Rusija po derybų žada „radikaliai sumažinti“ puolimą Kyjivo ir Černihivo kryptimi, 3,9 mln. pabėgėlių jau paliko Ukrainą

• Stambule 10 val. prasidėjo Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos.
• V. Zelenskis ragina griežtinti sankcijas Rusijai, nelaukiant, kol bus panaudotas cheminis ginklas.
• „Financial Times“ šaltiniai teigia, kad derybose dėl paliaubų Rusija nebereikalauja Ukrainos „denacifikacijos“, sutinka dėl jos stojimo į ES, jei kariniu požiūriu Ukraina lieka neutrali.
• Ukraina teigia, kad Rusijos pajėgos koncentruojasi į degalų saugyklų bombardavimą.

Pirmadienio įvykius galite rasti čia.  

Šios dienos įvykių juostą pildyti baigiame, kviečiame trečiadienio įvykius sekti kartu nuo 6 val. 30 min.

22:05 Aplink Kyjivą tęsiasi susirėmimai

Antradienio vakarą aplink sostinę Kyjivą toliau vyko susirėmimai tarp Rusijos pajėgų ir Ukrainos kariuomenės, praneša CNN, kuri remiasi savo žurnalistų Kyjive liudijimu.

Kovos vyksta vakarinėje miesto apylinkių pusėje, netoli nuo Irpinės gyvenvietės.

21:34 Bombardavimo Mykolajive aukų skaičius padidėjo iki 13, dar 33 sužeisti

Rusijos pajėgoms antradienį apšaudžius Mykolajivo administracinį pastatą aukų skaičius padidėjo iki 13, o dar 33 žmonės buvo sužeisti, praenša „Reuters“, remdamasi vietos pareigūnų informacija.

Gelbėtojai toliau dirba traukdami žmones iš pastato griuvėsių.

21:03 JAV ir Europa ragina Vakarus neprarasti budrumo dėl Rusijos

Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai antradienį paragino Vakarus neprarasti budrumo dėl Rusijos, Maskvai pasiuntus žinią, kad ji sumažins kovos veiksmų mastą prie dviejų Ukrainos miestų.

„Jos susitarė, kad Vakarų ryžtas jokiu būdu negali būti sušvelnintas, kol šis Ukrainai primestas siaubas baigsis“, – sakoma JK ministro pirmininko Boriso Johnsono paskelbtame pranešime.

Rusija apie potencialias deeskalacijos pastangas pranešė po Turkijoje įvykusių derybų su Ukraina. Prieš daugiau nei mėnesį Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėta invazija Ukrainoje jau nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių ir dar milijonus gyventojų privertė palikti savo namus.

20:56 Rumunija dalys gyventojams jodo tabletes, baimindamasi branduolinio incidento Ukrainoje

Rumunijos sveikatos apsaugos ministras antradienį sakė, kad šalies gyventojams bus išdalyta kalio jodido tablečių, kurios turėtų padėti apsisaugoti, jeigu kaimyninėje Ukrainoje, kovojančioje su Rusijos invazija, įvyktų koks nors branduolinis incidentas.

Europos šalyse jodo tabletės buvo iššluotos iš vaistinių, baiminantis, kad jų gali prireikti apsisaugoti nuo skydliaukės vėžio, jeigu per Rusijos invaziją Ukrainoje kiltų branduolinis incidentas.

Sveikatos apsaugos ministras Alexandru Rafila sakė, kad jo vyriausybė nuo ateinančios savaitės pradės dalyti tabletes per šeimos gydytojus, bet perspėjo, kad žmonėms nederėtų gerti šio preparato prevenciškai.

„Jas reikia gerti, jeigu netoliese įvyko branduolinis incidentas. Kitais atvejais jų gerti nereikėtų“, – žurnalistams aiškino ministras.

20:23 V. Putinas reikalauja Mariupolio pasidavimo, kad išspręstų Rusijos sukeltą humanitarinę krizę

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Ukrainos „nacionalistai“, įnirtingai ginantys rusų pajėgų apsuptą pietrytinį Mariupolio uostamiestį, privalo sudėti ginklus, pranešė Kremlius.

Šį reikalavimą Kremliaus vadovas išsakė telefonu kalbėdamasis su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.

„Buvo pabrėžta, kad siekiant išspręsti sudėtingą humanitarinę situaciją šiame mieste (Mariupolyje), Ukrainos nacionalistų kovotojai privalo liautis priešintis ir sudėti ginklus“, – sakoma Kremliaus pranešime.

19:58 JK stiprins savo karinį buvimą Arktyje

Rusijai įsiveržus į Ukrainą Didžioji Britanija stiprins savo karinį buvimą Arktyje, antradienį paskelbė gynybos sekretorius Benas Wallace'as.

Šis regionas „yra svarbus mūsų komunikacijai, svarbus mūsų prekybai ir mūsų kelionėms, svarbus mūsų laisvėms“, sakė B. Wallace'as, lankydamas karius Norvegijoje esančioje Bardufoso bazėje, kur rengiamos treniruotės veikti žemos temperatūros sąlygomis britų Karališkųjų oro pajėgų, armijos ir Karališkojo jūrų laivyno sraigtasparnių įguloms.

Rusijos karo veiksmai Ukrainoje reiškia, kad Londonas privalo Arktyje intensyvinti žvalgybą ir stebėseną sausumoje ir jūroje, spaudos konferencijoje sakė B. Wallace'as.

„Iš esmės turėsime... nuolat Šiaurės šalyse veikiančią jūrų pėstininkų smogiamąją grupę“, – sakė britų gynybos sekretorius, akcentuodamas Britanijos įsipareigojimą ginti „savo infrastruktūrą, kabelius, į kuriuos, kaip matome, taikosi Rusija, [siekdama], kad taptume pažeidžiami“.

19:49 Čekija išsiunčia Rusijos ambasadoriaus pavaduotoją

Čekijos Užsienio reikalų ministerija antradienį paskelbė, kad vienam Rusijos ambasados Prahoje diplomatui nurodyta išvykti per 72 valandas. Vienas čekų pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad šis diplomatas yra Rusijos ambasadoriaus pavaduotojas.

„Drauge su savo sąjungininkėmis mažiname rusų žvalgybos buvimą ES“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė čekų ministerija.

19:37 Danija pasiruošusi atsiųsti į Baltijos šalis dar 800 karių

Danija antradienį paskelbė pasiruošusi atsiųsti 800 karių turintį batalioną į Baltijos šalis, kaip šiame regione laikomų NATO priešakinių pajėgų dalį, padidėjus Rusijos keliamai grėsmei dėl karo Ukrainoje.

Ši šiaurės šalis jau yra pasiuntusi apie 200 karių ir naikintuvų į Estiją ir Lietuvą, o Baltijos jūros rytinėje dalyje budi viena danų fregata.

„Jau dabar reikšmingai ten dalyvaujame, bet esame pasiruošę nuveikti daugiau“, – per spaudos konferenciją sakė premjerė Mette Frederiksen.

„Štai kodėl vyriausybė siūlys pasiųsti 800 karių batalioną į Baltijos šalis“, – pridūrė ji.

19:25 Rusija išsiuntė 10 diplomatų iš Baltijos šalių

Rusijos federacija paskelbė išsiunčianti 10 diplomatų iš Baltijos valstybių. Išsiųsta po 3 diplomatus iš Estijos ir Latvijos, bei 4 iš Lietuvos, rašo BBC.

19:14 JK sako norinti visiško karių išvedimo iš Ukrainos

Jungtinė Karalystė nenori matyti nieko kito, kaip tik visiško Rusijos karių išvedimo iš Ukrainos teritorijos ir vertins Rusijos veiksmus, o ne jos žodžius, antradienį komentavo premjero Boriso Johnsono atstovas spaudai.

Britų žvalgyba taip pat patvirtina, kad šiek tiek sumažėjo bombardavimo intensyvumas aplink Kyjivą.

18:26 Asociacija renka kontracepcijos priemones išprievartautoms Ukrainos moterims

Asociacija „Lygiai“ renka ir šios savaitės pabaigoje į Ukrainą nugabens vietos moterims skirtą siuntą – higienos ir kontracepcijos priemones. Organizacija teigia taip norinti padėti Rusijos karių per Maskvos invaziją išprievartautoms ukrainietėms.

Asociacijos vadovė Reda Jureliavičiūtė BNS sakė, kad iki šiol nežino, kelioms moterims prireiks tokio pobūdžio paramos.

„Visi buvę karai atnešė daugybę nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, bet skaičių niekas negali žinoti“, – antradienį sakė R. Jureliavičiūtė.

„Dėl prievartos skaičiai nuolatos keičiasi, statistikos nelabai ir gali būti, tokie įvykiai dažniausiai nėra niekur fiksuojami, niekam nepranešama“, – teigė vadovė. 

Asociacija kviečia norinčius prisidėti prie siuntos, kurioje bus nėštumo testai, greitosios kontracepcijos tabletės ir higienos priemonės.

18:22 A. Blinkenas: yra skirtumas tarp to, ką Rusija sako ir to, ką Rusija daro

Papildyta 18:54 A. Blinkeno citatomis.

JAV kol kas neįžvelgė signalų, kad Rusija būtų rimtai suinteresuota pasiekti konkrečių rezultatų derybose, antradienį po naujausio Ukrainos ir Rusijos derybų raundo teigė JAV Valstybės sekretorius Anthony Blinkenas.

„Yra tai, ką Rusija sako ir tai, ką Rusija daro. Mes koncentruojamės ties antrąja dalimi“, – spaudos konferencijoje sakė A. Blineknas.

„Ką Rusija daro – tai tolesnis žiaurus elgesys su Ukraina ir jos žmonėmis, ir tai tęsiasi mums kalbant“, – pridūrė A. Blinkenas.

Anot jo, tai gali būti bandymas atitraukti dėmesį ir įtikinti visus, kad Rusija nedaro to, ką iš tiesų daro šalyje.

„Nemačiau nieko, kas rodytų, jog yra veiksmingai judama į priekį, nes nematėme jokių tikro rimtumo ženklų“ iš Rusijos, per spaudos konferenciją Maroke sakė A. Blinkenas.

18:07 Rusija skelbia, kad mažinamas puolimo intensyvumas nereiškia paliaubų

Vladimiras Medinskis, Rusijos derybinės delegacijos Stambule vadovas, teigė, kad paskelbtas sumažintas karinių operacijų intensyvumas Kyjivo ir Černihivo kryptimis nereiškia, kad tarp šalių įsigalioja ugnies nutraukimas.

„Tai nėra paliaubos, o tik mūsų tikslai, tokiu būdu palapisniui pasiekti de-eskalacijos bent jau šiuose frontuose“, – rusijos atstovą citavo prokremliška naujienų agentūra „Tass“.

17:43 „Johnson & Johnson“ stabdo asmens higienos priemonių tiekimą Rusijai

Didžiausia pasaulyje sveikatai skirtų prekių gamintoja „Johnson & Johnson“ pranešė stabdanti asmens higienos priemonių tiekimą Rusijai.

Anksčiau šį mėnesį JAV bendrovė skelbė nusprendusi stabdyti investicijas, reklamą ir klinikinius tyrimus Rusijoje, o  dabar „dėl didėjančio humanitarinės krizės masto imasi papildomų priemonių“.

„Johnson & Johnson“ išplatintame pranešime teigiama, kad bendrovė visų pirma padidins humanitarinės pagalbos Ukrainos pabėgėliams apimtis nuo 5 mln. iki 10 mln. JAV dolerių.

17:38 Pokalbis tarp J. Bideno ir Europos lyderių baigėsi

CNN praneša, kad telefoninis pokalbis, surengtas po Ukrainos ir Rusijos atstovų derybų raundo ir skirtas progresui aptarti, jau baigėsi. Jis truko maždaug valandą.

Kiek anksčiau skelbta, kad jame ketino dalyvauti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Italijos premjeras Mario Draghi ir JK premjeras Borisas Johnsonas.

17:26 Airija išsiunčia 4 Rusijos diplomatus namo

Naujienų agentūra AFP praneša, kad Airija antraidenį nusprendė išsiųsti 4 Rusijos diplomatus iš šalies.

Užsienio reikalų ministras Simonas Coveney sakė, kad „keturių aukšto rango pareigūnų buvo paprašyta palikti valstybę“ dėl veiklos, „neatitinkančios diplomatinio elgesio tarptautinių standartų“.

17:24 JT: 3,9 mln. žmonių jau paliko Ukrainą

Jungtinės Tautos skaičiuoja, kad Ukrainą jau paliko 3,9 mln. karo pabėgėlių.

Tarp šalį palikusių asmenų taip pat yra daugiau nei 200.000 ne Ukrainos piliečių pabėgėlių.

17:20 Ortodoksų patriarchas smerkia „žiaurią invaziją“ į Ukrainą

Pasaulio krikščionių ortodoksų dvasinis lyderis antradienį pasmerkė Rusijos „žiaurią invaziją“ į Ukrainą ir sakė, kad šis karas kelia didžiules kančias.

Stambule reziduojantis Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I, šiuo metu viešintis Varšuvoje, kalbėdamas po susitikimo su ukrainiečių pabėgėliais Rusijos pavadinimo nepaminėjo.

„Paprasčiausiai neįmanoma įsivaizduoti, kiek nuniokojimo ši žiauri invazija sukėlė Ukrainos žmonėms ir visam pasauliui“, – spaudos konferencijoje sakė Baltramiejus I. Jis pridūrė, kad solidarumas su ukrainiečiais „yra vienintelis dalykas, galintis įveikti blogį ir tamsą pasaulyje“.

17:06 Prasidėjo J. Bideno ir Europos lyderių pokalbis

Pasibaigus deryboms tarp Ukrainos ir Rusijos atstovų buvo pranešta apie JAV prezidento Joe Bideno ir Europos lyderių pokalbį telefonu, kurio metu bus aptariamos svarbiausios naujienos dėl Rusijos karo.

CNN skelbia, kad pokalbis jau vyksta. Prieš tai pranešta, kad jame ruošiasi dalyvauti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Italijos premjeras Mario Draghi ir JK premjeras Borisas Johnsonas.

17:01 Belgija išsiunčia 21 rusų diplomatą, Nyderlandai – 17

Papildyta 17:30 Nyderlandų URM komentaru.

Beniliukso šalyse antradienį pastebimas diplomatinis sujudimas dėl Rusijos agresijos Ukrainoje.

Belgija pranešė išsiunčianti 21 Rusijos diplomatą iš šalies. 

Tokio pat žingsnio ėmėsi Nyderlandai, kurie paskelbė išsiunčiantys 17 diplomatų, rašo „The Guardian“. „Šiandien Rusijos ambasadorius buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją“ ir informuotas apie sprendimą išsiųsti diplomatus, sakoma Hagoje įsikūrusios ministerijos pranešime.

„Priežastis – jog esama informacijos... rodančios, kad atitinkami asmenys, akredituoti diplomatais, slapta veikia kaip žvalgybos pareigūnai“, – nurodė URM.

16:59 Turkija: derybos Stambule žymi didžiausią pažangą nuo karo pradžios

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pareiškė, kad antradienį Stambule įvykusios Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos žymi „reikšmingiausią pažangą“ mėginant užbaigti šių abiejų šalių karą.

Po tris valandas trukusių Maskvos ir Kyjivo delegacijų derybų M. Cavusoglu sakė, kad šios diskusijos yra „reikšmingiausia pažanga nuo derybų pradžios“, Maskvai pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą.

Ministras pridūrė, kad derybos trečiadienį nebus tęsiamos.

16:36 J. Bidenas su Europos lyderiais aptars Rusijos karo eigą telefonu

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį surengs pokalbį su Europos šalių lyderiais aptarti situaciją dėl Rusijos karo Ukrainoje.

Pokalbyje turėtų dalyvauti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Italijos premjeras Mario Draghi ir JK premjeras Borisas Johnsonas, rašo CNN.

16:33 Policija aiškinasi, kas ant Ukrainos palaikymo stendo prie Vievio užpiešė „Z“ raidę

Policija aiškinasi, kas ant Ukrainos palaikymo stendo autostradoje ties Vieviu užpiešė „Z“ raidę, kuria žymima Rusijos kariuomenės technika Ukrainoje.

Vilniaus apskrities policijos atstovė spaudai Julija Samorokovskaja informavo BNS, kad pranešimas apie tai gautas antradienį.

Pranešta, kad ant reklaminio stendo trys kilometrai nuo Vievio Kauno link užrašyta „Z“ raidė.

Nuvykę pareigūnai nustatė, kad raidė išpiešta juodais dažais, šiuo metu tikslinami stendo savininko duomenys.

16:17 Ministerija kviečia aukštąsias mokyklas rengti lietuvių kalbos kursus ukrainiečiams

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia aukštąsias mokyklas organizuoti lietuvių kalbos kursus nuo karo pabėgusiai ukrainiečių akademinei bendruomenei.

Tokiems visus metus truksiantiems kursams suplanuota skirti 416.000 Eur, antradienį informavo ministerija, kviesdama įstaigas teikti paraiškas iki balandžio 15 dienos.

Kursai turėtų vykti nuo gegužės 1 iki gruodžio 9 dienos, juose nemokamai galės dalyvauti mokslo ir studijų institucijų studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, visų sričių švietimo sistemos darbuotojai iš Ukrainos.

16:07 Per smūgį Mykolajivo administracijos pastatui žuvusių padaugėjo iki 7

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad per smūgį Mykolajivo administracijos pastatui žuvo 7 žmonės, o dar 22 buvo sužeisti.

Tokią informaciją šalies prezidentas pateikė kalbėdamas Danijos parlamentui.

16:04 Ukrainos premjeras: šalies ekonomika dėl karo susitraukė daugiau nei trečdaliu

Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis antradienį pareiškė, jog šalies ekonomika dėl Rusijos invazijos susitraukė mažiausiai 35%.

„Matome, kad dabar, vykstant kariniams veiksmams, be to, pirmasis šokas nuo karo pradžios dar nepraėjo, mūsų vertinimais bendrojo vidaus produkto kritimas pasideda nuo 35%“, – sakė jis.

Premjeras konstatavo, kad kariniai susirėmimai vyksta 10 šalies sričių, kuriose įsikūrusios įmonės, sukuriančios apie 50% BVP.

„Toliau viskas priklausys nuo to, kaip atsigaus ekonomika ir verslas, nuo eksporto sektorių, kurių produkcijos tiekimą į Europą perorientuojame iš jūros į geležinkelių transportą. Visa tai taip pat turės įtakos BVP“, – pabrėžė D. Šmyhalis.

Išsamiau apie tai rašoma čia.

15:37 Kyjivo derybininkai ragina sudaryti tarptautinę sutartį Ukrainos saugumui garantuoti

Ukrainos derybininkai, dalyvaujantys Turkijoje vykstančiose derybose su Rusija, nurodė raginantys sudaryti tarptautinę sutartį, pagal kurią kitos šalys turėtų tapti Ukrainos saugumo garantėmis.

„Norime tarptautinio saugumo garantijų mechanizmo, pagal kurį garantuojančios šalys veiktų panašiai kaip NATO (sutarties – VŽ) 5-asis straipsnis – ir netgi dar griežčiau“, – po diskusijų su Rusijos delegacija žurnalistams sakė ukrainiečių derybininkas Davidas Arachamija.

15:37 Prancūzijos prekybos tinklas „Decathlon“ stabdo veiklą Rusijoje

Prancūzijos sporto ir laisvalaikio prekių prekybos tinklas „Decathlon“ antradienį pranešė, kad nutarė stabdyti savo parduotuvių veiklą Rusijoje. Apie tai savo puslapyje pranešė pati bendrovė.

Toks spendimas, kai prašoma pranešime, priimtas įvertinus dramatišką situaciją Ukrainoje, laikantis tarptautinių sankcijų bei atsižvelgus į vis sudėtingesnes tiekimo sąlygas šalyje.

15:21 Rusija žada „radikaliai sumažinti“ puolimą Kyjivo ir Černihivo kryptimi

Papildyta 17:50 Vladimiro Medinskio, Rusijos delegacijos vado, komentarais.

Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas interviu valstybinei televizijai „Rossija 24“ teigė, kad Rusija ketina „radikaliai sumažinti karinę veiklą Kyjivo ir Černihivo kryptimi“.

Tokiu žingsniu neva siekiama sustiprinti pasitikėjimą tarp šalių, ieškant kompromiso taikos procese.

„Atsižvelgiant į tai, kad derybos dėl susitarimo dėl Ukrainos neutralumo ir nebranduolinio statuso rengimo perėjo į praktinį etapą... buvo priimtas sprendimas radikaliai, kelis kartus sumažinti karinius veiksmus Kyjivo ir Černihivo srityse“, – pareiškė A. Fominas.

Rusijos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis nurodė, kad derybų metu vyko „prasminga diskusija“, o jų metu pateikti pasiūlymai bus perduoti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Paskutinėmis dienomis Ukrainos pajėgos netoli Kyjivo tiek iš rytų, tiek iš šiaurės vakarų krypties pasiekė nemažai pergalių, o rusų pozicijos dėl ukrainiečių kontratakų buvo atstumtos toli nuo pačios sostinės prieigų.

Rusijos delegacijai Turkijoje vadovaujantis Vladimiras Medinskis teigė, kad Rusija neprieštarauja Ukrainos narystei Europos Sąjungoje.

Tokį pareiškimą V. Medinskis paskelbė po derybų Stambule, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

„Rusijos federacija neprieštarauja Ukrainos siekiams prisijungti prie Europos Sąjungos“, - sakė delegacijos narys. Anot jo, Ukrainos prašomos saugumo garantijos nebūtų taikomos Krymo, kurį Rusija aneksavo 2014, ir Donbaso teritorijoms.

15:13 Suomijos žvalgybos tarnybos įspėja dėl galimo Rusijos kišimosi

Suomija, svarstydama, ar stoti į NATO karinį aljansą, turėtų būti pasiruošusi Rusijos kišimuisi ir hibridinėms atakoms, antradienį perspėjo saugumo tarnybos.

Ši Šiaurės šalis turi 1.340 km bendrą sieną su Rusija ir po Antrojo pasaulinio karo neprisijungė prie gynybinio aljanso, bijodama išprovokuoti savo rytinę kaimynę.

Tačiau vasario 24 dieną Rusijos pradėta invazija į Ukrainą paskatino milžinišką paramos stojimui į JAV vadovaujamą Aljansą pliūpsnį visuomenėje. 

„Visa Suomijos visuomenė privalo būti budri ir saugotis Rusijos bandymų daryti įtaką Suomijos sprendimo priėmimui NATO klausimu“, – perspėjo suomių saugumo tarnybos SUPO vadovas Antti Pelttari. 

15:12 Vengrija atšaukė Višegrado susitikimą po boikoto dėl karo Ukrainoje

Vengrija antradienį pranešė, kad regioninis gynybos ministrų susitikimas neįvyks, Lenkijai ir Čekijai atsisakius jame dalyvauti dėl Budapešto pozicijos Rusijos invazijos į Ukrainą atžvilgiu.

Vengrų gynybos ministerija savo pareiškime nurodė, kad „asmeninis V4 gynybos ministrų susitikimas bus surengtas vėliau“, turėdama omenyje Višegrado grupę, vienijančią Čekiją, Vengriją, Lenkiją ir Slovakiją. Susitikimas turėjo įvykti trečiadienį Budapešte.

Anksčiau lenkų gynybos ministro Mariuszo Blaszczako atstovai informavo, kad jis „nevyks“ į Vengrijos sostinę. Čekijos gynybos ministrė Jana Černochova praėjusią savaitę irgi pareiškė nedalyvausianti.

Plačiau apie tai rašoma čia.

15:06 Rusija atideda karinę tarnybą IT specialistams

Rusija antradienį laikinai atleido jaunus informacinių technologijų sektoriaus darbuotojus nuo karinės tarnybos, kai po Maskvos invazijos į Ukrainą iš šalies pasitraukė daug programuotojų. 

Rusijoje karinė tarnyba privaloma 18-27 metų amžiaus vyrams. Daugelis jaunuolių bando išvengti karo tarnybos naudodamiesi numatytomis medicininėmis ar mokslo išimtimis, o kai kurie paprasčiausiai ignoruoja šaukimus.

IT įmonėse dirbantys 27 metų amžiaus ir jaunesni vyrai gali laikinai atidėti karinę tarnybą, nurodoma vyriausybės tinklalapyje paskelbtame nutarime.   

Jie taip pat turi būti įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir bent vienus metus išdirbę IT įmonėje.

14:43 Per smūgį Mykolajive žuvusiųjų padaugėjo iki 3, dar 22 žmonės sužeisti

Kiek anksčiau antradienį pranešta apie Rusijos pajėgų oro smūgį Mykolajivo administracijos pastatui. Atnaujintais duomenimis, 3 žmonės žuvo, dar 22 buvo sužeisti. 

14:36 Ukrainos ambasada: derybų susitikimas baigėsi

Ukrainiečių ambasada Ankaroje praneša, kad derybų raundas tarp Ukrainos ir Rusios atstovų baigėsi. Jis truko apie keturias valandas, įskaitant keletą pertraukėlių, rašo „The Guardian“.

Kol kas neaišku, ar jo bus tęsiamos ir kitą dieną.

14:28 V. Zelenskis: Rusijos puolimas Mariupolyje – „nusikaltimas žmoniškumui“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgų vykdoma pietrytinio Mariupolio uostamiesčio apsiaustis prilygsta „nusikaltimui žmoniškumui“.

„Tai, ką Rusijos pajėgos daro Mariupoliui, yra nusikaltimas žmoniškumui, vykstantis visos planetos akivaizdoje realiu laiku“, – vaizdo ryšiu kreipdamasis į Danijos parlamentą sakė V. Zelenskis.

14:25 JK išdavė orderį sulaikyti 38 mln. GBP vertės jachtai

Jungtinė Karalystė išdavė arešto orderį sulaikyti pirmajai superjachtai britų vandenyse, rašo BBC.

Toks orderis išduotas 38 mln. GBP vertės laivui „Phi“, kuris priklauso neįvardintam rusų verslininkui.

Laivas nėra tiesiogiai valdomas verslininko, tačiau priklauso įmonei, kuri yra registruota Sent Kitso ir Nevio salose bei plaukioja su Maltos vėliava, kad paslėptų tikrąjį jos naudotoją. Informacija, kad tikrasis jachtos savininkas galimai yra Rusijos oligarchas, JK institucijas pasiekė kovo 13 dieną.

14:13 Lietuvos institucijos teiks emocinę pagalbą Ukrainoje esantiems žmonėms

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su nevyriausybine organizacija „Jaunimo linija“ perims dalį Ukrainos nacionalinės karštosios linijos „Lifeline Ukraine“ skambučių.

Kaip antradienį pranešė ministerija, Lietuvos veikiančioje 1809 linijoje jau dabar teikiama emocinė pagalba rusų kalba Ukrainos pabėgėliams, o nuo šiol dalis skambučių darbo valandomis bus peradresuojama tiesiai iš Ukrainos. 

Rusų kalba emocinė parama teikiama darbo dienomis vakarais nuo 18 iki 21 val., o savaitgaliais – dienos metu nuo 12 iki 15 val. Ne darbo metu skambučiai registruojami, savanoriai susisiekia su skambinusiaisiais.

14:12 Seimo pirmininkė su EP vadove aptarė Ukrainos narystės ES perspektyvas

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį Liublianoje susitikusi su Europos Parlamento (EP) pirmininke Roberta Metsola aptarė Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES) perspektyvas.

„Esu įsitikinusi, kad mažiausia, ką galime pasiūlyti už Europos ateitį kovojančiai Ukrainai, – suteikti ES valstybės kandidatės statusą. Čia didelis lyderystės vaidmuo tenka Europos Parlamentui. Lietuva remia ir rems EP veiksmus, kuriais siekiama paskatinti visas Europos Sąjungos institucijas suteikti Ukrainai ES kandidatės statusą“, – sako Seimo pirmininkė.

V. Čmilytės-Nielsen ir R. Metsolos susitikime kalbėta apie Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų vaidmenį, kurio jie galėtų imtis šiame procese, ypač buriant plačią ES parlamentarų koaliciją šiam tikslui pasiekti, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

14:08 V. Zelenskio patarėjas: didžiausias dėmesys skiriamas saugumo garantijoms

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas antradienį pranešė, kad Stambule vykstančiose derybose su Rusija didžiausias dėmesys skiriamas saugumo garantijoms Ukrainai ir ugnies nutraukimui.

Ukrainiečių žiniasklaidai M. Podoliakas sakė, kad „vyksta intensyvios konsultacijos dėl kelių svarbių klausimų“. Svarbiausias iš šių klausimų yra susitarimas dėl „tarptautinių saugumo garantijų Ukrainai“, nes „tik su tokiu susitarimu galime užbaigti karą taip, kaip reikia Ukrainai“, pabrėžė jis.

Pasak M. Podoliako, „antra klausimų grupė yra ugnies nutraukimas, kad galėtume išspręsti visas susikaupusias ir skubiai spręstinas humanitarines problemas“.

Ukrainos prezidento patarėjas pridūrė, kad abi šalys taip pat aptarinėja karo teisės pažeidimus.

13:52 Rusija išsiunčia keturis Lietuvos diplomatus

Rusija antradienį paskelbė iš šalies išsiunčianti keturis Lietuvos diplomatus, taip atsakydama į analogišką Vilniaus kovo mėnesį priimtą sprendimą. Plačiau skaitykite čia.

13:28 Atsisako vykti į Višegrado grupės susitikimą Vengrijoje

Lenkijos ir Čekijos gynybos ministrai nedalyvaus trečiadienį Budapešte rengiamame Višegrado grupės šalių susitikime dėl Vengrijos ryšių su Kremliumi, pranešė pareigūnai.

„Pas juos ateinančią savaitę vyks rinkimai ir būtų neteisinga man dalyvauti rinkimų kampanijoje, – sakė Čekijos gynybos ministrė Jana Černochova. – Visada palaikiau V-4 (Višegrado ketvertą) ir man labai gaila, kad vengrų politikams pigi rusiška nafta dabar svarbesnė už ukrainiečių kraują.“

Višegrado ketvertui priklauso Čekija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija.

12:53 Ataka Mykolajive: vienas žuvęs, 18 sužeistų, paieškos tęsiamos  

Rusijos pajėgoms antradienį ryte smogus regiono vyriausybės administraciniam pastatui Mykolajivo mieste, iš griuvėsių išlaisvinta 18 sužeistų žmonių ir vienas žuvęs. Apie tai „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba. Įvykio vietoje toliau dirba gelbėtojai. 

12:39 TATENA vadovas atvyko į Ukrainą aptarti branduolinės saugos

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi atvyko į Ukrainą „aptarti šios šalies branduolinių objektų saugos ir saugumo“, antradienį pranešė Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros agentūra.

„Generalinio direktoriaus vizito tikslas – inicijuoti skubią paramą Ukrainos branduolinių objektų saugai ir saugumui“, – nurodė TATENA išplatintame pranešime.

12:19 Raketomis apšaudyta Dnipro sritis

Rusijos pajėgos antradienį raketomis atakavo Dniepropetrovsko sritį, „Telegram“ kanale pranešė regiono karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka.

Novomoskovskio rajone raketa pataikė į žemės ūkio įmonę – apgadinta įranga, sužeistas vienas žmogus.

Pavlograde nukentėjo viadukas. Eismas kelyje buvo sustabdytas.

Raketa pataikė ir į Nikopolskovo rajono teritoriją, aukų nėra.

12:04 Ragina kritiškai vertinti informaciją apie besiskundžiančius ukrainiečius

Premjerė Ingrida Šimonytė siūlo kritiškai vertinti informaciją apie gyvenimo sąlygomis Lietuvoje besiskundžiančius ukrainiečius, nes tai gali būti Rusijos propagandos dalis.

„Propagandos bus, todėl turime būti atsargūs. (...) Tokių žinučių daugėja viešojoje erdvėje, prie to prisideda ir propagandos malūnas, kurio tikslas ir yra kompromituoti ukrainiečių kovą už savo nepriklausomybę, todėl reikia labai atsargiai į tokias žinias žiūrėti“, – žurnalistams Seime antradienį sakė ministrė pirmininkė.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad žmonių yra visokių, todėl ir realių situacijų gali pasitaikyti įvairių.

12:01 Vašingtonas: JAV plės sankcijas Rusijos kariniams pajėgumams

Jungtinės Valstijos, jau įvedusios sankcijas Rusijos gynybos pramonei, svarsto galimybę taikyti jas ir kitiems sektoriams, susijusiems su Maskvos sukeltu karu Ukrainoje, antradienį pranešė vienas Iždo departamento pareigūnas.

„Planuojame taikytis į papildomus sektorius, kurie yra gyvybiškai svarbūs Kremliaus gebėjimui valdyti savo karo mašiną“, – nurodė iždo sekretorės pavaduotojas Wally Adeyemo, remiantis kalbos, kurią jis ruošiasi pasakyti Londone veikiančiame analitiniame centre „Chatham House“, tekstu.

Plačiau skaitykite čia. 

11:59 Rusijos konsulato uždarymas Klaipėdoje sudėtingas dėl tranzito

Rusijos konsulato uždarymas Klaipėdoje yra sudėtingas klausimas dėl tebesitęsiančio tranzito į Kaliningrado sritį, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Lietuva turi didesnius įsipareigojimus nei visos kitos Europos Sąjungos valstybės. (...) Lietuva dalyvauja trišaliame susitarime tarp ES, Rusijos ir Lietuvos, esame viena iš dalyvių šalių dėl tranzito – iš Rusijos į Kaliningradą“, – žurnalistams antradienį Seime kalbėjo ministras.

Lietuva baiminasi, kad uždarius Rusijos konsulatą Klaipėdoje, Kremlius gali imtis analogiškų žingsnių. Rusijoje veikia trys Lietuvos konsulatai. Pasak G. Landsbergio, „dalis tranzito yra įgyvendinama per konsulines įstaigas, tiek Kaliningrade, tiek Rusijos žemyninėje teritorijoje“.

11:56 Rusijos URM išsikvietė Baltijos šalių ambasadorius

Rusijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadorius, kad praneštų jiems apie sprendimą išsiųsti iš šalies diplomatų, antradienį žurnalistams pranešė informuotas šaltinis.

„12 val. į URM iškviesti trijų Baltijos šalių ambasadoriai dėl abipusiškumo principu pagrįsto Rusijos sprendimo išsiųsti jų diplomatų“, – nurodė šaltinis.

Lietuva kovo 18 dieną paskelbė iš šalies išsiunčianti keturis Rusijos diplomatus. Užsienio reikalų ministerijos teigimu, Lietuva tai padarė „solidarizuodamasi su beprecedentę Rusijos karinę agresiją patiriančia Ukraina“.

11:31 Ragina panaikinti „auksinius“ pasus sankcionuotiems oligarchams

Europos Komisija (EK) pirmadienį Bendrijos šalims rekomendavo ne tik visiškai atsisakyti „auksinių“ pasų išdavimo schemos, bet ir iš sankcionuojamų rusų oligarchų atimti jau išduotus „auksinius“ pasus ir leidimus gyventi Bendrijoje. Plačiau skaitykite čia. 

11:27 Rusijos planas, kaip dujas pardavinėti už rublius, – ketvirtadienį

„Gazprom“ ir Rusijos centrinis bankas turi iki ketvirtadienio parengti priemonių planą, kaip, Vladimiro Putino pageidavimu, „nedraugiškų šalių pirkėjai“ turėtų atsiskaityti už gamtines dujas rubliais.

Tiek laiko Rusijos autokratas davė atitinkamoms institucijoms kovo 23 d. vykusiame susitikime su Vyriausybe – nurodymai buvo paskelbti Kremliaus interneto svetainėje. Plačiau skaitykite čia. 

11:18 Mykolajive atakuotas administracijos pastatas

Rusijos pajėgos Mykolajive smogė regiono administracijos pastatui, po griuvėsiais yra įstrigusių žmonių, „Facebook“ paskyroje pranešė Vitalijus Kimas, Mykolajivo srities karinės administracijos pirmininkas.

„Jie laukė, kol žmonės išeis į darbą, ir smogė“, – rašė V. Kimas.

Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba nurodė, kad „kovo 29 d., apie 8:45 val., Mykolajive dėl pašaudymo ir pataikymo į devynių aukštų administracinį pastatą buvo sugriauta centrinė pastato dalis nuo 9 iki 1 aukšto, pastatas neužsidegė. 9:25 val. duomenimis, iš griuvėsių išgelbėti ir medikams perduoti 9 sužeisti žmonės. Paieškos ir gelbėjimo operacijoje dalyvauja 56 žmonės ir 10 Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos transporto priemonių“.

11:16 Lietuvoje įšaldyta 14 mln. Eur su Rusija ir Baltarusija susijusio turto

Dėl Lietuvoje taikomų Europos Sąjungos finansinių sankcijų, susijusių su Rusija, daugėja įšaldyto turto – bendra įšaldytų lėšų suma siekia apie 13,9 mln. Eur: daugiau nei 10,8 mln. Eur, beveik 3,4 mln. USD ir per 645.000 Rusijos rublių. Plačiau skaitykite čia. 

10:57 G. Landsbergis: V. Putinas neturi likti valdžioje, bet Vakarai aktyviai to nesieks

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neturi likti valdžioje, Kremliaus pajėgoms daugiau nei prieš mėnesį įsiveržus į Ukrainą.

Vis dėlto Vakarai neplanuoja intervencijų V. Putinui iš Kremliaus pašalinti, teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Pritariu ir palaikau Amerikos prezidento poziciją šiuo atžvilgiu. (...) V. Putinas neturi likti valdžioje, matyt, tolimesnis paaiškinimas yra susijęs su tuo, ar bus dedamos kokios nors aktyvios priemonės valdžios pakeitimui (...) Intervencijų Vakarų valstybės neplanuoja“, – žurnalistams antradienį sakė ministras.

G. Landsbergio teigimu, didžiausią darbą „Putino pakeitimui daro Ukraina“, nuožmiai kovodama su jo neteisėta invazija.

10:53 Sutarta dėl trijų humanitarinių koridorių

Ukraina antradienį pranešė, kad vėl atidaro humanitarinius koridorius civiliams evakuoti iš karo nuniokotų regionų, po to, kai išvakarėse Kyjivas pareiškė laikinai stabdantis evakuaciją dėl galimų Rusijos pajėgų „provokacijų“.

„Šiandienai sutarta dėl trijų humanitarinių koridorių“, – vaizdo žinutėje platformoje „Telegram“ sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Pirmadienį ji skelbė, kad Ukrainos „žvalgyba pranešė apie galimas okupantų provokacijas humanitarinių koridorių maršrutuose“, todėl saugumo sumetimais jie nebuvo atidaryti.

10:43 Ragina bausti už simbolio „Z“ naudojimą

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino valstybes nustatyti baudžiamąją atsakomybę už simbolio „Z“ naudojimą.

„Raginu visas valstybes kriminalizuoti simbolio „Z“ naudojimą kaip būdą viešai palaikyti Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą. „Z“ reiškia Rusijos karo nusikaltimus, subombarduotus miestus, tūkstančius nužudytų ukrainiečių. Viešas šio barbariškumo palaikymas turi būti uždraustas“, – tviteryje rašė D. Kuleba.

10:26 Rezervų ukrainiečių apgyvendinimui Lietuvoje dar yra

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) bei „Stiprūs kartu“ duomenimis, iš viso dar yra per 20.000 neužimtų vietų, kurios galės būti skirtos ukrainiečių gyvenimui.

Kaip BNS informavo SADM, šiuo metu valstybei priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose gyvena beveik 4.000 asmenų, o apgyvendinti būtų galima dar bent 17.000.

„Stiprūs kartu“ savanorių koordinatorė Akvilė Bartaševičiūtė sakė, kad sąrašuose dar yra apie 4.000 laisvų butų, kuriuos žmonės pasiryžę suteikti ukrainiečių karo pabėgėliams. Jau apgyvendinta – per 20.000. Plačiau skaitykite čia. 

10:13 Derybas atidaręs R. T. Erdoganas: metas „konkretiems rezultatams“

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas rusų ir ukrainiečių delegacijoms, Dolmabachčės rūmuose susirinkusioms tęsti tiesioginių taikos derybų, antradienį pareiškė, kad „abi šalys turi pagrįstų rūpesčių“, tačiau atėjo momentas, kai derybos turi duoti „konkrečių rezultatų“.

Jis sakė, kad „sąžininga taika“ neturės pralaimėjusiųjų ir kad konflikto tęsimas niekam nėra naudingas.

Po R. T. Erdogano kalbos prasidėjo pačios derybos. Tai pirmas kartas, kai abiejų šalių delegacijos susitinka akis į akį po kelių virtualių derybų raundų.

09:48 FT šaltiniai: Rusija nebereikalauja „denacifikacijos“  

Rusija derybose dėl paliaubų nebereikalauja, kad Ukraina būtų „denacifikuota“, ir yra pasirengusi leisti jai įstoti į ES, jei ji išliks neutrali kariniu požiūriu, teigia keturi „Financial Times“ šaltiniai, susipažinę su diskusijomis.

Jų teigimu, susitarimo dėl paliaubų projekte visiškai neaptariami trys iš ankstesnių pagrindinių Rusijos reikalavimų – denacifikacija, demilitarizacija ir rusų kalbos teisinė apsauga Ukrainoje.

Tačiau jame numatoma, kad Ukraina atsisakys narystės NATO mainais į saugumo garantijas ir galimybę įstoti į ES.

Naujas derybų dėl paliaubų etapas prasideda šiandien, 10:00–10:30 val., Stambule.

09:42 JK: Rusija pertvarko pajėgas, ukrainiečiai surengė lokalizuotų kontratakų

Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija paskelbė kasdienį kovų Ukrainoje vertinimą.

Joje teigiama, kad Ukrainos pajėgos surengė „lokalizuotas“ kontratakas į šiaurės vakarus nuo Kyjivo, kurios buvo gana sėkmingos – rusai buvo išstumti iš kelių pozicijų.

Tačiau Gynybos ministerija įspėja, kad Rusijos pajėgos vis dar kelia didelę grėsmę sostinei dėl savo smogiamųjų pajėgumų.

Pietuose, anot ministerijos, Rusija tęsė puolimą prieš Mariupolį, intensyviai apšaudydama jį, tačiau teigia, kad Ukrainos pajėgos vis dar kontroliuoja miesto centrą.

Kitur Rusijos pajėgos „išlaiko blokuojančias pozicijas, bandydamos reorganizuoti ir pertvarkyti savo pajėgas“, sakoma pranešime.

09:30 Lietuvoje registruota 36.300 karo pabėgėlių iš Ukrainos

Lietuvoje registruota 36.300 karo pabėgėlių iš Ukrainos, 15.500 iš jų – nepilnamečiai, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 

Maždaug trečdalis atvykusių ukrainiečių registruota Vilniaus registracijos centre. Kiti registravosi Migracijos departamento teritoriniuose skyriuose, Klaipėdos, Kauno, Alytaus, Šiaulių ir Marijampolės registracijos centruose.

Beveik 4.200 į Lietuvą atvykusių karo pabėgėliai yra vaikai iki šešerių metų. 

Praėjusią parą Lietuvoje registruota 1.311 pabėgėlių, iš jų – 504 nepilnamečiai, tarp jų – 141 vaikas iki šešerių.

09:19 Skelbiama, kad rusai nustumti už 40–60 km nuo Kryvyj Riho

Ukrainos gynybos pajėgos nustūmė Rusijos kariuomenę už 40–60 kilometrų nuo Kryvyj Riho Vidurio Ukrainoje.

Apie tai pranešė Kryvyj Riho karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas.

Jo teigimu, Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino dar kelias regiono gyvenvietes ir perkėlė demarkacijos liniją į Chersono srities teritoriją.

Pasak O. Vilkulo, per mūšius Ukrainos kariuomenė perėmė priešo technikos.

09:16 Problemų išsikeisti Ukrainos grivinų Lietuvoje nebėra

Lietuvoje daugėjant karo pabėgėlių iš Ukrainos, šalies valiutų keityklose ukrainietiškų grivinų iškeisti į eurus jau galima be jokių kliūčių, teigia šio verslo atstovai. Tiesa, neatmetama tikimybė, kad grivinų pirkimas ateityje gali strigti, o to išvengti padėtų valstybės garantijos.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo vasario 25-osios į Lietuvą jau atvyko daugiau nei 35.000 karo pabėgėlių, todėl grivinų keitimas tapo itin aktualus. 

Oficialus Lietuvos banko (LB) kursas kovo 28 dieną buvo 33,7 grivinos už eurą. Portalo bankai.lt duomenimis, pirmadienį keityklose už vieną eurą buvo prašoma 40–45 grivinų, kai kovo pradžioje ukrainietiška valiuta buvo superkama gerokai pigiau – už eurą teko mokėti net 85 grivinas.

08:55 JAV „Kaspersky“ pripažino grėsme saugumui

JAV reguliuotoja Rusijos kibernetinio saugumo programinės įrangos gamintoją „Kaspersky“ pripažino grėsme nacionaliniam saugumui, o tai apribos jos veiklą Jungtinėse Valstijose.

Federalinė ryšių komisija (FCC) įtraukė „Kaspersky“ į grėsmių sąrašą, o tai neleidžia į jį patekusiai įmonei sulaukti JAV vyriausybės lengvatų. Į šį „juodąjį“ sąrašą jau yra patekusios Kinijos bendrovės „Huawei“ ir ZTE.

FCC pranešime apie Rusijos invaziją į Ukrainą neužsimenama, tačiau „Kaspersky“ apie jos įtraukimą į šį „juodąjį“ sąrašą reagavo teigdama, kad sprendimas priimtas vadovaujantis politiniais motyvais

08:46 „Amnesty International“: Rusijos invazija Ukrainoje – Sirijos karo „atkartojimas“

Rusijos puolimas Ukrainoje panašus į jos veiksmus Sirijos kare, antradienį pareiškė tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“, reikšdama susirūpinimą dėl galimų karo nusikaltimų, augant civilių aukų skaičiui per jau ilgiau nei mėnesį trunkančią Maskvos invaziją.

„Vykdomos tyčinės atakos prieš civilinę infrastruktūrą“, – sakė „Amnesty International“ vadovė Agnes Callamard, kaltindama Rusiją, kad ši paverčia humanitarinius koridorius „mirtinais spąstais“.

„Ukrainoje matome tuos pačius dalykus, kuriuos Rusija darė Sirijoje“, – sakė ji. 

Plačiau skaitykite čia.

08:40 Latvijos valdančioji koalicija – už „auksinių vizų“ sistemos atsisakymą

Latvijos valdančioji koalicija pirmadienį apsisprendė atsisakyti schemos, pagal kurią užsieniečiams buvo išduodami leidimai laikinai gyventi šalyje mainais į investicijas į nekilnojamąjį turtą ir kitas solidžias investicijas, pranešė premjeras Krišjanis Karinis.

Vyriausybės vadovas pabrėžė, jog koalicija susitarė nutraukti šią „auksinių vizų“ programą, kuri leido užsieniečiams gauti leidimus gyventi šalyje perkant prabrangius butus bei kitais panašiais būdais, ir pridūrė, kad Vidaus reikalų ministerija rengia atitinkamų teisės aktų pakeitimus.

Savo ruožtu Juris Pucė, vienos iš valdančiosios koalicijos partijų parlamente vadovas, pareiškė, kad „auksinės vizos“ atšaukimas pirmiausia paliestų Rusijos ir Baltarusijos piliečius.

08:36 Prie Turkijos ir Rumunijos krantų aptiktos dreifuojančios jūrinės minos  

Turkijos gynybos ministerija pranešė, kad pastarosiomis dienomis Juodojoje jūroje aptiko ir neutralizavo antrą jūrinę miną.

Anot Turkijos naujienų agentūros „Anadolu Agency“, į teritoriją, kurioje rasta mina, buvo nusiųsta jūrų specialiųjų pajėgų komanda.

Be to, dreifuojanti jūrinė mina aptikta prie Rumunijos krantų. Rumunijos karinis jūrų laivynas pranešė, kad mina neutralizuota per atstumą.

08:27 Ukraina sako turinti įrodymų, kad Rusija naudojo uždraustus ginklus

Ukraina turi įrodymų, kad Rusijos pajėgos panaudojo uždraustas kasetines bombas dviejuose pietiniuose šalies regionuose, pirmadienį pareiškė generalinė prokurorė Iryna Venediktova.

Kasetinės bombos smūgio teritorijoje paskleidžia dešimtis mažų sprogstamųjų užtaisų. Dalis jų gali iš karto nesprogti ir iš esmės tapti priešpėstinėmis minomis, keliančiomis pavojų civiliams gyventojams ilgą laiką po karo pabaigos.

Žurnalistams paklausus, ar prieš daugiau nei mėnesį įsiveržusios Rusijos pajėgos naudoja tokią ginkluotę, bombarduodamos Ukrainos sostinę, I. Venediktova atsakė konkrečių įrodymų neturinti, bet nurodė, kad atliekami tyrimai.

„Tačiau... turime įrodymų, kad kasetinės bombos buvo panaudotos Odesos ir Chersono srityse“, – sakė ji.

08:22 Pusė lietuvių skyrė paramą Ukrainai

 Vasario pabaigoje prasidėjus Rusijos invazijai, kiek daugiau nei pusė lietuvių skyrė paramą Ukrainai, rodo BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.

Įvairią paramą Rusijos užpultai valstybei skyrė 50,3% lietuvių.

Iš jų 29% aukojo pinigus per nevyriausybines organizacijas, 15,7% aukojo daiktus, siūlė gyvenamąją vietą pabėgėliams ir prisidėjo kitais būdais, o 5,6% skyrė ir finansinę, ir kitokią paramą.

49,4% apklaustųjų nurodė paramos Ukrainai neskyrę.

Tarp skyrusiųjų įvairią paramą statistiškai išsiskiria didesnes pajamas gaunantys žmonės.

08:12 Ukraina: Rusijos pajėgos koncentruojasi į degalų saugyklų bombardavimą

Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėjo į kontratakas atskiromis kryptimis. Ukrainos aviacija taip pat sudavė smūgių Rusijos pajėgų karinei technikai ir gyvajai jėgai, rašoma kovo 29 d. ryto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

Jame pažymima, kad per pastarąsias 24 valandas Jungtinių pajėgų grupės atrėmė septynias priešo atakas Donecko ir Luhansko kryptimis.

„Gynybos pajėgų grupuotė tęsia gynybinę operaciją rytų, pietryčių ir šiaurės rytų kryptimis. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai sulaiko priešą visose kryptyse, o kai kuriose kryptyse mūsų kariai sėkmingai kontratakuoja“, – pažymi Generalinis štabas.

Jis taip pat teigia, kad Rusija ir toliau rengia raketų ir bombų smūgius, siekdama visiškai sunaikinti Ukrainos miestų infrastruktūrą ir gyvenamuosius rajonus, koncentruojasi į degalų saugyklas, kad apsunkintų logistinę paramą ir sudarytų sąlygas humanitarinei krizei kilti.

Anot Generalinio štabo, per praėjusią dieną Ukrainos oro pajėgų gynėjai pataikė į 17 Rusijos oro taikinių – 8 lėktuvus, 3 sraigtasparnius, 4 įvairių tipų nepilotuojamus orlaivius ir 2 sparnuotąsias raketas. Karinių oro pajėgų lėktuvai raketomis ir bombomis smogė į vietas, kuriose buvo sutelkta priešo įranga ir gyventojai. Rusijos nuostoliai tikslinami.

07:43 J. Bidenas neišsižada pareiškimo apie V. Putiną

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį sakė neišsižadantis savo savaitgalio pareiškimo svarbioje kalboje, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas „negali likti valdžioje“, ir teigė, kad jis išreiškė asmeninį „pasipiktinimą“.

„Nieko neišsižadu... Noriu aiškiai pasakyti, kad nei tada, nei dabar neišreiškiau politikos pokyčio. Reiškiau asmeninį moralinį pasipiktinimą, kurį jaučiu – už savo asmeninius jausmus neatsiprašinėju“, – pareiškė prezidentas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose.

Plačiau skaitykite čia.

07:31 „Reuters“ šaltinis: R. Abramovičiaus ir Ukrainos derybininkų blogai savijauta – ne dėl apnuodijimo

JAV pareigūnas, su agentūra „Reuters“ kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sako, kad, žvalgybos duomenimis, Rusijos milijardierius Romanas Abramovičius ir Ukrainos derybininkai pasijuto blogai dėl aplinkos veiksnio, o ne bandymo apnuodyti. Tačiau jis atsisakė pateikti daugiau detalių.  

„The Wall Street Journal“ (WSJ) ir „Bellingcat“ pirmadienį pranešė, kad R. Abramovičius ir Ukrainos derybininkai anksčiau šį mėnesį tapo įtariamos apnuodijimo atakos, kuria, manoma, Maskvos griežtosios linijos šalininkai siekė sužlugdyti taikos derybas, taikiniais. Jiems pasireiškė tokie simptomai kaip paraudusios akys, skausmingai ašarojančios akys ir besilupanti veido ir rankų oda, teigė WSJ cituojami šaltiniai.

06:50 V. Zelenskis ragina griežtinti sankcijas Rusijai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl paragino Vakarų valstybes sugriežtinti sankcijas Rusijai, įskaitant naftos embargo įvedimą.

Savo naktiniame vaizdo kreipimesi jis griežtai kritikavo kai kurių sankcijų „pasyvų“ pobūdį ir teigė, kad pasaulis negali laukti Rusijos veiksmų, kad vėliau į juos atsakytų.

V. Zelenskio nuomone, „griežtos prevencinės sankcijos“, jei būtų buvusios įvestos anksčiau, galėjo užkirsti kelią invazijai.

„Dabar yra daug užuominų ir įspėjimų, kad neva bus įvestos griežtesnės sankcijos, pavyzdžiui, embargas Rusijos naftos tiekimui į Europą, jei Rusija panaudos cheminį ginklą. Tiesiog nėra žodžių. (...) Laukti cheminio ginklo... Mes, žmonės, kurie esame gyvi, turime laukti. Argi viskas, ką iki šiol padarė Rusijos kariuomenė, nenusipelnė naftos embargo? Argi fosforo bombos jo nenusipelnė? Apšaudytas cheminių medžiagų gamybos objektas ar apšaudyta atominė elektrinė to nenusipelnė? – klausė V. Zelenskis.

Jis sakė, kad šią savaitę planuoja kreiptis į kelių šalių parlamentus ir paraginti juos suteikti daugiau ginklų.

„Ukrainiečiai neturėtų žūti vien dėl to, kad kažkas neranda pakankamai drąsos perduoti reikiamus ginklus, – kalbėjo Ukrainos prezidentas. – Baimė visada paverčia jus bendrininku“.

06:33 JK: Rytų Ukrainoje veikia samdiniai iš Rusijos „Wagner“ grupės

Rusijos „Wagner“ grupė pasiuntė savo samdinius į Rytų Ukrainą, pirmadienį pranešė Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija ir pridūrė, kad po Rusijos nesėkmių kovose tikriausiai dalyvaus daugiau kaip 1.000 samdinių.

„Rusijos privati karinė bendrovė „Wagner“ dislokuota Rytų Ukrainoje“, – tviteryje pranešė Gynybos ministerija.

„Manoma, kad į kovines operacijas bus pasiųsta daugiau kaip 1.000 samdinių, įskaitant vyresniuosius organizacijos lyderius“, – teigė ministerija.

Prezidentui Vladimirui Putinui artima laikoma „Wagner“ ir jos samdiniai įtariami pažeidimais Malyje, Libijoje ir Sirijoje.

„Dėl didelių nuostolių ir iš esmės sustojusios invazijos Rusija greičiausiai buvo priversta perkelti „Wagner“ personalą į Ukrainą operacijų Afrikoje ir Sirijoje sąskaita“, – teigė JK Gynybos ministerija.

06:30 Ukrainos vidaus reikalų ministras irgi tvirtina, kad Irpinė išlaisvinta 

Ukrainos pajėgos išlaisvino Kyjivo priemiestį Irpinę, vėlai pirmadienį per televiziją pranešė vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis.

„Iš tikrųjų dabar tai vyksta lygiagrečiai: ginkluotosios pajėgos žengia pirmyn, policija žengia pirmyn, ir iš karto vyksta visiškas gatvių valymas... Taigi, miestas jau išlaisvintas, bet jame vis dar pavojinga būti“, – sakė D. Monastyrskis.

Irpinės meras Oleksandras Markušinas anksčiau pirmadienį savo „Telegram“ kanale paskelbė, kad Rusijos kariai buvo išvyti iš miestelio, esančio prie strategiškai svarbaus šiaurės vakarinio įvažiavimo į Kyjivą.

Merui paskelbus apie miestelio išlaisvinimą, pirmadienį vėl atidarytas pagrindinis kontrolės punktas kelyje į Irpinę iš Kyjivo apylinkių. Dviem savaitėmis anksčiau jis buvo uždarytas žiniasklaidai po vieno JAV žurnalisto žūties.

Tačiau kovos tebevyko, o pušyne, per kurį driekiasi 6 km kelias, vienas po kito nugriaudėjo apie 20 garsių sviedinių sprogimų, pasakojo įvykio vietoje buvę naujienų agentūros AFP žurnalistai.

06:28 Ukrainos delegacija – Stambule 

Ukrainos delegacija pirmadienį vakare atvyko į Stambulą (Turkija) taikos derybų su Rusijos atstovais.

Delegacijai vadovauja Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ir prezidento kanceliarijos vadovas Michailas Podoliakas.

Ukrainos derybininkai teigia, kad svarbiausias jų prioritetas užtikrinti paliaubas, nors skeptiškai vertinama, ar tai tikėtina.

Susitikimas turėtų prasidėti antradienį 10:00–10:30 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.