Ministerija ir „Stiprūs kartu“ dar turi rezervų laikinam nuo karo bėgančių žmonių apgyvendinimui
Ministerijos bei „Stiprūs kartu“ duomenimis, iš viso dar yra per 20.000 vietų, kurios galės būti skirtos ukrainiečiams.
Šios dienos duomenimis, į Lietuvą atvyko ir oficialiai registravosi daugiau nei 36.000 asmenų iš Ukrainos.
Anot ministerijos, šiuo metu valstybei priklausančiuose objektuose gyvena beveik 4.000, dar apgyvendinti būtų galima bent 17.000.
„Tačiau papildžius registrą papildomomis masinio apgyvendinimo patalpomis šis skaičius bus kur kas didesnis. Išnaudojus visas valstybės ir savivaldybių valdomo turto galimybes, prireikus būtų įrengiami konteineriniai apgyvendinimo moduliai“, – teigia ministerija.
Ji pabrėžia, kad bendrabučiai, mokyklos ir kitos valstybinės patalpos naudojamos tik tuomet, kai „Stiprūs kartu“ neturi pasiūlyti tinkamo būsto.
Nevyriausybininkai turi dar 4.000 vietų
Akvilė Bartaševičiūtė, „Stiprūs kartu“ savanorių koordinatorė, BNS sakė, kad sąrašuose dar yra apie 4.000 laisvų butų, kuriuos siūlo žmonės 1–3 mėnesiams nemokamai. Jų yra visuose šalies didmiesčiuose.
Pasak A. Bartaševičiūtės, du trečdalai visų atvykusių ukrainiečių apgyvendinami per „Stiprūs kartu“, jų jau apgyvendinta daugiau nei 20.000.
„Turime dar apie 4.000 butų, kambarių – vietų, kur būtų galima apgyvendinti žmones. Žmonės dar registruojasi, nėra kad registracija tų, kurie gali priimti, yra sustojusi. Tikrai galime priimti dar daugiau, ruošiamės, komunikuojame“, – sakė ji.
Anot „Stiprūs kartu“ atstovės, dažniausiai žmonės linkę priimti karo pabėgėlius į savo butus ar dalį namo, mažesnė dalis suteikia atskiras patalpas.
Didžioji dalis ukrainiečiams suteiktų butų yra didmiesčiuose, kai kurie sutinka leisti gyventi pabėgėliams ir ilgiau. Dažniausiai apsigyvenantys yra moterys su vaikais.
„Stengiamės žmonėms paminėti, kad mažesnių miestų nereikėtų bijoti, nes yra ir darbo, mokyklos, darželiai, kurie gali integruoti ir priimti vaikus, nes tai jiems labai svarbu“, – kalbėjo A. Bartaševičiūtė.
Oficialiai mokosi per 5.000
Statistikos departamento duomenimis, į Lietuvą bėgdami nuo karo iš Ukrainos atvyko apie 15.500 nepilnamečių, maždaug 4.200 jų yra nesulaukę šešerių, t. y. ikimokyklinio amžiaus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, kol kas Lietuvos mokyklose registravosi daugiau nei 5.000 moksleivių iš Ukrainos.
Dainoras Lukas, švietimo ministrės atstovas, BNS sako, kad šis skaičius augs.
„Siekiame, kad visi vaikai, ir tie, kurie mokosi nuotoliniu būdu, užsiregistruotų mūsų mokyklose ir žinotume, kad jie mokosi“, – BNS teigė jis.
Lietuvos įstatymai įpareigoja užtikrinti teisę mokytis nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį dienos.
Nors dauguma ukrainiečių nesikreipia dėl prieglobsčio, o naudojasi kitu mechanizmu – teikia prašymus dėl leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu, ministerija pažymi, jog ugdymas turi būti užtikrintas nepaisant teisinio statuso.
