jis pažymėjo, kad Rusija nesustos, kol nebus priversta sustoti.

Pristabdo įmonių nacionalizavimą. Rusiją pristabdė savo užsienio įmonių nacionalizavimo projektą. Plačiau skaitykite čia

Žuvo aukšto rango karininkas. Pranešama apie pulkininko Aleksandro Bespalovo, vadovavusio 59-am gvardijos tankų pulkui, žūtį. Skaičiuojama, kad nuo karo pradžios Rusijos pajėgos neteko jau devynių aukšto rango karininkų per susirėmimus Ukrainoje.

Pirmasis defoltas. Rusijos vyriausybės kontroliuojama geležinkelių bendrovė „Rusijos geležinkeliai“ neįvykdė įsipareigojimų obligacijų emisijos Šveicarijos frankais turėtojams. Daugiau apie tai rašoma čia.

Užfiksavo kursą. Ukraina iki karo su Rusija pabaigos nustatė fiksuotą nacionalinės valiutos grivinos kursą JAV dolerio atžvilgiu – 29,25 grivinos už dolerį.

Smuks ekonomika. Pasaulio bankas prognozuoja, jog dėl karo Ukrainos ekonomika šiemet susitrauks 45%, o Rusijos ekonomika smuks daugiau kaip 11%. Plačiau skaitykite čia.

Pradeda svarstyti šeštąjį paketą. Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai pradeda svarstyti šeštąjį sankcijų Rusijai paketą. Dalis ministrų ragina įvesti rusiškos naftos embargą.

Nebekontroliuoja įmonės. Rusijos grupė „nebekontroliuoja“ savo Vokietijoje įsikūrusios patronuojamosios įmonės „VTB Bank (Europe)“. Išsamiau skaitykite čia.

Nutraukia veiklą. Švedijos telekomunikacijų įrangos gamintoja „Ericsson“ pranešė, kad artimiausioje ateityje neribotam laikui nutrauks bet kokią veiklą Rusijoje. Išsamiau skaitykite čia.

Traukiasi ir „Societe Generale“. Vienas didžiausių Prancūzijos bankų „Societe Generale“ nutraukia savo veiklą Rusijoje. Plačiau skaitykite čia

Neįleisti vilkikai. Įsigaliojus penktajam ES sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paketui, į Lietuvą neįleista apie 250 vilkikų iš Baltarusijos ir Rusijos Karaliaučiaus srities. Plačiau skaitykite čia

Pabėgėliai Lietuvoje. Per savaitgalį į Lietuvą atvyko tūkstantis naujų karo pabėgėlių iš Ukrainos, iš viso jų jau registruota 42.900. 17.900 atvykusiųjų yra nepilnamečiai, iš jų beveik 4.800 – dar nesulaukę šešerių.

Praėjusios savaitės suvestines galite rasti čia.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Rašyti komentarą 0
Lenkija tikisi, kad dėl teisės viršenybės ginčo įšaldytos ES lėšos bus išmokėtos artimiausiu metu

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ketvirtadienį pareiškė manąs, kad Varšuva netrukus gaus lėšas,...

JAV Kongresas patvirtino 40 mlrd. USD paketą Ukrainai

JAV Senatas ketvirtadienį patvirtino 40 mlrd. USD pagalbos paketą, kuriame numatyta tiek karinė, tiek...

Estų bendrovė augina kriptovištas. Įmonės savininkas vadiną ją „kolūkiu 2.0“ Premium 3

Prieš trejus metus Tanelis Tangas Saremos saloje įkūrė bendrovę „Saaremaa Mahemunad“ (liet. – Saremos...

Finansai
19:50
EP ragina visas Rusijai paskelbtas sankcijas taikyti ir Baltarusijai

Europos Parlamentas ketvirtadienį paragino visas sankcijas, paskelbtas Rusijai dėl įsiveržimo į Ukrainą,...

J. Stoltenbergas: NATO sprendžia Turkijos nuogąstavimus

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Turkijos iškelti...

Prokurorai prašo iki gyvos galvos įkalinti Kyjive už karo nusikaltimus teisiamą rusų karį

Ukrainos prokurorai ketvirtadienį paprašė skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pirmajam už karo...

Europarlamentarai ragina konfiskuoti įšaldytą Rusijos oligarchų turtą

Europarlamentarai ragina konfiskuoti Rusijos oligarchų turtą ir taip padėti Ukrainai suvaldyti ekonomines ir...

Vokietija iš G. Schroederio dėl ryšių su Rusija atėmė oficialias privilegijas

Vokietija ketvirtadienį panaikino buvusiam kancleriui Gerhardui Schroederiui suteiktas oficialias...

Turkija sako ne Švedijos ir Suomijos siekiui įstoti į NATO

Ankara nepritars Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO, ketvirtadienį paskelbtame vaizdo įraše kategoriškai...

Rusija reikalauja, kad Ukraina susimokėtų už elektrą iš okupuotos Zaporižios AE 4

Rusija užsiminė siekianti atkirsti Ukrainą nuo didžiausios Europoje atominės elektrinės, jei Kyjivas nemokės...

Pramonė
15:34
Opozicija inicijuoja interpeliaciją žemės ūkio ministrui

Opozicijos atstovai Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen perdavė savo parengtą interpeliaciją žemės...

Gryninantis 10.000 Eur, „Swedbank“ reikalaus paaiškinimo – kam? 19

„Swedbank“ Lietuvoje nuo rugsėjo 1 d. didina įvairių paslaugų įkainius, besigryninsiantys bent 10.000 Eur...

Rinkos
15:08
Lietuvos prekybos atstovas darbą Taivane turėtų pradėti po kelių mėnesių

Lietuvos prekybos atstovybės Taivano sostinėje Taipėjuje vadovas pradės dirbti vasaros pabaigoje ar rudenį,...

Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
14:07
Raudonasis Kryžius skelbia, kad registruoja iš „Azovstal“ išvežtus gynėjus

Tarptautinis Raudonasis Kryžius ketvirtadienį pranešė užregistravęs „šimtus“ ukrainiečių karo belaisvių,...

Vokietijos kancleris: Ukrainos stojimas į ES negali būti paspartintas 1

Ukrainos stojimas į Europos Sąjungą (ES) negali būti paspartintas net ir atsižvelgiant į šalies padėtį dėl...

Nuo liepos bedarbio statusas – kitaip

Seimas pritarė užimtumo sistemos pertvarkai – ketvirtadienį priimtos tai numatančios atitinkamų įstatymų...

Infografika: Ukrainos verslo nuostoliai dėl Rusijos invazijos – 54 mlrd. Eur Premium

Ukrainos verslas nuo Rusijos sukelto karo pradžios patyrė 54,1 mlrd. Eur nuostolių. 20,6% Ukrainos įmonių iš...

Nuleido VVĮ naujus tikslus, o valdybose švilpauja vėjai Premium

Vyriausybė šią savaitę patvirtino siektinus valstybės valdomų įmonių (VVĮ) finansinius tikslus 2022–2024 m.,...

Finansai
11:07
J. Yellen: recesijos rizika JAV yra nedidelė, bet Europa yra „pažeidžiama“ 2

Jungtines Valstijas vargu ar ištiks recesija, nes palūkanų normos didinamos siekiant pažaboti kylančią...

Rinkos
10:55

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku